(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)

Pereiti prie turinio

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Battle_of_Melitopol_(2022).png|thumb|Mūšio schema]]
[[Vaizdas:Gabon_Base_Map.png|thumb|Gabono žemėlapis]]
'''2023 m. Gabono perversmas''' – perversmas [[Gabonas|Gabone]], įvykęs 2023 m. rugpjūčio 30 d., kurio metu kariuomenė nušalino perrinktą prezidentą [[Ali Bongo Ondimbą]] po ginčytinų rezultatų ir politinės įtampos dėl visuotinių rinkimų.
'''Melitopolio mūšis '''– [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos ginkluotųjų pajėgų]] ir [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Rusijos ginkluotųjų pajėgų]] kariniai susirėmimai [[Melitopolis|Melitopolio]] mieste [[Zaporožės sritis|Zaporožės srityje]] per [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]]. Vasario 25 d. rusų pajėgos užpuolė miestą ir po įtemptų mūšių kovo 1 d. jį užėmė. Pasibaigus mūšiui, gyventojai gatvėse rengė protestus prieš karinę okupaciją. Kovo 11 d. rusų kariai suėmė miesto merą už atsisakymą bendradarbiauti, bet vėliau, kovo 16 d., jį paleido mainais į devynis rusų karo belaisvius.


Perversmas nutraukė 56 metus trukusį Bongo šeimos valdymą Gabone. Be to, tai buvo aštuntas sėkmingas perversmas [[Vakarų Afrika|Vakarų]] ir [[Centrinė Afrika|Centrinėje Afrikoje]] nuo 2020 m. po panašių perversmų [[Malis|Malyje]] (du kartus), [[Čadas|Čade]], [[Gvinėja|Gvinėjoje]], [[Burkina Fasas|Burkina Fase]] (du kartus) ir [[Nigeris|Nigeryje]].
Melitopolis yra antrasis pagal dydį Zaporožės srities miestas po jos sostinės [[Zaporožė|Zaporožės]]. Apskaičiuota, kad prieš invaziją jo gyventojų skaičius buvo 148 851 (2022 m. duomenimis).
[[Gabono karinės pajėgos|Gabono ginkluotosios pajėgos]] rugpjūčio 30 d. prieš aušrą įvykdė perversmą, nes rinkimų eiga buvo vis labiau ginčytina ir plačiai protestuojama. Aukšto laipsnio karininkų vadovaujami kariai užėmė svarbiausius vyriausybės pastatus, ryšių kanalus ir strateginius punktus sostinėje [[Librevilis|Librevilyje]]. Mieste taip pat girdėjosi šūviai.


Perversmas įvyko praėjus vos kelioms minutėms po to, kai Gabono rinkimų komisija 3.30 val. ryto paskelbė, kad A. Bongo perrinktas surinkęs 64,27 % balsų. Ryte iš Librevilyje esančių prezidento rūmų per valstybinį televizijos kanalą „Gabon 24“ transliuotame kreipimesi maždaug tuzinas kariškių paskelbė apie esamo režimo pabaigą, o kariškių atstovas spaudai teigė, kad kalba „[[Pereinamojo laikotarpio ir institucijų atkūrimo komitetas|Pereinamojo laikotarpio ir institucijų atkūrimo komiteto]]“ vardu, nurodydamas „neatsakingą ir nenuspėjamą valdymą“, dėl kurio „nuolat mažėja socialinė sanglauda ir kyla pavojus, kad šalis gali nugrimzti į chaosą“. Jie paskelbė anuliuojantys neseniai vykusius rinkimus, paleidžiantys valstybės institucijas ir uždarantys šalies sienas. Pranešama, kad interneto ryšys, kuris buvo nutrauktas po rinkimų, buvo atnaujintas.
Miestas yra dviejų pagrindinių Europos greitkelių sankirtoje, be to, per miestą eina tarptautinės reikšmės elektrifikuota geležinkelio linija. Jis buvo vadinamas „vartais į [[Krymas|Krymą]]“, nes iki 2014 m. [[Krymo aneksija|Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos]] 80 % keleivinių traukinių, vykstančių į pusiasalį, važiuodavo per miestą, o vasarą kelių eismas pasiekdavo 45 000 transporto priemonių per dieną.


Vėliau [[Karinė chunta|chunta]] paskelbė, kad Bongo ir jo vyriausiasis sūnus suimti ir laikomi namuose, ir pridūrė, kad abu jie yra su šeima ir gydytojais. Chunta taip pat suėmė prezidento administracijos vadovą Ian Ghislain Ngoulou, jo pavaduotoją Mohamed Ali Saliou, prezidento atstovę spaudai Jessye Ella Ekogha, dar vieną prezidento patarėją ir du aukščiausius [[Gabono demokratinė partija|Gabono demokratinės partijos]] (PDG) pareigūnus. Chunta teigė, kad jie buvo suimti dėl kaltinimų išdavyste, turto pasisavinimu, korupcija, prezidento parašo klastojimu ir prekyba narkotikais. Nepaisant to, kad buvo sulaikytas, Bongo socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame angliškai prašė pagalbos ir ragino savo draugus bei šalininkus Gabone ir visame pasaulyje „pakelti balsą“ ir „kelti triukšmą“ reaguojant į perversmą.
Kontroliuodami miestą, Rusijos kariai gali judėti [[Berdianskas|Berdiansko]] link, o tada į [[Mariupolis|Mariupolį]], kur būtų sukurta sausumos jungtis, jungianti Krymą ir [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko Liaudies Respubliką]].


Karinė chunta laikinuoju prezidentu paskyrė Respublikonų gvardijos vadą [[Brice Clotaire Oligui Nguema|Brice Oligui]]. Tą pačią dieną duodamas interviu laikraščiui „[[Le Monde]]“ jis teigė, kad dar neperima prezidento pareigų, nes vėliau po pietų vyks pasitarimai su kitais karininkais. Jis taip pat sakė, kad kariškiai surengė perversmą dėl nepasitenkinimo, kuris šalyje augo nuo 2018 m., kai Bongo ištiko insultas, jo sprendimo kandidatuoti trečiajai kadencijai, šalies konstitucijos nepaisymo ir rinkimų eigos.
'''[[Melitopolio mūšis|Daugiau...]]'''

Nuo rugpjūčio 31 d. chunta iš dalies atšaukė nuo rinkimų įvestą komendanto valandą.<ref name="bbc2" />

'''[[2023 m. Gabono perversmas|Daugiau...]]'''


<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

08:34, 6 rugsėjo 2023 versija

Gabono žemėlapis

2023 m. Gabono perversmas – perversmas Gabone, įvykęs 2023 m. rugpjūčio 30 d., kurio metu kariuomenė nušalino perrinktą prezidentą Ali Bongo Ondimbą po ginčytinų rezultatų ir politinės įtampos dėl visuotinių rinkimų.

Perversmas nutraukė 56 metus trukusį Bongo šeimos valdymą Gabone. Be to, tai buvo aštuntas sėkmingas perversmas Vakarų ir Centrinėje Afrikoje nuo 2020 m. po panašių perversmų Malyje (du kartus), Čade, Gvinėjoje, Burkina Fase (du kartus) ir Nigeryje. Gabono ginkluotosios pajėgos rugpjūčio 30 d. prieš aušrą įvykdė perversmą, nes rinkimų eiga buvo vis labiau ginčytina ir plačiai protestuojama. Aukšto laipsnio karininkų vadovaujami kariai užėmė svarbiausius vyriausybės pastatus, ryšių kanalus ir strateginius punktus sostinėje Librevilyje. Mieste taip pat girdėjosi šūviai.

Perversmas įvyko praėjus vos kelioms minutėms po to, kai Gabono rinkimų komisija 3.30 val. ryto paskelbė, kad A. Bongo perrinktas surinkęs 64,27 % balsų. Ryte iš Librevilyje esančių prezidento rūmų per valstybinį televizijos kanalą „Gabon 24“ transliuotame kreipimesi maždaug tuzinas kariškių paskelbė apie esamo režimo pabaigą, o kariškių atstovas spaudai teigė, kad kalba „Pereinamojo laikotarpio ir institucijų atkūrimo komiteto“ vardu, nurodydamas „neatsakingą ir nenuspėjamą valdymą“, dėl kurio „nuolat mažėja socialinė sanglauda ir kyla pavojus, kad šalis gali nugrimzti į chaosą“. Jie paskelbė anuliuojantys neseniai vykusius rinkimus, paleidžiantys valstybės institucijas ir uždarantys šalies sienas. Pranešama, kad interneto ryšys, kuris buvo nutrauktas po rinkimų, buvo atnaujintas.

Vėliau chunta paskelbė, kad Bongo ir jo vyriausiasis sūnus suimti ir laikomi namuose, ir pridūrė, kad abu jie yra su šeima ir gydytojais. Chunta taip pat suėmė prezidento administracijos vadovą Ian Ghislain Ngoulou, jo pavaduotoją Mohamed Ali Saliou, prezidento atstovę spaudai Jessye Ella Ekogha, dar vieną prezidento patarėją ir du aukščiausius Gabono demokratinės partijos (PDG) pareigūnus. Chunta teigė, kad jie buvo suimti dėl kaltinimų išdavyste, turto pasisavinimu, korupcija, prezidento parašo klastojimu ir prekyba narkotikais. Nepaisant to, kad buvo sulaikytas, Bongo socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame angliškai prašė pagalbos ir ragino savo draugus bei šalininkus Gabone ir visame pasaulyje „pakelti balsą“ ir „kelti triukšmą“ reaguojant į perversmą.

Karinė chunta laikinuoju prezidentu paskyrė Respublikonų gvardijos vadą Brice Oligui. Tą pačią dieną duodamas interviu laikraščiui „Le Monde“ jis teigė, kad dar neperima prezidento pareigų, nes vėliau po pietų vyks pasitarimai su kitais karininkais. Jis taip pat sakė, kad kariškiai surengė perversmą dėl nepasitenkinimo, kuris šalyje augo nuo 2018 m., kai Bongo ištiko insultas, jo sprendimo kandidatuoti trečiajai kadencijai, šalies konstitucijos nepaisymo ir rinkimų eigos.

Nuo rugpjūčio 31 d. chunta iš dalies atšaukė nuo rinkimų įvestą komendanto valandą.[1]

Daugiau...

  1. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu bbc2