Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis
Petihorai (lot. pientho-horcensis, lenk. petyhorcy) – išimtinai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės XVII–XVIII a. reguliariosios vidutiniškai šarvuotos lengvosios kavalerijos rūšis. Petihorai laikomi lietuvišku lenkiškosios šarvuotosios kavalerijos (lenk. Towarzysz pancerny) atitikmeniu. Pagal pajėgumą ir atlyginimo dydį, petihorai – tarpinis tipas tarp sparnuotųjų husarų ir šarvuotosios kavalerijos. Petohorai buvo organizuoti į vėliavas.
Petihorų dalinių kilmė siejama su Čerkesijos atvykusiais ietimis ginkluotų karių daliniais, tačiau kaip pajėgų rūšis jie išsivystė XVI amžiaus pabaigoje iš husarus saugojusių raitųjų šaulių. Petihorų daliniai buvo daugiausiai formuojami iš LDK bajorijos ir totorių ar karaimų. Verbavimas į petihorų dalinius vyko savanorišku pagrindu, dažniausiai per draugystės ryšius.
Po 1670 m. petihorai buvo dažniausiai pasitaikęs Lietuvos kavalerijos dalinio tipas (1673 m. jie sudarė daugiau nei pusę LDK kariuomenės), antras po husarų Abiejų Tautų Respublikos karinio dalinio tipas. Skirtingai nei LDK, Lenkijoje petihorai nebuvo oficialios kariuomenės daliniais, tačiau buvo plačiai naudojami kaip privačių karinių pajėgų dalis.
Petihorų paskirtis buvo išnaudoti sparnuotųjų husarų pasiektą priešininko rikiuotės pralaužą ir užbaigti priešininko pajėgų naikinimą už pralaužtų pirmųjų rikiuotės eilių, taip pat atakuoti priešininko flangus. Nors sparnuotųjų husarų daliniai buvo laikoma prestižiškesniais, petihorai taip pat buvo aukštai vertinami, jų vėliavos rotmistrais dažnai buvo aukšto rango pareigūnai.
Petihorų daliniai pasižymėjo karuose su Dancigu ir Maskvos caryste, taip pat Chotyno mūšyje, stovyklos prie Žuravno gynyboje ir Vainilovo mūšyje.
Vienas žymiausių petihorų vadų – Stepono Batoro karuose pasižymėjęs vadas (chvorugv) Temriukas Šimkovičius (Temruk Onychowicz Szymkowicz). Pats Temrukas Žygimanto Augusto laikų kariuomenės sąrašuose įrašytas kaip kapitonas, tačiau nežinoma, kokiai vėliavai jis tuomet vadovavo. Kapitonai Temrukas ir Halibekas (dažnai pasitaikantys čerkesų vardai) taip pat yra užfiksuoti Jano Zamoiskio susirašinėjimuose ir 1580–1582 m. įsakymų archyve. 1605 m. Salaspilio mūšyje dalyvavo kapitono Zacharijaus (lenk. Zachariasz) vadovaujama petihorų šimtinė, o dar po penkerių metų Klušino mūšyje dalyvavo kita, Stanislovo Chavilbogo (lenk. Stanislaw Chwalibog) vadovaujama petihorų šimtinė.