Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius.
Azerbaidžano vidaus reikalų ministerija nurodė, kad ekspertų grupės remdamosi geodeziniais duomenimis tikslina koordinates, o Armėnijos vidaus reikalų ministerija atmetė galimybę nustatant sieną perduoti Baku kontrolėn „bet kokias Armėnijos suverenios teritorijos dalis“.
Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kuriuos 20 amžiaus 10-e dešimtmetyje užėmė Jerevano pajėgos.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasirašymo.
„Esame kaip niekada arti“, – Baku sakė I. Aliyevas ir pridūrė, kad „dabar turime bendrą supratimą apie tai, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas, tereikia aptarti detales“.
Praėjusią savaitę abi šalys dar kartą patvirtino, kad paspartins sienos nustatymo procesą šioje teritorijoje, atsižvelgdamos į sovietinių laikų žemėlapius.
Šis sprendimas sukėlė netoliese esančių armėnų kaimų gyventojų protestus.
Vietos gyventojai baiminasi, kad jie gali likti atskirti nuo likusios šalies dalies, o kai kurie namai gali patekti į Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją.
Šios teritorijos yra strategiškai svarbios Armėnijai, neturinčiai išėjimo į jūrą, nes jos kontroliuoja dalį gyvybiškai svarbaus šalies užsienio prekybai greitkelio į Sakartvelą, taip pat Rusijos dujotiekį ir tuo, kad jos yra palankios karinės pozicijos.
Antradienį abiejų šalių vidaus reikalų ministerijos paskelbė, kad pradedamas sienos žymėjimas.
Po šio pranešimo Armėnijoje kilo nauji mitingai.
Armėnijos žiniasklaida pranešė, kad dešimtys protestuotojų užblokavo svarbų Armėniją su Sakartvelu jungiantį greitkelį keliose vietose, be kita ko – netoli Sevano ežero ir Novemberiano, esančio netoli sienos su Azerbaidžanu.
N. Pašinianas pabrėžė, kad reikia išspręsti likusius ginčus dėl sienų, „kad būtų išvengta naujo karo“.
Jis sakė, kad nuo 1992-ųjų regione dislokuotus rusų pasieniečius pakeis armėnų kariai.
Azerbaidžanas praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Rugsėjį Baku surengtas puolimas užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą Kalnų Karabache.
Nors tiek N. Pašinianas, tiek Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) teigia, kad galima pasiekti platesnio masto taikos susitarimo, užsitęsę teritoriniai nesutarimai kelia nuolatinę naujo konflikto grėsmę.
