Dauguma kandidatų į prezidentus neturi aiškaus atsakymo, ar laimėję rinkimus keltųsi į Turniškėse esančią rezidenciją. Dalis šalies vadovo posto siekiančių politikų akcentuoja, kad rezidencijos yra sovietinis palikimas, todėl jas reikia naikinti. Savo ruožtu kiti laikosi pozicijos, kad šalies vadovo saugumas yra pagrindinis prioritetas, o jį geriausiai užtikrinti galima tik tam pritaikytose patalpose.
Rezidencijas vadina sovietmečio palikimu
Darbo partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis iniciatyvą priverstinai prezidentą apgyvendinti Turniškėse vadina absurdu. Pasak jo, prezidentui ir premjerui paskirtos rezidencijos yra savotiškas sovietmečio palikimas.
„Man atrodo, visiškas absurdas. Kaip tu gali priversti žmogų kažką daryti, kažkur gyventi, kažkokius priverstinius mechanizmus taikyti. Man atrodo, kad apskritai tos Turniškės yra iš sovietinių laikų atėję valdžios rezervatai ir valstybei reikėtų galvoti, ką su jais daryti“, – Eltai teigė Darbo partijos iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis.
Kandidatas tikina, kad, jei būtų išrinktas į prezidento postą, į Turniškes keltis nenorėtų. Anot jo, tinkamą apsaugą galima užtikrinti ir šalies vadovui liekant gyventi savo namuose.
„Kad ir kaip man dabartinis prezidentas nepatiktų, čia nuo pavardžių reikėtų atsiriboti ir žiūrėti patį principą. O principas yra neteisingas“, – sakė politikas.
Jam antrina ir Laisvės partijos iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas.
„Man atrodo, kad mes gal pernelyg sureikšminame šį klausimą. Ne visose valstybėse tokios garantijos egzistuoja. Man čia primena truputį Rytų valstybių tradiciją, kada būtinai reikia turėti rezidencijas“, – Eltai akcentavo „laisviečių“ kandidatas.
Visgi, anot D. Žalimo, jeigu būtinybė gyvento rezidencijoje prezidentui būtų įtvirtinta įstatymiškai, tokią pareigą reikėtų vykdyti.
„Aš galvoju, kad prezidentui reprezentacinių erdvių ir Prezidentūroje pakanka. (...) Bet jeigu priimtų tokį įstatymą, tai įstatymą reikėtų vykdyti. Kita vertus, aš galvoju, kad būtų protinga visgi leisti pasirinkti. Nes aš atsimenu, kad ir Vokietijos kanclerė Merkel, gyveno daugiabutyje. Tai, matyt, visos problemos yra išsprendžiamos“, – sakė kandidatas.
„Man artimesnis yra įvaizdis prezidento arčiau žmonių, o ne apsitvėrusio kur nors rezidencijoje“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu šalies vadovo rinkimuose dalyvaujantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad visų pirma reikia įvertinti tokios iniciatyvos naudą Lietuvai.
„Jeigu tokia iniciatyva taupo pinigus, sukuria papildomą naudą Lietuvai, tai tada taip. O jeigu tai yra kažkokie jėgos ir galių demonstravimai, tai tuomet turbūt neprotinga ir neišmintinga taip elgtis“, – Eltai akcentavo I. Vėgėlė.
Kandidatas tikina nesuprantantis ir argumento, esą rezidencija šiuo metu stovi tuščia. Pasak I. Vėgėlės, šią situaciją galima nesunkiai išspręsti į rezidenciją perkeliant daugiavaikę šeimą.
„Daugiavaikių šeimų Lietuvoje tikrai daug, kurios būtų laimingos, jeigu galėtų ten įsikelti“, – teigė I. Vėgėlė.
Vienareikšmiško atsakymo dėl to, ar prezidentui reikėtų gyventi Turniškėse, neturi ir šalies vadovo posto siekiantis Eduardas Vaitkus.
„Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Ir aš esu už tai, kad nereikia prievartauti Lietuvos prezidento“, – Eltai teigė E. Vaitkus.
Todėl, pasak jo, įstatymiškai prezidentą įpareigoti apsigyventi Turniškėse būtų ydinga praktika.
„Nes tada reikėtų pasakyti, kad kandidatas, tapęs prezidentu, yra kalinys“, – akcentavo jis.
Rezidencijose paprasčiau užtikrinti šalies vadovų saugumą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas rinkimuose Giedrimas Jeglinskas tikina nežinąs, ar prezidentą reikėtų priverstinai apgyvendinti rezidencijoje. Visgi, pasak jo, būtina suvokti, kad šalies vadovo saugumą Turniškėse esančioje rezidencijoje užtikrinti galima gerokai efektyviau.
„Sunku pasakyti, ar reikia įpareigoti. Bet turime suprasti, kad Valstybės apsaugos departamento darbuotojai dabar prisiima papildomą riziką, tai yra papildomi kaštai ir resursai, kad išlaikyti dar vieną rezidenciją“, – Eltai teigė G. Jeglinskas.
„Tai neapsunkinkime Valstybė apsaugos departamento. Jeigu tai yra valstybės poreikiams skirta rezidencija, kam švaistyti jos resursą – išnaudokime tai šalies labui“, – pridūrė jis.
Panašiai mąsto ir kandidatas į prezidento postą Remigijus Žemaitaitis.
„Aš manau, kad tai yra sąmoningumo ir supratimo klausimas. Rezidencija yra numatyta ir yra garantuota. Gerbdamas valstybės tvarką, gerbdamas valstybės įstatymus vis dėlto tu turi keltis į tą rezidenciją“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis, tikindamas, kad tapęs prezidentu neabejotinai keltųsi į Turniškes.
„Aš suprantu, kad tikrai nėra noro ir malonumo palikti savo namus, kur turi savo aurą. Bet kai aš matau tuos vargšus apsauginius lauko tualetuose, kai aš matau, kad vargšai apsauginiai turi sėdėti jūriniuose konteineriuose patupdyti, tai (...) nemanau, kad tai yra gerai“, – patikino jis.
G. Nausėda ir I. Šimonytė apsižodžiavo dėl prezidentui skirtos rezidencijos
Vyriausybei pritarus siūlymui, kuriuo šalies vadovas būtų įpareigotas persikelti į Turniškes, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę teigė, jog Ministrų kabinetui paprasta priimti sprendimus, kai patiems toks įpareigojimas negresia.
Reaguodamas į Vyriausybės sprendimus, G. Nausėda ironizuodamas pasiūlė nustatyti teritoriją, iš kurios prezidentai negalėtų išeiti.
„O šiaip tai pasakyčiau, kad gal apskritai reikėtų prezidentui nustatyti aptvarą, pavyzdžiui, iš kurio jis išeiti negali. Apie Turniškes, pavyzdžiui, 2 kilometrai į vieną ar kitą pusę. Galėtų grybauti, bet išeiti negalėtų. Tai taip ir vertinu“, – nedaugžodžiavo Daukanto aikštės rūmų lyderis.
Savo ruožtu prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad atsisakydamas keltis į jam numatytą rezidenciją šalies vadovas Gitanas Nausėda demonstruoja ne tik nepagarbą taisyklėmis, tačiau ir jį saugančiam personalui.
Todėl šalies vadovo ironiškus pasisakymus, kad gal reikėtų nustatyti teritoriją, iš kurios prezidentai negalėtų išeiti, premjerė tikina vertinanti kaip prastą humorą.
„Vertinu kaip prastą humorą, nes šiaip jau Vyriausybė negali įpareigoti prezidento nieko daryti, pagal Konstituciją. Tai buvo Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo įstatymo“, – ketvirtadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
