Vargu, ar būtų galima rasti vilnietį, kuris nežinotų Stoties rajone sklandančio reputacijos šešėlio. Rajonas dažnai asocijuojamas su girtuokliaujančiais ir nuo narkotikų apsvaigusiais asmenimis. Nors LRT.lt kalbinti pašnekovai tikina, kad situacija dabar geresnė negu anksčiau, bet vis tiek per savaitę šiame rajone perdozuoja bent 3 ar 4 žmonės ir jų gyvybes gelbėja medikai.
Ne per seniausiai socialiniame tinkle „Facebook“ šio rajono gyventoja pasidalijo istorija, kad Šv. Stepono gatvėje tarp laiptų buvo rasta moteris be sąmonės. Jai į pagalbą atvyko paramedikai, kurie teigė, kad moteris galimai buvo vartojusi narkotinių medžiagų. Vilnietė taip pat paklausė paramediko, ar dažni tokie atvejai.
„Sulaukiau liūdno atsakymo – beveik kiekvieną savaitę tame [laiptų – LRT.lt] tarpe yra randami žmonės be sąmonės“, – nuogąstavo ji.
Stoties rajonas, Naujininkai, Markučiai, Šeškinė ar Savanorių prospektas ne kartą sulaukė dėmesio kaip sostinės vietos, kuriose matyti nuo narkotikų apsvaigusius žmones – įprasta. Kai kuriems gyventojams susidaro įspūdis, kad ta problema vis labiau plinta. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Emilija Kvieskaitė-Makovejeva nevadintų šios problemos epidemija, nes statistika to nerodo.
„Mes tik daugiau matome, kadangi išaugo žalos mažinimo priemonės, žemo slenksčio paslaugos pasidarė labiau prieinamos“, – sakė ji.
„Yra buvę ir Vingio parke, kad ieškojome kartu su policininkais. Ir dar su raitąja policija. Narkomanas iškvietė, nes kitam draugui bloga, bet pamiršo, kurioje vietoje perdozavo.“
J. Vasiliauskas.
Per savaitę perdozuoja bent 3 ar 4 žmonės
Skubiosios medicinos pagalbos specialistas Justinas Vasiliauskas LRT.lt teigė, kad narkotikų vartojimas Stoties rajone yra antrinė problema, mat pirmauja alkoholis. Visgi per savaitę narkotikų šiame rajone perdozuoja vidutiniškai 3 arba 4 žmonės. Ir tai – geriausiu atveju, nes kartais būna, kad per dieną tokių nelaimėlių pasitaiko bent 2 ar 3.
„Išgyvena didžioji dauguma. Neišgyvena tik tie, kuriuos mes jau randame pavėluotai. Tie narkotikai veikia kvėpavimo centrą, esantį smegenyse, ir slopina kvėpavimą. Tai dažniausiai, kai randame narkomaną, jis būna visas mėlynas, nes audiniams nepakanka deguonies. Kvėpavimas būna labai retas, kokie 5 kartai per minutę. Jeigu nesuteiki laiku pagalbos, jis tiesiog uždūsta nuo perdozavimo“, – pasakojo J. Vasiliauskas.
J. Vasiliauskas taip pat pastebėjo, kad opiatų vartotojai gana dažnai turi registruotą gyvenamąją vietą. Kai kurie iš narkotikus vartojančių yra paleisti lygtinai iš kalinimo įstaigų.
„Nežinau, kaip tas dalykas vadinasi, bet jie dieną gali važiuoti dirbti ir laisvai judėti, o naktį turi grįžti į kolonijas. Yra tekę ir tokių sutikti. Dažniausiai mes juos atgaiviname vietoje, suleidžiame priešnuodžių – naloksono, – jis suveikia staigiai. Jie atsigauna ir tolimesnės pagalbos atsisako. Arba atsigauna ir mus išvadina visokiais žodžiais ir pasišalina“, – sakė jis.
Pyktis medikams – įprastas reiškinys, mat suleidus naloksono nebejaučiamas opiatų poveikis.
„Gali vartoti, ką nori, bet nebus poveikio. Būna, kad pasiunčia, pyksta, bėga. O tie, kurie būna pavartoję, bet dar sąmoningi, pamato mus ir bėga“, – teigė J. Vasiliauskas.
Tokie asmenys narkotikus vartoja ne vieni, o kartu su kažkuo. Tačiau J. Vasiliauskas įvardijo tokias „draugystes“ kaip trumpas, – jeigu asmuo perdozuoja, tai jo „draugai“ jį apvagia ir palieka. Greitąją medicinos pagalbą iškviečia tik retais atvejais.
Opiatų dažniausiai perdozuoja nepasiturintys asmenys. Su kitomis narkotinėmis medžiagomis susiduriama rečiau, sakė J. Vasiliauskas.
Dabartiniai injekciniai narkotikai – pigesni ir intensyvesni
Pasak E. Kvieskaitės-Makovejevos, dabar daugiausia yra vartojamas fentanilis, karfentanilis ir sintetiniai katinonai. Šie narkotikai dabar apibūdinami kaip sintetinės opiatų atmainos.
„Rasti opiatų nėra taip paprasta šiais laikais“, – sakė ji.
Pasak jos, dabar sintetinių atmainų yra labai daug, tad ir sukontroliuoti yra sunku. Sintetinių narkotikų poveikis yra daug intensyvesnis, nes veikimo laikas svyruoja nuo valandos iki kelių valandų. Negana to, medžiagos gana pigios, tad platintojai labiau suinteresuoti maišyti pigesnius narkotikus ir pelnytis tokiu būdu.
„Kai turėjome heroiną ar kitą kokį opiatą, buvo sudaromas algoritmas, kaip jį aptikti, kaip testuoti, kanalai aiškūs. O dabar su tais sintetiniais problema tokia, kad prisisiunčia iš Azijos šalių skirtingų ingredientų, patys sumaišo, tų ingredientų atskirai niekas nekontroliuoja. Jie lengviau patenka į rinką“, – pasakojo specialistė.
Anot E. Kvieskaitės-Makovejevos, apibrėžti demografinę grupę, kuri labiausiai vartoja injekcinius narkotikus, sunku. Bet dažniausiai tai būna pažeidžiami socialiniai sluoksniai, neturintys artimųjų, gyvenantys žemiau skurdo ribos. Juos vienija bendras bruožas – nebijojimas kažko prarasti, nenoras gyventi, nors su tuo, pabrėžė pašnekovė, susidurti gali bet kas.
Dabar situacija geresnė?
J. Vasiliauskas tvirtino, kad prieš 3–5 metus situacija buvo daug blogesnė. Ypač tais laikais, kai egzistavo taboras – paramedikai kartais vežiodavosi net 10–20 naloksono ampulių. Būdavo, kad per dieną jos visos ir išnaudojamos.
„Yra buvę, kad atvažiuoji į taborą ir jau 3 guli. Tada eini prie to, kuris mėlyniausias, kuris mažiausiai kvėpuoja. Pirmą dozę jis gauna, tada kitas, tada tas, kuris atrodo normaliausiai.
Yra buvę ir Vingio parke, kad ieškojome kartu su policininkais. Ir dar su raitąja policija. Narkomanas iškvietė, nes kitam draugui bloga, bet pamiršo, kurioje vietoje perdozavo“, – pasakojo jis.
Vyriškis taip pat mena, kad blogiausias laikas buvo tuomet, kai platintojai skiesdavo heroiną su fentaniliu. Dozuoti jie nemokėjo, o fentanilis už heroiną stipresnis net kelis šimtų kartų.
Kaip jau minėta, pagal iškvietimus pirmauja alkoholis. Bet net ir čia J. Vasiliauskas akcentavo, jog tikrą alkoholį vartoja mažuma. Daugiausia vartojamas dantų skalavimo skystis, odekolonas ir panašiai, nes tokioms prekėms nėra taikomi ribojimai – gali pirkti tiek 8 val. ryte, tiek 21 val. vakare.
„Dažniausiai tai būna benamiai ar nepasiturintys. Kai jie gauna pašalpas, mums būna juoda diena, nes labai daug darbo. Labai pasijaučia, labai daug važiuojame“, – sakė jis.
Stoties rajonas kaip reiškinys policijos akimis
Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininkas Žydrūnas Rimkevičius LRT.lt teigė negalintis patvirtinti, ar minėta moteris iš tiesų buvo apsinuodijusi narkotikais.
O štai patį Stoties rajoną jis pavadino reiškiniu, kuriame daug intensyvumo. Tas intensyvumas, sakė Ž. Rimkevičius, kyla iš to, kad rajone yra nemažai apgyvendinimo įstaigų, kuriose nuolat kursuoja ne tik vietiniai, bet ir kitų miestų gyventojai, užsieniečiai.
„Faktas, kad yra pačioje stotyje tie paviljonai, vadinamosios viešojo maitinimo įstaigos, kurios prekiauja alkoholiu. Ten nemažas srautas tų žmonių, kurie ir apsistoja tose apgyvendinimo įstaigose, ir tų, kurie atvyksta arba grįžta iš darboviečių kituose miestuose. Tai dalis ir nusėda tose kavinėse, baruose“, – tvirtino Ž. Rimkevičius.
Jis taip pat akcentavo, jog didžioji dalis nusikaltimo aukų yra neblaivūs asmenys. Jie nesiorientuoja erdvėje, nesusigaudo, tad pareigūnai juos dažniausiai išveža į laikino apgyvendinimo įstaigas.
„Būna taip, kad net nugriūva. Daiktai yra šalia kažkur. Jeigu neišsiaiškina gyvenamosios vietos, tai ir nuveža į laikino apgyvendinimo įstaigas, kad išblaivintų, nes jis gali tapti nusikaltimo auka“, – pasakojo Ž. Rimkevičius.
„Aš į tą vartotoją pažiūrėčiau kaip į vaiką, kuris yra apleistas, nejautęs labai daug meilės, užaugintas gatvės, kaip laukinis gyvūnėlis. Jį reikia prisijaukinti. Kad tą vieną asmenį prisijaukintum, iš tikrųjų reikia nemažai įdirbio, bet čia klausimas, kaip mes vertiname to vieno žmogaus gyvybę. Aš manau, kad mes vertiname ją kaip labai didelį turtą. Reabilitavę tą vieną žmogų, mes laimime daug.“
E. Kvieskaitė-Makovejeva
Anot pašnekovo, jis negalėtų atskleisti pernelyg daug detalių apie platintojus ir jų veiklą. Tačiau užsiminė, kad kiekvienas atvejis individualus.
„Kartais pasitaiko, kad [gaunama narkotikų – LRT.lt] iš tų pačių vartojančiųjų, kurie įsigyja narkotinių medžiagų ir perparduoda“, – sakė jis.
Ž. Rimkevičius tvirtino, kad policija deda visas pastangas spręsti problemą. Šiais metais buvo patvirtintas Situacijų prevencijų planas. Planas buvo parengtas atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją tam tikrose miesto vietose pagal pranešimų skaičių, nusikaltimų skaičių, bendruomenės apklausas ir t. t. Į tuos kriminogeninius taškus pajėgos ir yra metamos.
Ž. Rimkevičiaus tikinimu, darbas su narkotikų problema turi būti bendras, visos institucijos turi dirbti kartu, ne vien policija. Jis džiaugėsi, kad ir visuomenė nori prisidėti prie problemos sprendimo, ji dažnai suteikia informacijos, kurios policija savo ruožtu galbūt nežinojo.
„Aš paprastai pasakysiu. Šitie visi nusikaltimai su narkotinių medžiagų disponavimu, platinimu yra latentiniai. Jų niekas neregistruoja, neateina, neparašo pareiškimo. Čia viskas yra policijos ir partnerių proaktyvi veikla, bendras darbas. Tas nusikalstamų veikų ištraukimas į dienos šviesą yra užkardymas“, – teigė Ž. Rimkevičius.
Žalos mažinimas: išgelbėti bent vieną gyvybę – svarbu
E. Kvieskaitė-Makovejeva pabrėžė, kad būtent dėl vartojančiųjų asmenų nenoro gyventi, nebijojimo kažką prarasti žalos mažinimas yra svarbus.
„Ypač informacijos skleidimas, socialinių darbuotojų darbas yra svarbiausias, nes jie gali sužadinti norą gyventi, parodyti, kad iš tikrųjų jie yra žmonės. Kai atsiranda kibirkštėlė, kad aš esu žmogus ir kažkam rūpiu, tada ir prasideda pokytis“, – sakė ji.
Tačiau yra ir keblių zonų, pavyzdžiui, naloksono prieinamumas yra apribotas dėl medicinos preparatų griežtos apskaitos. Pagal idėją, narkotikus vartojantys asmenys galėtų turėti su savimi naloksono ir blogiausiu atveju taip išgelbėtų sau arba kitam žmogui gyvybę. Beje, kaip teigė pašnekovė, mažiau būtų apkrautos ir ligoninės, į kurias patenka perdozavę asmenys.
„Visų pirma, to naloksono turime mažai Lietuvoje. O visų antra, prieinamumas sudėtingas, kadangi tik prie ligoninių, medicinos įstaigų esančios nevyriausybinės organizacijos gali dalyti naloksoną. Iš šitos pusės žalos mažinimas yra sudėtingesnis. <...> Žmonės patys sau galėtų padėti, jeigu padidintume šitos medžiagos prieinamumą žmonėms“, – sakė E. Kvieskaitė-Makovejeva.
Be to, vis dar susiduriama ir su gyventojų požiūriu, kad, pavyzdžiui, švirkštų dalijimas skatina narkotikus vartojančius asmenis dar labiau vartoti. Tačiau, pašnekovės teigimu, žalos mažinimo tikslas kaip tik yra suteikti galimybę žmogui pasirinkti gyvenimą.
„Kai jis įsisuka į žalos mažinimo ratą, turi ryšį su socialiniais darbuotojais, po truputį mes pradedame mažinti vartojimą. Taigi atsakymas yra kontaktas. Aišku, priemonės, finansai padeda, tik jų nėra daug palyginti su tuo, kiek mes turime problemiškų vartotojų“, – sakė ji.
Tokia priemonė atima laiko, o ir rezultatai nebus greiti. Bet, kaip tikina E. Kvieskaitė-Makovejeva, vartojančio žmogaus gyvenimas ilgą laiką sukosi apie narkotikus, tad natūralu, kad turi praeiti daug laiko iki jo noro pasikeisti.
Paklausus, o kiek visgi vartojančiųjų sutinka įsitraukti į žalos mažinimo politiką, ši atsakė, kad procentas nėra didelis ir išties norėtųsi matyti geresnius skaičius.
„Aš į tą vartotoją pažiūrėčiau kaip į vaiką, kuris yra apleistas, nejautęs labai daug meilės, užaugintas gatvės, kaip laukinis gyvūnėlis. Jį reikia prisijaukinti. Kad tą vieną asmenį prisijaukintum, iš tikrųjų reikia nemažai įdirbio, bet čia klausimas, kaip mes vertiname to vieno žmogaus gyvybę. Aš manau, kad mes vertiname ją kaip labai didelį turtą. Reabilitavę tą vieną žmogų, mes laimime daug“, – sakė ji.
