Sąrašas:Nobelio chemijos premijos laureatai
Appearance
Nobelio chemijos premija yra Nobelio premijos nominacija, skiriama už pasiekimus chemijos srityje. Premiją nuo 1901 m. skiria Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Metai | Lauretas | Šalis | Nuopelnas |
---|---|---|---|
1901 m. | Jacobus Henricus van't Hoff (1852–1911) | už cheminės dinamikos dėsnių ir osmosinio slėgio skysčiuose atradimą | |
1902 m. | Hermann Emil Fischer (1852–1919) | už cukraus ir purino sintezės darbus | |
1903 m. | Svante August Arrhenius (1859–1927) | už elektrolitinės disociacijos teoriją | |
1904 m. | William Ramsay (1852–1916) | už inertinių dujų elementų atradimą ore ir šios elementų grupės vietos periodinėje elementų sistemoje nustatymą | |
1905 m. | Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer (1835–1917) | už organinės chemijos ir chemijos pramonės pažangą, vykdant organinių dažų ir hidrodinaminių junginių tyrimus | |
1906 m. | Henri Moissan (1852–1907) | už fluoro išskyrimą ir tyrimus ir lankinės elektros krosnies sukūrimą | |
1907 m. | Eduard Buchner (1860–1917) | už biocheminius tyrimus ir neląstelinės fermentacijos atradimą | |
1908 m. | Ernest Rutherford (1871–1937) | už elementų skilimo bei radioaktyviųjų medžiagų chemijos tyrimus | |
1909 m. | Wilhelm Ostwald (1853–1932) | už cheminės katalizės darbus bei cheminės pusiausvyros bei reakcijų greičių fundamentinius tyrinėjimus | |
1910 m. | Otto Wallach (1847–1931) | už indėlį organinės chemijos ir chemijos pramonės srityje, vykdant aliciklinių junginių tyrimus | |
1911 m. | Marie Sklodowska-Curie (1867–1934) | už radžio ir polonio elementų atradimą, radžio izoliavimą ir savybių tyrimus | |
1912 m. | Victor Grignard (1871–1935) Paul Sabatier (1854–1941) |
už Grinjaro reagento atradimą už organinių junginių hidrinimo metodus, naudojant metalų miltelius | |
1913 m. | Alfred Werner (1866–1919) | už neorganinių junginių molekulinių struktūrų tyrimus | |
1914 m. | Theodore William Richards (1868–1928) | už cheminių elementų tikslaus atominio svorio nustatymus | |
1915 m. | Richard Martin Willstätter (1872–1942) | už augalų pigmentų, ypač chlorofilo tyrimus | |
1916 m. | Neįteikta, pervesta į Chemijos premijos fondą | ||
1917 m. | Neįteikta, pervesta į Chemijos premijos fondą | ||
1918 m. | Fritz Haber (1868–1934) | už amoniako sintezę iš jo elementų | |
1919 m. | Neįteikta, pervesta į Chemijos premijos fondą | ||
1920 m. | Walther Hermann Nernst (1864–1941) | už darbus termochemijos srityje | |
1921 m. | Frederick Soddy (1877–1956) | už indėlį į radioaktyviųjų medžiagų chemijos supratimą, už izotopų kilmės ir prigimties tyrimus | |
1922 m. | Francis William Aston (1877–1945) | už gausų neradioaktyviųjų elementų izotopų atradimą naudojant paties sukonstruotą masių spektrografą, bei sveikojos skaičiaus taisyklės suformulavimą | |
1923 m. | Fritz Pregl (1869–1930) | už organinių medžiagų mikroanalizės metodo atradimą | |
1924 m. | Neįteikta, pervesta į Chemijos premijos fondą | ||
1925 m. | Richard Adolf Zsigmondy (1865–1929) | už koloidinių tirpalų heterogeniškos prigimties įrodymus bei naudotus metodus | |
1926 m. | The (Theodor) Svedberg (1884–1971) | už dispersinių sistemų tyrimus | |
1927 m. | Heinrich Otto Wieland (1877–1957) | už tulžies rūgščių ir joms giminingų junginių sandaros tyrimus | |
1928 m. | Adolf Otto Reinhold Windaus (1876–1959) | už sterolių ir jų ryšius su vitaminais tyrimus | |
1929 m. | Arthur Harden (1865–1940) Hans Karl August Simon von Euler-Chelpin (1873–1964) |
už cukrų fermentacijos ir fermentacijos fermentų tyrimus | |
1930 m. | Hans Fischer (1881–1945) | už hemino ir chlorofilo sandaros tyrimus bei hemino sintezę | |
1931 m. | Carl Bosch (1874–1940) Friedrich Bergius (1884–1949) |
už cheminių aukšto slėgio metodų plėtojimą | |
1932 m. | Irving Langmuir (1881–1957) | už paviršiaus chemijos tyrimus ir atradimus | |
1933 m. | Neįteikta, 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Chemijos premijos fondą | ||
1934 m. | Harold Clayton Urey (1893–1981) | už sunkiojo vandenilio atradimą | |
1935 m. | Frédéric Joliot (1900–1958) Irène Joliot-Curie (1897–1956) |
už naujų radioaktyviųjų elementų sintezę | |
1936 m. | Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus Debye (1884–1966) | už molekulinių struktūrų nustatymus vykdant dipolinių momentų bei rentgeno spindulių ir elektronų difrakcijos dujose tyrimus | |
1937 m. | Walter Norman Haworth (1883–1950) Paul Karrer (1889–1971) |
už angliavandenių ir vitamino C tyrimus už karotenoidų, flavinų ir vitaminų A ir B2 tyrimus | |
1938 m. | Richard Kuhn (1900–1967) | už karotenoidų ir vitaminų tyrimus | |
1939 m. | Adolf Friedrich Johann Butenandt (1903–1995) Leopold Ruzicka (1887–1976) |
už lytinių hormonų tyrimus už polimetilenų ir aukštesniųjų terpenų tyrimus | |
1940 m. | Neįteikta, 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Chemijos premijos fondą | ||
1941 m. | Neįteikta, 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Chemijos premijos fondą | ||
1942 m. | Neįteikta , 1/3 pervesta į Pagrindinį fonda ir 2/3 į Chemijos premijos fondą | ||
1943 m. | George de Hevesy (1885–1966) | už izotopų kaip žymenų panaudojimą cheminių procesų tyrimuose | |
1944 m. | Otto Hahn (1879–1968) | už sunkiųjų branduolių dalijimosi atradimą | |
1945 m. | Artturi Ilmari Virtanen (1895–1973) | už tyrimus ir išradimus agrochemijos ir mitybos chemijos srityse, tame tarpe už siloso konservavimo metodą | |
1946 m. | James Batcheller Sumner (1887–1955) John Howard Northrop (1891–1987) Wendell Meredith Stanley (1904–1971) |
už fermentų kristalizacijos atradimą už fermentų ir viruso baltymų gryninimo procedūras . | |
1947 m. | Robert Robinson (1886–1975) | už augalų biologiškai aktyvių junginių, ypač alkaloidų tyrimus | |
1948 m. | Arne Wilhelm Kaurin Tiselius (1902–1971) | už elektroforezės ir sugerties analizės tyrimus, už serumo baltymų kompleksinės prigimties atradimus | |
1949 m. | William Francis Giauque (1895–1982) | už cheminės termodinamikos tyrimus, už dalelių elgsenos tyrimus ypač žemose temperatūrose | |
1950 m. | Otto Paul Hermann Diels (1876–1954) Kurt Alder (1902–1958) |
už dienų sintezės atradimą ir plėtojimą | |
1951 m. | Edwin Mattison McMillan (1907–1991) Glenn Theodore Seaborg (1912–1999) |
už transuraninių elementų chemijos atradimus | |
1952 m. | Archer John Porter Martin (1910–2002) Richard Laurence Millington Synge (1914–1994) |
už paskirstomosios chromatografijos išradimą | |
1953 m. | Hermann Staudinger (1881–1965) | už makromolekulinės chemijos atradimus | |
1954 m. | Linus Carl Pauling (1901–1994) | už cheminio ryšio prigimties tyrimus ir pritaikymus įvertinant molekulių struktūras | |
1955 m. | Vincent du Vigneaud (1901–1978) | už biologiškai svarbių sieros junginių tyrimus, už pirmąją polipeptidinio hormono sintezę | |
1956 m. | Cyril Norman Hinshelwood (1897–1967) Nikolay Nikolaevich Semenov (1896–1986) |
už cheminių reakcijų mechanizmų tyrimus | |
1957 m. | Lord (Alexander R.) Todd (1907–1997) | už nukleotidų ir nukleotidinių kofermentų tyrimus | |
1958 m. | Frederick Sanger (1918–2013) | už baltymų, ypač insulino, struktūrų tyrimus | |
1959 m. | Jaroslav Heyrovsky (1890–1967) | už poliarografinių analizės metodų atradimą ir plėtojimą | |
1960 m. | Willard Frank Libby (1908–1980) | už radiokarboninio anglies-14 metodo sukūrimą daiktų amžiui nustatyti archeologijoje, geologijoje, geofizikoje ir kitose mokslo šakose | |
1961 m. | Melvin Calvin (1911–1997) | už anglies dvideginio cheminių virsmuų tyrimus augaluose | |
1962 m. | Max Ferdinand Perutz (1914–2002) John Cowdery Kendrew (1917–1997) |
už globulinių baltymų struktūrų tyrimus | |
1963 m. | Karl Ziegler (1898–1973) Giulio Natta (1903–1979) |
už atradimus polimerų chemijos ir technologijos srityje | |
1964 m. | Dorothy Crowfoot Hodgkin (1910–1994) | už biocheminių medžiagų struktūrų nustatymus rentgenostruktūrinės analizės metodais | |
1965 m. | Robert Burns Woodward (1917–1979) | už pasiekimus organinės sintezės srityje | |
1966 m. | Robert S. Mulliken (1896–1986) | už cheminių ryšių ir molekulių elektroninės struktūros fundamentinius tyrimus molekulinių orbitalių metodu | |
1967 m. | Manfred Eigen (1927–2019) Ronald George Wreyford Norrish (1897–1978) George Porter (1920–2002) |
už labai greitų cheminių reakcijų tyrimus, veikiant labai trumpais energijos impulsais | |
1968 m. | Lars Onsager (1903–1976) | už grįžtamosios (Onsagerio) reakcijos atradimą, svarbų negrįžtamųjų vyksmų termodinamikoje | |
1969 m. | Derek H. R. Barton (1918–1998) Odd Hassel (1897–1981) |
už konformacijos koncepsijos plėtojimą ir jos pritaikymą chemijos moksle | |
1970 m. | Luis F. Leloir (1906–1987) | už cukraus nukleotidų ir jų vaidmens angliavandenių sintezėje nustatymą | |
1971 m. | Gerhard Herzberg (1904–1999) | už molekulių, ypač laisvųjų radikalų, elektroninės struktūros ir geometrijos tyrimus | |
1972 m. | Christian B. Anfinsen (1916–1995) Stanford Moore (1913–1982) William H. Stein (1911–1980) |
už ribonukleazės tyrimus, nustatant aminorūgščių sekos ir biologiškai aktyvios erdvinės struktūros ryšį už ribonukleazės aktyvaus centro cheminės struktūros ir katalitinio aktyvumo ryšio tyrimus | |
1973 m. | Ernst Otto Fischer (1918–2007) Geoffrey Wilkinson (1921–1996) |
už organinių metalo (sumuštinio tipo) junginių chemijos darbus | |
1974 m. | Paul J. Flory (1910–1985) | už fundamentinius teorinius ir eksperimentinius makromolekulių fizikinės chemijos darbus | |
1975 m. | John Warcup Cornforth (1917–2007) Vladimir Prelog (1906–1998) |
už fermentų katalizuojamų reakcijų stereochemijos darbus | |
1976 m. | William N. Lipscomb (1919–2011) | už boranų struktūros tyrimus, atskleidžiančius chemių ryšių problemas | |
1977 m. | Ilya Prigogine (1917–2003) | už negrįžtamųjų procesų termodinamikos darbus, ypač disipatyviųjų (saviorganizuojančių) struktūrų teoriją | |
1978 m. | Peter D. Mitchell (1920–1992) | už biologinės energijos pernašos procesų išaiškinimą dėka chemioosmotinės teorijos sukūrimo | |
1979 m. | Herbert C. Brown (1912–2004) Georg Wittig (1897–1987) |
už borą ir fosforą turinčių junginių pavertimo naudingais organinės sintezės reagentais tyrimus | |
1980 m. | Paul Berg (1926) Walter Gilbert (1932) Frederick Sanger (1918–2013) |
už nukleorūgščių biocheminių savybių fundamentinius tyrimus, ypač už rekombinantines DNR už nukleorūgščių sekos nustatymą | |
1981 m. | Kenichi Fukui (1918–1998) Roald Hoffmann (1937) |
už nepriklausomą teorijos apie cheminių reakcijų virsmus sukūrimą | |
1982 m. | Aaron Klug (1926-2018) | už kristalografinės elektroninės mikroskopijos plėtojimą ir biologiškai svarbių nukleorūgščių-baltymų kompleksų struktūros išaiškinimą | |
1983 m. | Henry Taube (1915–2005) | už elektronų pernašos reakcijų mechanizmų tyrimus, ypač susijusius su metalų kompleksais | |
1984 m. | Robert Bruce Merrifield (1921–2006) | už kietafazės cheminės sintezės metodologijos plėtojimą | |
1985 m. | Herbert A. Hauptman (1917–2011) Jerome Karle (1918–2013) |
už kristalinės struktūros tiesioginių nustatymo metodų plėtojimą | |
1986 m. | Dudley R. Herschbach (1932) Yuan T. Lee (1936) John C. Polanyi (1929) |
už indėlį vystant elementariųjų cheminių procesų dinamikos tyrimus | |
1987 m. | Donald J. Cram (1919–2001) Jean-Marie Lehn (1939) Charles J. Pedersen (1904–1989) |
už aukšto selektyvumo struktūrškai savitų sąveikų molekulių tyrimus ir panaudojimą | |
1988 m. | Johann Deisenhofer (1943) Robert Huber (1937) Hartmut Michel (1948) |
už trimatės fotosintetinio reakcijos centro struktūros nustatymą | |
1989 m. | Sidney Altman (1939) Thomas R. Cech (1947) |
už katalitinių RNR savybių atradimą | |
1990 m. | Elias James Corey (1928) | už organinės sintezės teorijos ir metodologijos plėtojimą | |
1991 m. | Richard R. Ernst (1933) | už indėlį į aukštos skyros branduolinio magnetinio rezonanso spektroskopijos metodologijos plėtojimą | |
1992 m. | Rudolph A. Marcus (1923) | už indėlį į elektronų pernašos reakcijų cheminėse sistemose teoriją | |
1993 m. | Kary B. Mullis (1944–2019) Michael Smith (1932–2000) |
už polimerazės grandininės reakcijos metodo sukūrimą. už oligonukleotidų kryptingos mutagenezės sukūrimą ir jos pritaikymą baltymų tyrimams | |
1994 m. | George A. Olah (1927–2017) | už karbokatijonų chemijos tyrimus | |
1995 m. | Paul J. Crutzen (1933) Mario J. Molina (1943–2020) F. Sherwood Rowland (1927–2012) |
už atmosferos cheminius tyrimus, susijusius su ozono susidarymu ir suirimu | |
1996 m. | Robert F. Curl Jr. (1933) Harold W. Kroto (1939–2016) Richard E. Smalley (1943–2005) |
už fulerenų atradimą | |
1997 m. | Paul D. Boyer (1918–2018) John E. Walker (1941) Jens C. Skou (1918–2018) |
už ATP (adenozino trifosfato) sintezės fermentinio mechanizmo tyrimus. už natrio ir kalio jonų pernašos fermentų atradimą | |
1998 m. | Walter Kohn (1923–2016) John A. Pople (1925–2004) |
už tankio-funkcionalumo teorijos plėtojimą; už kvantinės chemijos skaičiavimo metodų plėtojimą | |
1999 m. | Ahmed H. Zewail (1946–2016) | už cheminių reakcijų pereinamųjų būsenų tyrimus naudojant femtosekundinę spektroskopiją | |
2000 m. | Alan J. Heeger (1936) Alan G. MacDiarmid (1927–2007) Hideki Shirakawa (1936) |
už laidžiųjų polimerų atradimą ir šios teorijos plėtojimą | |
2001 m. | William S. Knowles (1917–2012) Ryoji Noyori (1938) K. Barry Sharpless (1941) |
už darbą su chirališkai katalizuojamo hidrinimo ir oksidacijos reakcijomis | |
2002 m. | John B. Fenn (1917–2010) Koichi Tanaka (1959) Kurt Wüthrich (1938) |
už biologinių makromolekulių nustatymo ir struktūrinės analizės metodų plėtojimą - už minkštosios desorbcijos jonizavimo metodų plėtojimą biologinių makromolekulių masių spektrometrijos tyrimuose; už branduolinio magnetinio rezonanso spektroskopijos plėtojimą nustatant trimates biologinių makromolekulių struktūras tirpaluose | |
2003 m. | Peter Agre (1949) Roderick MacKinnon (1956) |
už atradimus, susijusius su ląstelių membranų kanalais; už jonų kanalų struktūrinius ir mechanistinius tyrimus | |
2004 m. | Aaron Ciechanover (1947) Avram Hershko (1937) Irwin Rose (1926–2015) |
už baltymų irimo, dalyvaujant ubikvitinui, atradimą | |
2005 m. | Yves Chauvin (1930-2015) Robert H. Grubbs (1942) Richard R. Schrock (1945) |
už organinės sintezės metatezės metodo plėtojimą | |
2006 m. | Roger D. Kornberg (1947) | už eukariotų transkripcijos molekulinių mechanizmų tyrimus | |
2007 m. | Gerhard Ertl (1936) | už cheminių procesų tyrimus ant kietųjų kūnų paviršių | |
2008 m. | Osamu Shimomura (1928–2018) Martin Chalfie (1947) Roger Yonchien Tsien (1952–2016) |
už žaliojo fluorescencinio baltymo atradimą ir tyrimų plėtojimą. | |
2009 m. | Venkatraman Ramakrishnan (1952) Thomas Arthur Steitz (1940–2018) Ada E. Yonath (1939) |
už ribosomų struktūros ir funkcijų tyrimus | |
2010 m. | Richard F. Heck Ei-ichi Negishi Akira Suzuki |
už paladžio katalizuojamas jungimo reakcijas organinėje sintezėje | |
2011 m. | Dan Shechtman | už kvazikristalų atradimą | |
2012 m. | Robert Lefkowitz Brian Kobilka |
už receptorių, sąveikaujančių su G baltymais, tyrimus. | |
2013 m. | Michael Levitt Martin Karplus Arieh Warshel |
už sudėtingų cheminių sistemų daugiaskalių modelių vystymą | |
2014 m. | Eric Betzig William E. Moerner Stefan W. Hell |
už itin didelės raiškos fluorescencinės mikroskopijos vystymą | |
2015 m. | Tomas Lindahl Paul L. Modrich Aziz Sancar |
už DNR pažeidimų šalinimo mechanizmo tyrimus | |
2016 m. | Jean-Pierre Sauvage Fraser Stoddart Ben Feringa |
už molekulinių mašinų sukūrimą ir sintezę | |
2017 m. | Jacques Dubochet Joachim Frank Richard Henderson |
už krioelektroninės mikroskopijos, skirtos didelės raiškos struktūros nustatymui biomolekulių tirpale, metodo sukūrimą | |
2018 m. | Frances Arnold George P. Smith Gregory P. Winter |
už baltymų evoliucijos tyrimus; už fagų eksponavimo technologijos peptidams ir antikūnams sukūrimą | |
2019 m. | John B. Goodenough M. Stanley Whittingham Akira Yoshino |
už ličio jonų baterijų išradimą | |
2020 m. | Emmanuelle Charpentier Jennifer Doudna |
už genomo redagavimo metodo sukūrimą | |
2021 m. | Benjamin List David MacMillan |
Už asimetrinės organokatalizės išvystymą | |
2022 m. | Carolyn R. Bertozzi Morten Meldal Karl Barry Sharpless |
Už spragtelėjimo chemijos ir bioortogonalinės chemijos plėtrą.[1] |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|