Ksenofontas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: lv:Ksenofons |
S smulkūs sintaksės taisymai |
||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai}} |
|||
[[Vaizdas:Xenophon.jpg|thumb|right|200px|Ksenofontas]] |
[[Vaizdas:Xenophon.jpg|thumb|right|200px|Ksenofontas]] |
||
'''Ksenofontas''' (''Xenophon''; g. apie [[450 m. pr. m. e.|450]] – m. [[354 m. pr. m. e.]]) – senovės [[Graikija|graikų]] [[rašytojas]], [[istorija|istorikas]], [[Atėnai|Atėnų]] karvedys ir politinis veikėjas. Be istorinių [[knyga|knygų]] parašė ir [[filosofija|filosofinių]]. Taip pat yra parašęs porą veikalų apie žirgus ir jų paruošimą („Apie jojimo meną“ laikomas pirmuoju jojimo vadovėliu). |
'''Ksenofontas''' (''Xenophon''; g. apie [[450 m. pr. m. e.|450]] – m. [[354 m. pr. m. e.]]) – senovės [[Graikija|graikų]] [[rašytojas]], [[istorija|istorikas]], [[Atėnai|Atėnų]] karvedys ir politinis veikėjas. Be istorinių [[knyga|knygų]] parašė ir [[filosofija|filosofinių]]. Taip pat yra parašęs porą veikalų apie žirgus ir jų paruošimą („Apie jojimo meną“ laikomas pirmuoju jojimo vadovėliu). |
||
Būdamas [[Sokratas|Sokrato]] mokiniu, siekė populiaria forma pateikti Sokrato asmenį ir jo mokymą. „Kiropedijoje“ – savotiškame tendencingame istoriniame romane, kuriame aprašoma [[Senovės Persija|Persijos]] valdovo Kiro Senojo gyvenimas ir veikla, Ksenofontas vaizduoja valdovo idealą, susiedamas [[filosofija|filosofinius]] mokymus su realiu politinių santykių Rytuose supratimu. Po Ksenofonto taip pat išliko „Atsiminimai apie Sokratą“, „Sokrato apologija“, „Puota“, kuriuose [[Sokratas|Sokrato]] mokymas pateikiamas per jo pritaikymo gyvenime prizmę. Šiuose kūriniuose daugiau vietos skiriama Sokrato asmeniui, o ne jo filosofijai. |
Būdamas [[Sokratas|Sokrato]] mokiniu, siekė populiaria forma pateikti Sokrato asmenį ir jo mokymą. „Kiropedijoje“ – savotiškame tendencingame istoriniame romane, kuriame aprašoma [[Senovės Persija|Persijos]] valdovo Kiro Senojo gyvenimas ir veikla, Ksenofontas vaizduoja valdovo idealą, susiedamas [[filosofija|filosofinius]] mokymus su realiu politinių santykių Rytuose supratimu. Po Ksenofonto taip pat išliko „Atsiminimai apie Sokratą“, „Sokrato apologija“, „Puota“, kuriuose [[Sokratas|Sokrato]] mokymas pateikiamas per jo pritaikymo gyvenime prizmę. Šiuose kūriniuose daugiau vietos skiriama Sokrato asmeniui, o ne jo filosofijai. |
||
Jis taip pat buvo vienas žymiausių antikos laikų, graikų ekonomikos mąstytojų. Jo darbuose pirmą kartą bandoma teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės tvarką. |
|||
Ksenofonto žymiausias ekonomikos traktatas „Economicosas“ (arba „Apie namų ūkį“). |
|||
Pagrindinės Ksenofonto ekonominės mintys: |
|||
# Pagal Ksenofontą – tai mokslas apie savo ūkio turtėjimą. |
|||
# Ekonominio gyvenimo idealas – autarkinis žemės ūkis. Žemdirbystė pagal svarbą buvo prilyginama menui. |
|||
# Prekyba kaip profesija buvo laikoma graiko nevertu užsiėmimu. Ksenofontas kritikavo stambiąją prekybą. Jis pasisakė už natūralų, uždarą ūkį. |
|||
# Nagrinėjo darbo pasidalijimo problemą. Darbo pasidalijimą Ksenofontas siejo su rinka: darbo pasidalijimas auga, plečiantis rinkai. Į ekonominės minties istoriją Ksenofontas pateko kaip mąstytojas, vienas pirmųjų nagrinėjęs darbo pasidalijimą. |
|||
# Nagrinėjo pinigų problemą. Ksenofontas atkreipė dėmesį į pinigus kaip į koncentruotą turtą, kurį galima panaudoti ūkio reikalams. Ksenofonto darbuose išryškintos 2 pinigų funkcijos: 1) pinigai yra mainų priemonė; 2) pinigai yra turtas. Jis pasisakė prieš prekybinį ir skolinamąjį kapitalą. |
|||
# Atkreipė dėmesį į vertės problemą. Vertę tapatino su vartojamąja verte. Ksenofontas vienas pirmųjų iškėlė dviejų prekės savybių problemą, t. y. naudingumo (vartojamosios vertės) ir mainomosios vertės problemą. |
|||
Galima teigti, kad Ksenofontas yra pakankamai svarbus antikos laikų ekonomikos mąstytojas, nes minimas šalia tokių garsių antikos filosofų kaip Platonas. |
|||
== Vertimai į lietuvių kalbą == |
== Vertimai į lietuvių kalbą == |
||
* Ksenofontas „Atsiminimai apie Sokratą“ (vertė Vanda Kazanskienė). |
* Ksenofontas „Atsiminimai apie Sokratą“ (vertė Vanda Kazanskienė). – Vilnius, Pradai, 1993, ISBN 9986-405-04-1 (2-as leid.: Vilnius, Pradai, 1997) |
||
{{wikiquote}} |
{{wikiquote}} |
||
{{Commons|Category:Xenophon |
{{Commons|Category:Xenophon}} |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
[[bg:Ксенофонт]] |
|||
[[Kategorija:Senovės Graikijos rašytojai]] |
|||
[[ca:Xenofont]] |
|||
[[cs:Xenofón]] |
|||
[[cy:Xenophon]] |
|||
[[da:Xenofon]] |
|||
[[de:Xenophon]] |
|||
[[el:Ξενοφών]] |
|||
[[en:Xenophon]] |
|||
[[eo:Ksenofono]] |
|||
[[es:Jenofonte]] |
|||
[[et:Xenophon]] |
|||
[[fa:گزنفون]] |
|||
[[fi:Ksenofon]] |
|||
[[fr:Xénophon]] |
|||
[[ga:Xenophon]] |
|||
[[gl:Xenofonte de Atenas]] |
|||
[[he:קסנופון]] |
|||
[[hr:Ksenofont]] |
|||
[[hu:Xenophón]] |
|||
[[id:Xenophon]] |
|||
[[is:Xenofon]] |
|||
[[it:Senofonte]] |
|||
[[ja:クセノポン]] |
|||
[[ka:ქსენოფონტი]] |
|||
[[ko:크세노폰]] |
|||
[[la:Xenophon (scriptor)]] |
|||
[[nl:Xenophon]] |
|||
[[no:Xenofon]] |
|||
[[pl:Ksenofont]] |
|||
[[pt:Xenofonte]] |
|||
[[ro:Xenofon]] |
|||
[[ru:Ксенофонт]] |
|||
[[sh:Ksenofont]] |
|||
[[sk:Xenofón]] |
|||
[[sl:Ksenofont]] |
|||
[[sr:Ксенофонт]] |
|||
[[sv:Xenofon]] |
|||
[[tr:Ksenofon]] |
|||
[[uk:Ксенофонт]] |
|||
[[zh:色诺芬]] |
|||
Dabartinė 08:33, 6 gegužės 2024 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ksenofontas (Xenophon; g. apie 450 – m. 354 m. pr. m. e.) – senovės graikų rašytojas, istorikas, Atėnų karvedys ir politinis veikėjas. Be istorinių knygų parašė ir filosofinių. Taip pat yra parašęs porą veikalų apie žirgus ir jų paruošimą („Apie jojimo meną“ laikomas pirmuoju jojimo vadovėliu).
Būdamas Sokrato mokiniu, siekė populiaria forma pateikti Sokrato asmenį ir jo mokymą. „Kiropedijoje“ – savotiškame tendencingame istoriniame romane, kuriame aprašoma Persijos valdovo Kiro Senojo gyvenimas ir veikla, Ksenofontas vaizduoja valdovo idealą, susiedamas filosofinius mokymus su realiu politinių santykių Rytuose supratimu. Po Ksenofonto taip pat išliko „Atsiminimai apie Sokratą“, „Sokrato apologija“, „Puota“, kuriuose Sokrato mokymas pateikiamas per jo pritaikymo gyvenime prizmę. Šiuose kūriniuose daugiau vietos skiriama Sokrato asmeniui, o ne jo filosofijai.
Jis taip pat buvo vienas žymiausių antikos laikų, graikų ekonomikos mąstytojų. Jo darbuose pirmą kartą bandoma teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės tvarką. Ksenofonto žymiausias ekonomikos traktatas „Economicosas“ (arba „Apie namų ūkį“). Pagrindinės Ksenofonto ekonominės mintys:
- Pagal Ksenofontą – tai mokslas apie savo ūkio turtėjimą.
- Ekonominio gyvenimo idealas – autarkinis žemės ūkis. Žemdirbystė pagal svarbą buvo prilyginama menui.
- Prekyba kaip profesija buvo laikoma graiko nevertu užsiėmimu. Ksenofontas kritikavo stambiąją prekybą. Jis pasisakė už natūralų, uždarą ūkį.
- Nagrinėjo darbo pasidalijimo problemą. Darbo pasidalijimą Ksenofontas siejo su rinka: darbo pasidalijimas auga, plečiantis rinkai. Į ekonominės minties istoriją Ksenofontas pateko kaip mąstytojas, vienas pirmųjų nagrinėjęs darbo pasidalijimą.
- Nagrinėjo pinigų problemą. Ksenofontas atkreipė dėmesį į pinigus kaip į koncentruotą turtą, kurį galima panaudoti ūkio reikalams. Ksenofonto darbuose išryškintos 2 pinigų funkcijos: 1) pinigai yra mainų priemonė; 2) pinigai yra turtas. Jis pasisakė prieš prekybinį ir skolinamąjį kapitalą.
- Atkreipė dėmesį į vertės problemą. Vertę tapatino su vartojamąja verte. Ksenofontas vienas pirmųjų iškėlė dviejų prekės savybių problemą, t. y. naudingumo (vartojamosios vertės) ir mainomosios vertės problemą.
Galima teigti, kad Ksenofontas yra pakankamai svarbus antikos laikų ekonomikos mąstytojas, nes minimas šalia tokių garsių antikos filosofų kaip Platonas.
Vertimai į lietuvių kalbą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ksenofontas „Atsiminimai apie Sokratą“ (vertė Vanda Kazanskienė). – Vilnius, Pradai, 1993, ISBN 9986-405-04-1 (2-as leid.: Vilnius, Pradai, 1997)
