Batakių piliakalnis
| Batakių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Batakių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Tauragės rajonas | ||
| Seniūnija | Batakių seniūnija | ||
| Aukštis | 8-9 m | ||
| Plotas | 40 x 22 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | II tūkstantmečio pradžia - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1899, 1928, 1961 | ||
| Registro Nr. | AR1175 / 23931, 23932, 3452 /A756KP | ||
Batakių piliakalnis su gyvenviete arba Pilutė, Švedų kalnas – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1175; unikalus objekto MC kodas 3452; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A756KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23931) Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Batakių miestelio, Ančios ir Ūkio santakos. Pasiekiamas Batakiuose važiuojant iš vakarų, Ateities gatve priešais Ančią pasukus į dešinę pietų kryptimi Pilaitės gatve, už 120 m, prieš tiltą už namo Nr. 14 tvarto dešinėje vėl pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 50 m, yra kairėje, kitapus Ūkio upelio.
Piliakalnis
Piliakalnį sudaro tarp upių įsiterpusios aukštumos kampas. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 40 x 22 m dydžio su kultūriniu sluoksniu. Piliakalnį iš pietvakarių juosia apie 2,5 m aukščio, 18 m pločio, 27 m ilgio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į tiesų 27 m ilgio, 10 m pločio, 2,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Rytiniame ir šiauriniame aikštelės kraštuose yra 2 m pločio, 0,2 m aukščio pakilimas - lyg čia buvęs pylimas. Šiaurrytinėje pusėje 10x4 m dydžio aukštumos smaigalys atkirstas 9 m pločio, 3,5 m gylio grioviu.
Į pietus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietės žymių liekanų. 1915 ir 1944 m. piliakalnis apardytas apkasų,[1] šlaitai vietomis paveikti erozijos (stabilizuoti 1994 m.). Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir gynybiniai įrenginiai apaugę lapuočiais. Į piliakalnį iš šiaurės vakarų pusės įrengti laiptai.
Tyrimai
Piliakalnį 1899 m. aprašė Fiodoras Pokrovskis, 1928 m. žvalgė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.[2] Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia - XIV a.
Istorija
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Indijos piliakalnis 20 km Kreivių piliakalnis 18 km |
Juškaičių piliakalnis 9 km Simėnų piliakalnis 11 km |
Nosaičių piliakalnis 8 km Ivangėnų piliakalniai 10 km |
|||||||||
| Naujininkų piliakalnis 18 km Pagramančio piliakalnis 18 km |
|
Kalnųjų piliakalnis 35 km Galkaičių piliakalnis 28 km | |||||||||
| Dapkiškių piliakalnis 19 km Gilandžių piliakalnis 30 km |
Kiukiškių piliakalnis 13 km Meškininkų piliakalnis 22 km |
Eržvilko piliakalnis 15 km Kartupėnų piliakalnis 40 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Adolfas Tautavičius. Batakių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 705 psl.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p.38.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 38 (Nr. 70);
- Tomas Baranauskas. 2003. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 24, p. 59, 78.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 150