Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Erwin Schrödinger (1933).jpg|thumb|Ervinas Šriodingeris]] |
||
'''Ervinas Šriodingeris''' ('''Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger'''; [[1887]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[1961]] m. [[sausio 4]] d.), austrų [[fizika]]s, laikomas vienu iš svarbiausių [[kvantinė fizika|kvantinės fizikos]] kūrėjų. Už [[Šriodingerio lygtis|Šriodingerio lygtį]] [[1933]] metais gavo [[Nobelio premija|Nobelio premiją]]. Jis sukūrė [[mintinis eksperimentas|mintinį eksperimentą]] apie katę. |
|||
'''Gliuksburgai''' ({{de|Glücksburg}}, {{da|Slesvig-Holsten-Sønderborg-Lyksborg}}), '''Zonderburgai-Gliuksburgai''' – [[karalius|karalių]] [[dinastija]], nuo [[1863]] m. valdanti [[Danijos karalius|Daniją]], nuo [[1905]] – [[Norvegijos karalius|Norvegiją]], [[1863]]–[[1967]] m. valdžiusi [[Graikijos karalius|Graikiją]]. |
|||
[[1914]] metais Ervinas Šriodingeris apsigynė daktaro disertaciją. Tarp [[1914]] ir [[1918]] dalyvavo karo darbuose (Görz, Duino, Sistiana, Prosecco, [[Viena]]). [[1920]] [[balandžio 6]] vedė Annemarie Bertel. [[1920]] Šriodingeris tapo Makso Vyno ([[Maksas Vynas]] (Max Wien) – žymus tuometinis [[fizikas]]) asistentu [[Jena|Jenoje]]. [[1920]] m. rugsėjį Ervinas gavo pradedančiojo profesoriaus vietą ({{de|Ausserordentlicher Professor}}) Štutgarte (''Stuttgart''). Tais pačiais metais jis sukūrė matematinę šviesos teoriją.<ref>K. Manolovas, D. Lazarovas, I. Lilovas. ''Chemijos savi dėsniai.'' Vilnius: Mokslas, 1981, 110 p.</ref> [[1921]] m. Ervinas Šriodingeris tapo etatiniu profesoriumi ({{de|Ordentlicher Professor}}) [[Breslau]] (dabar [[Vroclavas]]), [[Lenkija]]. |
|||
Dinastija pavadinta [[Gliuksburgas|Gliuksburgo]] miestelio šiaurės [[Vokietija|Vokietijoje]] vardu. Tai yra šalutinė Šlezvigo-Holšteino [[Oldenburgų dianstija|Oldenburgų dinastijos]] šaka. Oldenburgų dinastija kilusi iš [[Kristijonas I|Oldenburgo grafo Kristijono]], kuris 1448 m. tapo Danijos, o 1450 m. Norvegijos karaliumi. Kadangi Oldenburgų ir Šlezvigo-Holšteino-Zonderburgo-Augustenburgo dinastijų pagrindinės šakos išnyko atitinkamai 1863 ir 1931 m., Gliuksburgai dabar yra seniausia išlikusi Oldenburgų dinastijos šaka. |
|||
[[1922]] m. Ervinas Šriodingeris nuvyko į [[Ciuricho_universitetas|Ciuricho universitetą]]. [[1926]] m. žurnale ''Annalen der Physik'' išspausdino darbą „''Quantisierung als Eigenwertproblem''“ [''vert.'' [[Tikrinė vertė|tikrinės vertės]] problema – kvantavimas] bangų mechanikos srityje. Šiame darbe buvo paminėta [[Šriodingerio lygtis]]. [[1927]] m. jis prisijungė prie [[Maksas Plankas|Makso Planko]] [[Humbolto universitetas|Humbolto universitete]], [[Berlynas|Berlyne]]. Tačiau [[1933]] m. Šriodingeris nusprendė palikti [[Vokietija|Vokietiją]], nes negalėjo pakęsti nacių [[antisemitizmas|antisemitizmo]]. Jis tapo Magdalenos koledžo bendradarbiu [[Oksfordo Universitetas|Oksfordo Universitete]]. Dirbdamas ten jis buvo apdovanotas [[Nobelio premija]] kartu su [[Polas Dirakas|Polu Diraku]] (''Paul Adrien Maurice Dirac''). Šriodingeris greitai prarado vietą Oksforde, nes gyveno tuo laiku neįprastą gyvenimą (su dviem moterimis), ir tai nepatiko valdžiai. [[1934]] m. Šriodingeris skaitė paskaitą [[Prinstono Universitetas|Prinstono Universitete]], [[JAV]]. Jam buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta šiame universitete, bet jis pasiūlymo nepriėmė. Turbūt ir vėl jo noras gyventi kartu su žmona ir kita moterimi būtų kėlęs problemų. Jis turėjo galimybę gauti darbo vietą [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universitete]], bet, dėl vėluojančios vizos, [[1936]] metais jam teko priimti pasiūlymą iš [[Graco Universitetas|Graco Universiteto]] [[Austrija|Austrijoje]]. |
|||
Dinastijos pradininkas Šlezvigo-Holšteino [[hercogas]] nuo [[1816]] m. Frydrichas Vilhelmas ([[1785]]–[[1831]] m.) Jo sūnus [[Kristijonas IX]] 1863 m. tapo Danijos karaliumi, o šio sūnus [[Jurgis I]] tais pačiais metais vainikuotas Graikijos karaliumi. |
|||
'''[[ |
'''[[Erwin Schrödinger|Daugiau…]]''' |
||
Šios [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra '''{{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Tema}}'''. |
Šios [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra '''{{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Tema}}'''. |
||
16:26, 4 gruodžio 2023 versija
Ervinas Šriodingeris (Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę.
1914 metais Ervinas Šriodingeris apsigynė daktaro disertaciją. Tarp 1914 ir 1918 dalyvavo karo darbuose (Görz, Duino, Sistiana, Prosecco, Viena). 1920 balandžio 6 vedė Annemarie Bertel. 1920 Šriodingeris tapo Makso Vyno (Maksas Vynas (Max Wien) – žymus tuometinis fizikas) asistentu Jenoje. 1920 m. rugsėjį Ervinas gavo pradedančiojo profesoriaus vietą (vok. Ausserordentlicher Professor) Štutgarte (Stuttgart). Tais pačiais metais jis sukūrė matematinę šviesos teoriją.[1] 1921 m. Ervinas Šriodingeris tapo etatiniu profesoriumi (vok. Ordentlicher Professor) Breslau (dabar Vroclavas), Lenkija.
1922 m. Ervinas Šriodingeris nuvyko į Ciuricho universitetą. 1926 m. žurnale Annalen der Physik išspausdino darbą „Quantisierung als Eigenwertproblem“ [vert. tikrinės vertės problema – kvantavimas] bangų mechanikos srityje. Šiame darbe buvo paminėta Šriodingerio lygtis. 1927 m. jis prisijungė prie Makso Planko Humbolto universitete, Berlyne. Tačiau 1933 m. Šriodingeris nusprendė palikti Vokietiją, nes negalėjo pakęsti nacių antisemitizmo. Jis tapo Magdalenos koledžo bendradarbiu Oksfordo Universitete. Dirbdamas ten jis buvo apdovanotas Nobelio premija kartu su Polu Diraku (Paul Adrien Maurice Dirac). Šriodingeris greitai prarado vietą Oksforde, nes gyveno tuo laiku neįprastą gyvenimą (su dviem moterimis), ir tai nepatiko valdžiai. 1934 m. Šriodingeris skaitė paskaitą Prinstono Universitete, JAV. Jam buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta šiame universitete, bet jis pasiūlymo nepriėmė. Turbūt ir vėl jo noras gyventi kartu su žmona ir kita moterimi būtų kėlęs problemų. Jis turėjo galimybę gauti darbo vietą Edinburgo universitete, bet, dėl vėluojančios vizos, 1936 metais jam teko priimti pasiūlymą iš Graco Universiteto Austrijoje.
Šios savaitės iniciatyva yra diplomatinė tarnyba.
- ↑ K. Manolovas, D. Lazarovas, I. Lilovas. Chemijos savi dėsniai. Vilnius: Mokslas, 1981, 110 p.