(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)

Pereiti prie turinio

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šablonas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Atmesta
Nėra keitimo santraukos
(nerodoma 45 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:National Shrine.jpg|thumb|Pagrindinėje JAV katalikų šventovėje Vašingtone įsikūrusi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia – viena iš 70-ties]]
[[Vaizdas:Cheshire Regiment trench Somme 1916.jpg|thumb|Češyro pulko sargybinis, Soma, 1916 m.]]
'''Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia Vašingtone''' ({{en|Chapel of Our Lady of Šiluva in the Basilica of the National Shrine of the Immaculate Conception}}) – [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] katalikų bendruomenės [[koplyčia]], nuo [[1966]] m. veikianti [[Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinė šventovė bazilika|Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje šventovėje bazilikoje]], pagrindiniame [[JAV]] katalikų dvasiniame centre [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Koplyčia pašvęsta [[Šiluva|Šiluvos]] Dievo motinos garbei.
'''Somos mūšis''', žinomas kaip '''Somos puolimas''', vyko [[1916]] m. liepos-lapkričio mėn ir buvo vienas iš didžiausių [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] mūšių. Dėl aukų skaičiaus (1,4 milijono) šis mūšis laikomas viena iš kruviniausių karinių operacijų žmonijos istorijoje. Sąjungininkai ([[JK|britų]] ir [[Prancūzija|prancūzų]] pajėgos) mėgino pralaužti [[Vokietija|vokiečių]] linijas 40 kilometrų ilgio fronte prie [[Soma|Somos]] upės šiaurinėje Prancūzijoje. Vienas iš mūšio tikslų buvo nustumti vokiečius nuo [[Verdeno mūšis|Verdeno mūšio]], tačiau mūšiui pasibaigus, Somos nuostoliai viršijo Verdeno.


Vašingtone lietuvių [[parapija|parapijos]] nėra, todėl šv. [[Mišios]] lietuvių kalba koplyčioje aukojamos retai, kartą per mėnesį. Nuo [[2013]] m. koplyčioje nuolat pradėtos aukoti šv. Mišios antrą mėnesio sekmadienį (aukojo mons. [[Rolandas Makrickas]]).
Verdeno mūšis įsirėžė į prancūzų sąmonę kelioms kartoms. Tą patį padarė Somos mūšis britams. Mūšis labiausiai prisimenamas dėl pirmos dienos, [[1916]] m. [[liepos 1]] d., kai britai patyrė 67 470 nuostolių, įskaitant 29 240 žuvusiųjų. Tai kruviniausia diena [[Britų armija|Britų armijos]] istorijoje. Be britų kitos tautos irgi patyrė milžiniškus nuostolius. Vokiečių pareigūnas (kapitonas von Hantingas) pareiškė, kad Somos mūšis yra „dumblinas Vokietijos armijos kapas“. Mūšiui einant į pabaigą britai išmoko daugybę modernios karybos pamokų, o vokiečiai patyrė milžiniškus nuostolius. Britų istorikas seras James Edmonds teigė: „Nėra perdedama teigiant, kad pergalės Vakarų fronte pamatai buvo padėti 1916 m. Somos puolime“.


Amerikos katalikų šventovė [[bazilika]] Vašingtone konsekruota [[1954]] m. Prabėgus keletui metų nuo bazilikos pastatymo, buvo nuspręsta joje įrengti įvairių tautų koplyčių, liudijančių pačios katalikų bendruomenės etninę įvairovę. Bazilikoje yra apie 70 įvairaus dydžio koplyčių. Įvairiausių tautų koplyčiose populiariausia Marija. Lietuvių koplyčia įsikūrusi prieš kitoje pusėje esančią [[lenkai|lenkų]] koplyčią. Vietą koplyčiai įrengti lietuviai gavo [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] dėka. [[1963]] m. graikų apeigų katalikai ([[unitai]]) atsisakė jiems skirtos koplyčios Bazilikoje, nes netoliese įsigijo žemės sklypą ir pasistatė savo atskirą bažnyčią. Tuometinis Bazilikos rektorius iš [[Čikaga|Čikagos]], gerai pažinojęs lietuvį vyskupą [[Vincentas Brizgys|Vincentą Brizgį]], pasiūlė Bazilikoje turėti savo koplyčią. Vyskupas sutiko ir išnaudojo šią galimybę surinkti didelę tuo metu pinigų sumą – 325 tūkst. JAV dolerių – koplyčios įkūrimui. Jo siūlymui koplyčią tituluoti Šiluvos vardu pritarė Bazilikos vadovybė. Visu koplyčios įrengimu rūpinosi vyriausiasis Bazilikos architektas ir komisija, prisidėjo išeivijoje žinomi Lietuvos menininkai: skulptorius [[Vytautas Kašuba]] (Marijos statula), menininkas [[Albinas Elskus|Albinas Bielskis-Elskus]] (mozaikos), [[Vytautas Kazimieras Jonynas]].
'''[[Somos mūšis|Daugiau…]]'''

Koplyčia pašventinta [[1966]] m. rugsėjo 4–6 d. Vašingtone vykusio Išeivijos lietuvių religinio kongreso metu. Pašventino tuometinis Vašingtono arkivyskupas, dalyvaujant vysk. Vincentui Brizgiui, daugeliui lietuvių kunigų. Iškilmėse giedojo 25 iš įvairių Amerikos vietų atvykę [[choras|chorai]].

'''[[Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia (Vašingtonas)|Daugiau…]]'''


Šios [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra '''{{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Tema}}'''.
Šios [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra '''{{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Tema}}'''.

09:28, 20 gegužės 2024 versija

Pagrindinėje JAV katalikų šventovėje Vašingtone įsikūrusi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia – viena iš 70-ties

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia Vašingtone (angl. Chapel of Our Lady of Šiluva in the Basilica of the National Shrine of the Immaculate Conception) – JAV lietuvių katalikų bendruomenės koplyčia, nuo 1966 m. veikianti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje šventovėje bazilikoje, pagrindiniame JAV katalikų dvasiniame centre Vašingtone. Koplyčia pašvęsta Šiluvos Dievo motinos garbei.

Vašingtone lietuvių parapijos nėra, todėl šv. Mišios lietuvių kalba koplyčioje aukojamos retai, kartą per mėnesį. Nuo 2013 m. koplyčioje nuolat pradėtos aukoti šv. Mišios antrą mėnesio sekmadienį (aukojo mons. Rolandas Makrickas).

Amerikos katalikų šventovė bazilika Vašingtone konsekruota 1954 m. Prabėgus keletui metų nuo bazilikos pastatymo, buvo nuspręsta joje įrengti įvairių tautų koplyčių, liudijančių pačios katalikų bendruomenės etninę įvairovę. Bazilikoje yra apie 70 įvairaus dydžio koplyčių. Įvairiausių tautų koplyčiose populiariausia Marija. Lietuvių koplyčia įsikūrusi prieš kitoje pusėje esančią lenkų koplyčią. Vietą koplyčiai įrengti lietuviai gavo ukrainiečių dėka. 1963 m. graikų apeigų katalikai (unitai) atsisakė jiems skirtos koplyčios Bazilikoje, nes netoliese įsigijo žemės sklypą ir pasistatė savo atskirą bažnyčią. Tuometinis Bazilikos rektorius iš Čikagos, gerai pažinojęs lietuvį vyskupą Vincentą Brizgį, pasiūlė Bazilikoje turėti savo koplyčią. Vyskupas sutiko ir išnaudojo šią galimybę surinkti didelę tuo metu pinigų sumą – 325 tūkst. JAV dolerių – koplyčios įkūrimui. Jo siūlymui koplyčią tituluoti Šiluvos vardu pritarė Bazilikos vadovybė. Visu koplyčios įrengimu rūpinosi vyriausiasis Bazilikos architektas ir komisija, prisidėjo išeivijoje žinomi Lietuvos menininkai: skulptorius Vytautas Kašuba (Marijos statula), menininkas Albinas Bielskis-Elskus (mozaikos), Vytautas Kazimieras Jonynas.

Koplyčia pašventinta 1966 m. rugsėjo 4–6 d. Vašingtone vykusio Išeivijos lietuvių religinio kongreso metu. Pašventino tuometinis Vašingtono arkivyskupas, dalyvaujant vysk. Vincentui Brizgiui, daugeliui lietuvių kunigų. Iškilmėse giedojo 25 iš įvairių Amerikos vietų atvykę chorai.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra diplomatinė tarnyba.