Tarptautinė mokslininkų komanda Salas y Gomezo povandeniniame kalnagūbryje pastebėjo 160 rūšių, kurios iki šiol nebuvo užfiksuotos šiame regione, ir įtaria, kad bent 50 iš šių rūšių yra naujos mokslui. Tarp stebėtų rūšių buvo kalmarų, žuvų, koralų, moliuskų, jūrų žvaigždžių, stiklapinčių, jūrų ežių, krabų, omarų ir kt. Be to, mokslininkai pasiekė rekordą – užfiksavo giliausiai pasaulyje gyvenantį nuo fotosintezės priklausomą gyvūną. Tai – Leptoseris, dar vadinamas raukšlėtuoju koralu, rašoma Schmidto vandenyno instituto pranešime žiniasklaidai.
Šiuos duomenis mokslininkams pavyko surinkti per 40 dienų trukusią mokslinę ekspediciją nuo Salas y Gomezo kalnagūbrio iki Velykų salos. Šį kiek atokiau nuo Čilės krantų esantį biologiškai turtingą regioną ketinama paskelbti saugoma atviros jūros teritorija.
Teksaso Rio Grandės slėnio universiteto mokslininkės dr. Erin E. Easton ir Católica del Norte universiteto mokslininko dr. Javiero Sellaneso vadovaujama tyrėjų grupė atidžiai ištyrė 10 povandeninių kalnų ir dvi salas, esančias 2900 km ilgio vandenyno kalnų grandinėje. Jie nustatė, kad atskiruose povandeniniuose kalnuose tarpsta skirtingos ekosistemos, pavyzdžiui, stiklapinčių sodai ir giliųjų koralų rifai.
„Atskirų povandeninių kalnų ekosistemų stebėjimai rodo, kad svarbu saugoti ne tik kelis povandeninius kalnus, bet ir visą jų grandinę, – sakė dr. E. E. Easton. – Tikimės, kad šios ekspedicijos metu surinkti duomenys padės įsteigti naujas saugomas jūrų teritorijas, įskaitant ir apimančią Salas y Gomezo kalnagūbrį atviroje jūroje.“
Salas y Gomezo kalnagūbris yra viena iš kelių pasaulio vietovių, kurias, ratifikavus JT atviros jūros sutartį, svarstoma paskelbti saugoma atviros jūros teritorija. Čilės nacionalinei jurisdikcijai priklausančios kalnagūbrio dalys yra saugomos, tačiau didžioji povandeninio objekto dalis yra tarptautiniuose vandenyse. Nors nemažai šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, yra pasirašiusios šią sutartį, kol kas tik Čilė ir Palau ją ratifikavo. Kai sutartį ratifikuos 60 valstybių, šalys, surinkusios pakankamai mokslinių duomenų, galės steigti saugomas jūrų teritorijas tarptautiniuose vandenyse.
Salas y Gomezo kalnagūbrį sudaro daugiau kaip 110 povandeninių kalnų, į kuriuos migruoja banginiai, jūrų vėžliai, kardžuvės, tunai ir rykliai. Ekspedicijos metu buvo kartografuoti 78 000 kvadratinių kilometrų, įskaitant šešis iki šiol hidrografiniuose tyrimuose nedokumentuotus povandeninius kalnus.
„Nuostabios buveinės ir gyvūnų bendrijos, kurias atskleidėme ekspedicijų metu, akivaizdžiai parodo, kaip mažai žinome apie šią atokią teritoriją, – sakė dr. J. Sellanesas. – Tokios ekspedicijos padės atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į šių teritorijų ekologinę svarbą ir prisidės prie apsaugos strategijų stiprinimo jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir už jų ribų.“
Ši ekspedicija buvo surengta po sausio mėnesį vykusio mokslinio tiriamojo kruizo, kurio metu pirmiausia buvo tiriami Naskos ir Chuano Fernandeso kalnagūbrio povandeniniai kalnai ir aptikta 100, kaip įtariama, naujų rūšių.
