Žmogaus gyvenimo trukmę lemia genetinių ir negenetinių veiksnių, įskaitant gyvenimo būdą, derinys. Apskaičiuota, kad gyvenimo trukmės paveldimumas siekia apie 16 proc. Apolipoproteinas E (APOE) ir keletas kitų genų laikomi ilgaamžiškumo genais .Niekam ne paslaptis, kad trumpesnę gyvenimo trukmę ar ankstyvą mirtį gali lemti gyvenimo būdo veiksniai, ypač tabako ir alkoholio vartojimas, prasta mityba ir menkas fizinis aktyvumas. Tačiau atlikus naują tyrimą paaiškėjo, kad sveikas gyvenimo būdas gali net 62 proc. sumažinti genetiškai nulemtą riziką mirti jaunam.
„Mūsų žiniomis, šis tyrimas yra pirmasis, kuriame nagrinėjamas bendras genetinės rizikos ir gyvenimo būdo veiksnių ryšys su žmogaus gyvenimo trukme“, – rašoma mokslininkų paskelbtame straipsnyje.
Grupė tyrėjų iš kelių Kinijos universitetų ir Edinburgo universiteto Jungtinėje Karalystėje išanalizavo daugiau kaip 350 000 suaugusių europiečių, informacija apie kuriuos 2006–2010 m. buvo kaupiama Jungtinės Karalystės „UK Biobank“ duomenų bazėje ir kurie buvo stebimi vidutiniškai beveik 13 metų, duomenis.
Dalyvių buvo klausiama apie jų mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą, kūno sudėjimą ir miego trukmę, o pagal gautus atsakymus jie buvo suskirstyti į tris grupes. Tyrėjai taip pat suskirstė dalyvius į tris kategorijas pagal žinomus genetinius rizikos veiksnius, turinčius įtakos gyvenimo trukmei.
Panašiai kaip ir ankstesniuose tyrimuose, mokslininkai nustatė, kad vien genetika gali 21 proc. padidinti ankstyvos mirties riziką.
Nesveikas gyvenimo būdas, kai mažai miegama, mažai judama, vartojamas perdirbtas maistas, rūkoma ir piktnaudžiaujama alkoholiu, taip pat buvo susijęs su 78 proc. didesne ankstyvos mirties rizika, nepriklausomai nuo genetinio polinkio.
Grupėje, kurios nariai buvo pasirinkę nesveiką gyvenimo būdą ir pasižymėjo ilgesnei gyvenimo trukmei nepalankia genetika, per tyrimo laikotarpį fiksuota du kartus daugiau mirčių nuo kitų priežasčių nei nelaimingi atsitikimai ir COVID-19, nei tarp tų, kurių genetinė rizika buvo mažesnė ir gyvenimo būdas palankesnis.
Tačiau tyrėjai nustatė, kad pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą, t. y. nerūkant, reguliariai sportuojant, gerai maitinantis ir pakankamai išsimiegant, genetinė trumpesnio gyvenimo rizika sumažėja 62 proc.
Visgi šis tyrimas yra stebimasis, todėl negalima daryti tvirtų išvadų apie priežastis ir pasekmes. Be to, dauguma tyrimo dalyvių buvo baltaodžiai europiečiai, todėl išvadų negalima apibendrinti kitoms gyventojų grupėms.
Paminėtina ir tai, kad dalyviai buvo apklausti apie savo gyvenimo būdą tik tuo metu, kai prisijungė prie tyrimo, o tirti genetiniai variantai apima tik nedidelę dalį su trumpesne gyvenimo trukme susijusios genetinės rizikos, tad kur kas didesnė dalis DNR gali turėti tam įtakos.
Tyrimas: https://ebm.bmj.com/content/early/2024/04/16/bmjebm-2023-112583
