Internete balandį atsirado peticija, raginanti skirti mažesnį finansavimą gynybai. Peticijos autorius argumentuoja, jog didelės sumos gynybai esą jokios vertės neprideda, tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai įsitikinę – nors tokia retorika atitinka Rusijos naratyvus, demokratinėje visuomenėje visi turi teisę į savo nuomonę. Visgi, kyla klausimas, ar nedraugiškų valstybių propagandos atkartojimas yra sąmoningas veiksmas, ar nuoširdus įtikėjimas savo nuomone.
Peticiją inicijavo save visuomenininku vadinantis Marius Jonaitis. Aprašyme teigiama, kad „pastaraisiais metais stebime drastišką Krašto apsaugos ministerijos (toliau KAM) biudžeto augimą.“
Teigiama, kad dar 2015 m. biudžetą sudarė 425 milijonai eurų, o šiemet jis siekia 2 mlrd. 92 milijonus eurų. Tą patvirtina ir KAM statistika.
Autorius teigia, kad pinigai jokios ilgalaikės vertės nesukuria. Savo argumentui pagrįsti M. Jonaitis referuoja į tarpukario Lietuvą, kuri skirdavo gynybai milžiniškas lėšas, tačiau vis tiek kapituliavo.
Peticiją iki gegužės 10-osios pasirašė 1922 žmonės.
Nors peticija taikosi į KAM finansus, lėšų gynybai klausimas pastaruoju metu gan dažnai atsiduria dėmesio centre. LRT.lt prieš 2 mėnesius publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad tik 40 proc. gyventojų pritartų naujam gynybos mokesčiui, o ir politikai tarpusavyje iki šiol nesutaria, kas būtų tas galutinis šaltinis, kuris tokias lėšas į biudžetą suneštų.
Peticijos autorius: „aš čia stoviu vienas“
Kaip LRT.lt komentavo peticijos autorius M. Jonaitis, ši iniciatyva kilo dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – jis įsitikinęs, kad gynyba ir apsauga nuo grėsmių slypi ne piniguose, o tokių sričių kaip švietimo, kultūros ir sveikatos sektoriaus finansavime.
Antroji priežastis – neva noras pamatyti, kaip žmonės reaguoja į tokius jautrius klausimus, ypač kai viešajame naratyve vyrauja viena nuomonė. M. Jonaitis taip pat palygino prieš kurį laiką paskelbtą akciją „Pasirašyk už 4 proc. gynybai“ ir savo iniciatyvą, teigdamas, kad jėgos šiuo atveju yra nelygios. Taip pat buvo susidurta su problema, kad peticijos.lt neva pusę to laiko buvo išjungusi M. Jonaičio peticiją.
„Tarkime, tų 4 proc. peticijos reklamos stovi visur, kadangi stambus kapitalas, jų galimybės reklamuotis yra didesnės. O aš čia stoviu vienas“, – tikino M. Jonaitis.
Peticija iš tiesų sukėlė audras komentarų skiltyje – vieni išreiškė palaikymą iniciatyvai, kiti piktinosi ir lygino M. Jonaičio idėjas su Rusijai palaikiai skambančiu naratyvu. Pats M. Jonaitis tikina, kad tai yra natūralu.
„Toje pačioje Rusijoje žmonės, kurie pasisako prieš karinę retoriką, už karinio biudžeto mažinimą, lygiai taip pat yra įvardijami tik kitais žodžiais. Bet vis tiek kaip priešai, tik užsienio agentai, Vakarų įtakos agentai. Juokingiausia tai, kad Lietuvoje deklaruojama, jog nenorima būti kaip Rusija, bet daugeliu atveju žmonės savo retorika, atrodo, nori būti kaip Rusijoje. Jeigu šalis yra demokratinė, piliečiai suneša, sumoka savo mokesčius, kas nueina į biudžetą, tai jie turi teisę žinoti, kaip tas biudžetas skirstomas. O laimės dauguma, dauguma kaip nuspręs, taip nuspręs“, – įsitikinęs pašnekovas.
Paminėjus, kad Rusijoje režimas yra daug griežtesnis ir pasekmės oponentams yra daug baisesnės, M. Jonaitis tvirtino, kad Lietuva jau pakeliui į tokį valdymo būdą.
„Mes turime irgi porą politinių kalinių, kurie sėdi kalėjimuose. Tikriausiai žinote, kurie jau“, – dėstė jis.
M. Jonaitis taip pat tvirtino, kad pastebi, jog Lietuvos visuomenė yra itin susiskaldžiusi.
„Kiekvienas užsidarome į savus burbulus. Vieni susirenka pagal vieną požiūri, kiti pagal kiti ir tada skirtingi burbulai tarpusavy nesusikalba. <...> Tas susiskaldymas yra, jis aštrėja ir, manau, yra daromas tyčia, nes valstybinės struktūros, turėdamos tam tikrą galią, galėtų švelninti tuos skirtumus, bet jos aštrina tuos skirtumus“, – kalbėjo M. Jonaitis.
Pašnekovas akcentavo, kad užuot stiprinus gynybos pajėgumus, geriau stiprinti švietimą, kultūrą ir sveikatos sektorių. Jo argumentas sukosi apie tai, kad visuomenė norės ginti tik tuo atveju, jeigu pinigai bus paskirti į šias sritis.
Tarpukario Lietuva nelygu dabartinei Lietuvai
Karo akademijos docentas daktaras Viktoras Denisenko LRT.lt komentavo, joganalizuoti tokius atvejus visada yra sudėtinga. Demokratinė visuomenė leidžia reikšti įvairias nuomones, net jei retorika sutampa su Rusijos režimo naratyvais.
„Žmonės turi teisę į savo nuomonę. <...> Bet kad iš Rusijos propagandos pusės tokie naratyvai naudojami, taip, šiuo atveju mes galime sakyti, kad yra tam tikras sutapimas. Ar jis yra sąmoningas, ar ne, čia jau kitas klausimas“, – kalbėjo V. Denisenko.
Tačiau V. Denisenko įžvelgia ir manipuliacijos bruožų, – jis kritikuoja peticijoje aprašytą tarpukario Lietuvos pavyzdį. Pasak eksperto, moderni Lietuva nelygi tuometinei Lietuvai, juolab kad tuo metu Lietuva veikė kaip autoritarinė valstybė.
„Sprendimas nesipriešinti buvo susijęs su labai svarbiu istoriniu faktu, – Lietuva tuo metu buvo suspausta tarp Sovietų sąjungos ir Vokietijos <...>, tai vėlgi tas pasipriešinimas iš tikrųjų gal būtų lengvai sužlugdytas, nes niekas mums nepadėtų. Šiandien mes turime visiškai kitokią situaciją. Šiandien mes esame, ko gero, pačio galingiausio gynybinio aljanso dalis, esame dalis NATO, mes turime sąjungininkus ir vėlgi, mano požiūriu, bandyti lyginti tas situacijas, panaudoti tuos argumentus mažų mažiausiai yra manipuliatyvu“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie retoriką dėl didesnio švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos finansavimo, V. Denisenko pabrėžė, kad šios sritys nesikerta su nacionaliniu saugumu, kadangi „valstybės valdymas yra kompleksinis“.
„Bet aš asmeniškai galėčiau pasakyti, kad, jeigu mes prarasime valstybingumą, ta visa mūsų socialinė sfera, investicijos, nežinia, ar atsipirks ir kas turės iš to naudos“, – akcentavo pašnekovas.
Bendrai kalbant, gynybos temos yra jautrios ir jas lengva supriešinti. Tačiau, sakė V. Denisenko, reikia suprasti ir tai, kad daugeliui Lietuvos gyventojų pavojus nacionaliniam saugumui yra abstraktus.
„Kol mūsų neužpuolė, daugeliui atrodo, kad tai nėra aktualus iššūkis, o socialinė sfera, sveikatos sfera, švietimo sfera, tikrai nemažai daliai žmonių yra aktuali ir jautri tema. Suprantama, kad tai bandoma išnaudoti“, – teigė V. Denisenko.
Dialogas neįmanomas, bet ir atstumti – nėra gera strategija
Politologas Ignas Kalpokas LRT.lt komentavo, kad tam tikra visuomenės dalis palaiko tokias idėjas, juolab kad ir prezidento rinkimų maratone yra kandidatų, kalbančių apie tai.
„Aišku, kada tas burbulas gauna progą susikoncentruoti, tai susidaro tas masės pojūtis. <...> Socialinėse medijose mes tą dažnai matome, bet taip pat matyti, kad turi kažkiek palaikymo šitos idėjos“, – sakė jis.
Politologo vertinimu, didžioji visuomenės dalis yra kažkur per vidurį arba prieštaraujantys patys sau. Vieną vertus, tarsi ir palaiko idėją dėl gynybos stiprinimo ir didesnio investavimo, tačiau nenori prisidėti prie to savo mokesčiais.
Bet tai nereiškia, kad taip mąstantys žmonės sąmoningai skleidžia Rusijos propagandą. Anot I. Kalpoko, jie nuoširdžiai gali būti įtikėję tuo, ką sako.
„Dezinformacijos studijose yra toks terminas „dalyvaujamoji propaganda“, kur žmonės iš labai autentiškų paskatų, dėl to, kad jiems rūpi, dalijasi tuo turiniu. Ne todėl, kad yra kažkokie troliai ar dar kas nors. Bet čia, aišku, yra tam tikras saugumo klausimas, nes tie žmonės gali turėti labai nuoširdžias paskatas, bet tai, kad buvo tinkamos sąlygos jiems įtikėti šitais pasakojimais, irgi neprisideda prie mūsų visuomenės saugumo. Tik tiek, kad, jeigu tai yra žmogaus nuoširdžios pažiūros ir, jeigu jos neperžengia įstatymų, nelabai, ką su jomis čia ir galima padaryti“, – tvirtino politologas.
Dialogas su šia grupe žmonių vargu ar įmanomas, teigė I. Kalpokas, nes kartais žmonės yra pernelyg nutolę vienas nuo kito. Tačiau ir marginalizuoti juos, atriboti nuo likusios visuomenės, gali paskatinti juos toliau radikalizuotis.
„Visiškai nurašyti, kad jie yra kažkokie antrarūšiai piliečiai, nėra gera strategija, nes tada jie tik dar labiau pasineria į sąmokslo teorijas, į priešišką propagandą, kadangi ten atranda kažkokią prasmę, ko nemato toje visuomenėje, kurioje mes gyvename“, – kalbėjo jis.
