Nesaldus pyragas su gaiviomis salotomis šalia – puikus patiekalas, tiksiantis ir pietums, ir vakarienei, o likusį gabaliuką kitą dieną įsidėkite į pietų dėžutę. Nei lašiša, nei paruošta sluoksniuota tešla nėra kaprizingi produktai, tad daugiausia darbo šįkart pareikalaus pyrago formavimas. Tačiau niekas nepriekaištaus, jei kepsite paprasčiausią keturkampį pyragą – bent jau skonis nenukentės!
Vytaras Radzevičius: Geriausia, kai pyragą pasigamini pats. Jokios egzotikos, daug galimybių improvizuoti ir puikus pasirinkimas, jei neturite daug laiko ruoštis, o laukiate svečių. Pyragą galite kepti vientisą kepimo formoje arba gaminkite pyragėlius. Gero apetito!
Dangira Šimašiutė (tinklaraštis „Duok druskos“): Pavasaris jau pasibeldė į langus, tad galima atidaryti ir tartų sezoną. Išbandykite šį receptą vakarienei, savaitgalio pietums ar net šventės, vakarėlio proga!
Renata Ničajienė (Sezoninevirtuve.lt): Pamiškėse ir patvorėse jau galvas kelia ir jaunos dilgės. Tai pirmosios šviežios vietinės sezoninės valgomos žolės, kurios turtingos vitaminų, pavasarinės gaivos ir žalumos. Nepraleiskite progos jų paragauti!
Strelkabelka.lt: Šį receptą jau kuris laikas vis įtraukiu į savo valgiaraštį. Neįtikėtina, kaip gerai gali „susigroti“ keli paprasti ingredientai – svogūnas, paprika ir kopūstas. Pagrindui čia tinka bet kokia trapi tešla. Mano šį kartą yra su taukais.
Vytaras Radzevičius: Įvairiuose pasaulio virtuvių sąrašuose fo sriuba patenka į pirmus dešimtukus. Jos gerą skonį labiausiai lemia du dalykai – ypatingas stiprus nuoviras ir žuvies padažas (fish sauce). Dabar šio padažo nesunku nusipirkti bet kurioje didesnėje Lietuvos parduotuvėje. Skonis jo – keistas ir iš pirmo žvilgsnio net nelabai patiks. Nors teisingiau būtų sakyti – iš pirmo kvapo. Jis gaminamas ilgai fermentuojant žuvį ir Vietname jo rasi ant bet kurio valgomojo stalo.
Pikantiški sūrstelėję kepinti migdolai gali tapti puikiu užkandžiu, kai nesinori nieko saldaus.
Šiame recepte visas derinys tobulai skanus – migdolai, apskrudusios sezamų sėklos ir medus.
Kepinkite neskaldytus ir nenuluptus migdolus, idealu, jei jie nebus labai skirtingo dydžio – tai leis tolygiai juos paskrudinti.
Bananų duonos receptų egzistuoja daugybė, tačiau šis išskirtinis tuo, kad recepte naudojami kvietiniai speltos miltai.
Duoną galima kepti ne tik iš ruginių ar kvietinių, bet ir kitų grūdų miltų. Paragaukite duonelės iš ryžių miltų su sėklomis ir riešutais.
Vytaras Radzevičius: Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose mėta kaip prieskonis dažnai vartojama su aviena. Yra tokia tradicija ir Anglijos virtuvėje. Šioje istorijoje neapsieita be monarchų įtakos. Anglijos karalienė Elžbieta I (1533–1603), norėdama sustiprinti prekybą vilna, įsakė avieną valgyti tik su karčiomis žolelėmis. Tikėtasi, kad toks skonis nepatiks valstiečiams ir jie avienos suvalgys mažiau, o tada ir vilnos bus daugiau. Prie karčiųjų žolelių priskiriama mėta visus planus sugriovė – anglams patiko naujasis skonių derinys ir britų virtuvėje nuo XVI amžiaus prie keptos avienos prigijo mėtų padažas.
Jo receptas itin paprastas ir pritaikomas asmeniniam skoniui. Pabandykim ir mes pajusti XVI a. tradicinės anglų virtuvės skonį.
Sausas, sprangus šokolado pyragas – tikras nusivylimas, tačiau kartais tokia nesėkmė ištinka net patyrusius desertų ruošėjus. Ką daryti? Žinoma, bandyti naujus receptus. Mūsų siūlomas šokoladinis gardėsis – tikras rojus burnoje: intensyvaus skonio, nesausas, nes viena sudėtinių jo dalių – nenustebkite! – burokėliai. Išbandykite, tikrai būsite maloniai priblokšti!
Makaronų dažnai griebiamės, kai neturime laiko ar tingisi gaminti ką nors sudėtingo. Tačiau paruošus įdomų padažą, kuris neatims daug laiko, vos po pusvalandžio galima mėgautis karališka vakariene. Mūsų siūlomame recepte puikiai „sužaidžia“ pomidorų, tuno ir kaparėlių derinys. Išbandykite!
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų.
Strelkabelka.lt: Šis švediškas apkepas yra tobulas dėl vieno dalyko – jis yra be proto paprastas. Ir, aišku, skanus. Priklausomai nuo jūsų apsukų virtuvėje, jam pagaminti užtenka daugiau mažiau 10 minučių. Na, kepa jis 1 valandą, bet čia jau mums nieko daryt nebereikia. Tobulai tinka savaitgalio pusryčiams, tobulai tinka kaip desertas, tobulai tinka net ir vakarienei.
Pasigaminkite šių rutuliukų, kuriuos galima pavadinti tikra energijos bomba – jiems reikalingų sudedamųjų dalių įsigysite nesunkiai, o pasigaminsite labai greitai. Šie skanūs rutuliukai gali tapti puikiais rytinio arbatos puodelio kompanionais, kai skubate, ar užkandžiu, kai ima graužti alkio kirminas, o iki pietų ar vakarienės tenka palaukti.
Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.