Spagečiai „cacio e pepe“

Sausas, sprangus šokolado pyragas – tikras nusivylimas, tačiau kartais tokia nesėkmė ištinka net patyrusius desertų ruošėjus. Ką daryti? Žinoma, bandyti naujus receptus. Mūsų siūlomas šokoladinis gardėsis – tikras rojus burnoje: intensyvaus skonio, nesausas, nes viena sudėtinių jo dalių – nenustebkite! – burokėliai. Išbandykite, tikrai būsite maloniai priblokšti!

Makaronų dažnai griebiamės, kai neturime laiko ar tingisi gaminti ką nors sudėtingo. Tačiau paruošus įdomų padažą, kuris neatims daug laiko, vos po pusvalandžio galima mėgautis karališka vakariene. Mūsų siūlomame recepte puikiai „sužaidžia“ pomidorų, tuno ir kaparėlių derinys. Išbandykite!

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų. 

Strelkabelka.lt: Šis švediškas apkepas yra tobulas dėl vieno dalyko – jis yra be proto paprastas. Ir, aišku, skanus. Priklausomai nuo jūsų apsukų virtuvėje, jam pagaminti užtenka daugiau mažiau 10 minučių. Na, kepa jis 1 valandą, bet čia jau mums nieko daryt nebereikia. Tobulai tinka savaitgalio pusryčiams, tobulai tinka kaip desertas, tobulai tinka net ir vakarienei.

Pasigaminkite šių rutuliukų, kuriuos galima pavadinti tikra energijos bomba – jiems reikalingų sudedamųjų dalių įsigysite nesunkiai, o pasigaminsite labai greitai. Šie skanūs rutuliukai gali tapti puikiais rytinio arbatos puodelio kompanionais, kai skubate, ar užkandžiu, kai ima graužti alkio kirminas, o iki pietų ar vakarienės tenka palaukti.

Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Tradiciniai varškės patiekalai ir desertai man primena vaikystę. O ypatingas kepinys, dėl kurio net nelabai mėgstamoje mokyklos valgykloje nusidriekdavo eilė, būdavo varškės apkepas! Apkepą dažnai kepu ir pati, ir visuomet didesnę porciją: atvėsęs apkepas kitą dieną tinka kaip lengvas ir gardus užkandis saldžiai popietei.

Šios ankštinių salotos tikrai nenuobodžios – įdomios, sočios, su švelniu egzotikos prieskoniu. Išbandykite!