Ittihodi Avrupo
Parcami Ittihodi Avrupo | |
Motto: In varietate concordia ("Ittihod dar tanavvū'") | |
Surudi millī: Ode to Joy (orchestral) | |
Vebgohhoi soxtorhoi IU | Brjussel (CoEU, EC, and EP) Frankfort am Majn (ECB) Ljuksemburg (ECoJ and ECoA) Strasbourg (2nd EP) |
Soxtori molī | Bonki Markaziji Urupo[2] |
Markazi ma'murī | Brjussel (de facto capital)[3] |
Şahrhoi kalontarin | Berlin, Landan, Modrid, Poris, Rum (az rūi alifbo) |
Kişvarhoi uzv | 25 kişvarhoi a'zo |
Zabonho | 20 zabonhoi rasmī |
Presidencies | |
---|---|
Raisi Şūroi Avrupo | Matti Vanhanen |
Şūroi IA | Finlandija |
Kommissijai Avrupo | Xose Manuel Durao Barroso |
Pralamenti Avrupo | Çozep Borrell Fontelles |
History | |
Rūzi Avrupo | 9 Maj, 1950 |
Formation as EEC - Signed - Enforced |
Treaty of Rome - March 25, 1957 - January 1, 1958 |
Formation as EU - Signed - Enforced |
Maastricht Treaty - February 7, 1992 - November 1, 1993 |
Omorho | |
Masohat - Total |
7th if ranked[4] 3,976,372 km² 1,5352,86 sq mi |
Aholī - Total (2006) - Zicī |
3rd if ranked[5] 461,500,000 115.6 people/km² 299.4 people/sq mi |
GDP (PPP, 2005) - Total - Per capita |
1st if rankedŞablon:Fn $12.43 trillion[6] $28,100Şablon:Fn |
HDI (2003) | 0.922 (est.) [7](22nd if ranked[8]) – high |
Digar ma'lumotho | |
As'orot | Evro (EUR or €)[9] Other currencies: |
Soat | UTC 0 to +2[10] |
Domen | .eu |
Kodhoi telefon | Not standardised[11] |
Vebsajti rasmī | http://europa.eu/ |
^ See other official names ^ "The symbols of the EU", Europa. ^ Only for Eurozone members and EU institutions ^ Not de jure - Brussels is unofficialy referred to as The Capital of the European Union because it is the hub of EU institutions: it hosts the European Commission, the European Council, and the European Parliament. ^ If counted as a single unit. ^ Total: According to IMF Estimations & Reports for 2005; Per capita: According to the CIA World Factbook [12] Bojgonī şudaast 17 oktjabri 2006 sol.. ^ Estimated using members' HDI, and weighted by estimated current population. ^ Would be 9th if member states were not counted. ^ +1 to +3 during DST; French overseas départements, UTC −4 to +4 ^ Plans for a EU-wide +3 prefix were abandoned. The European Telephony Numbering Space, +388 3 is somewhat similar. Current members' codes begin with either +3 or +4. |
Ittihodi Avrupo — ittihodi sijosī va iqtisodiji kişvarhoi Avrupo ast, ki dar oxiri asri XX ta'sis joftaast. Ittihodi Avrupo az 1 nojabri soli 1993 fa'olijat mekunad. Ittihodi Avrupo 27 davlati Avrupoiro dar bar giriftaast. Soli 2016 sokinoni Podşohiji Muttahida (Britanijai Kabir) dar natiçai guzaronidani ra'jdihiji umumī baroi baromadan az uzvijati Ittihodi Avrupo ovozhojaşonoro dodaand.
Ta'rix[viroiş | edit source]
Ittihodi Avrupo (Çomeai Avrupo) — az jakçojaşaviji se taşkiloti mustaqil, vale ba ham aloqamand - Ittihodi avrupoiji angişt va pūlod, ki soli 1951 sozmon doda şudaast, Çomeai Avrupo oid ba energijai atomj (Evratom) va Çomeai iqtisodiji Avrupo, ki soli 1957 sozmon joftaast, ba amal omadaast. Ba'd az bastani Ahdnomai Maastrixt oid ba sozmonjobiji Ittihodi sijosī dar oxiri asri XX, ki mudofiai umumī va ittifoqi as'orī-iqtisodiro darbar megirift va az 1 nojabri soli 1993 ba quvvai amal daromad, Çomeai Avrupo nomi Ittihodi Avruporo girift.[1]
Ittihodi Avrupo 27 kişvari uzv dorad.
Fehristi kişvarhoi uzvi Ittihodi Avrupo[viroiş | edit source]
Pas az 31 janvari soli 2020, Podşohiji Muttahida az ittihod xoriç şud.
Sobiq a'zojoni Ittihodi Avrupo[viroiş | edit source]
Parcam | Kişvar | Nomi purra | Sarmojaguzorī | Sanai voridşavī | rūzi e'loni baromadan |
---|---|---|---|---|---|
Britonijo | Podşohiji Muttahida | London | 1 janvari soli 1973 | 31 janvari soli 2020 |
Qalamravhoi maxsusi kişvahoi uzvi IA[viroiş | edit source]
Mintaqahoi maxsuse ki berun az Avrupo çojgirand, incunin ba Ittihodi Avrupo doxil karda şudaand:
Parcam | Kişvar | Parcam | Mintaqai maxsus | Sanai voridşavī |
---|---|---|---|---|
Faronsa | Rejunon | 25 marti soli 1957 | ||
Faronsa | Martin | 1 dekabri soli 2009 | ||
Faronsa | Martinika | 25 marti soli 1957 | ||
Faronsa | Majotta | 1 janvari soli 2014 | ||
Faronsa | Gvadelupa | 25 marti soli 1957 | ||
Faronsa | Gviana | 25 marti soli 1957 | ||
Ispanija | Ceuta | 1 janvari soli 1986 | ||
Ispanija | Çazirahoi Kanarī | 1 janvari soli 1986 | ||
Ispanija | Mela | 1 janvari soli 1986 | ||
Portugalija | Madejra | 1 janvari soli 1986 | ||
Portugalija | Azor | 1 janvari soli 1986 |
Sozişnomahoi Ittihodi Avrupo bo kişvarhoi sejum[viroiş | edit source]
Kişvarhoe, ki Ittihodi Avrupo bo onho şartnomahoi assotsiatsijaro imzo kardaand (qajd karda şud: sijohi ƣafs — nomzadhoi rasmī baroi uzvijat, kursiviji ƣafs — nomzadhoi ehtimolī baroi barnomai çoriji gustariş):
Parcam | Kişvar | Nomi purra | Sarmojaguzorī | Soli imzo sozişnoma dar borai assotsiatsija |
---|---|---|---|---|
Albanija | Çumhuriji Albanija | Tirana | 2009 | |
Alçazoir | Çumhuriji Xalqiji Demokratiji Alçazoir | Alçazoir | 2005 | |
Bosnija va Hersegovina | Bosnija va Hersegovina | Saraevo | 2008 | |
Gurçiston | Gurçiston | Tiflis | 2014 | |
Misr | Çumhuriji Arabiji Misr | Qohira | 2004 | |
Isroil | Isroil | Urşalim | 2000 | |
Urdun | Podşohiji Hoşimiji Urdun | Amman | 2002 | |
Kanada | Kanada | Ottava | 2013 | |
Kosovo | Çumhuriji Kosovo | Priştina | 2015 | |
Lubnon | Çumhuriji Lubnon | Bajrut | 2006 | |
Marokaş | Şohigariji Marokaş | Rabot | 2000 | |
Moldova | Çumhuriji Moldova | Kişinev | 2014 | |
Meksika | Ijoloti Muttahidai Meksika | Mexiko | 2000 | |
Maqdunijai Şimolī | Çumhuriji Maqdunijai Şimolī | Skople | 2001 | |
Serbija | Çumhuriji Serbija | Belgrad | 2011 | |
Tunis | Çumhuriji Tunis | Tunis | 1998 | |
Turkija | Çumhuriji Turkija | Ankara | 1963 | |
Ukroin | Ukroin | Kiev | 2014 | |
Cernogorija | Montenegro | Podgoritsa | 2010 | |
Cili | Çumhuriji Cili | Santjago | 2003 | |
Afriqoi çanubī | Çumhuriji Afriqoi Çanubī | Pretorija, şahri Kejp Blumfontejn | 2000 |
Nigared[viroiş | edit source]
- Fehristi kişvarhoi uzvi Ittihodi Avrupo az rūi aholī
- Çomeai iqtisodiji Avrupo
- Kişvarhoi uzvi Ittihodi Avrupo
Ezoh[viroiş | edit source]
- ↑ Farhangi istilohoti huquq / Zeri tahriri Mahmudov M.A. — Duşanbe: ER-graf, 2009. — s. 563
In maqolai xurd ast. Bo gustarişi on ba Vikipedija kūmak kuned. Dar surati imkon in joddoşt bojad daqiqtar çojguzin şavad. |