Paukščių Takas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra apie 100 000 [[Šviesmetis|šviesmečių]], o [[Saulės sistema]] yra maždaug tarp galaktikos centro ir pakraščių. Žvelgiant iš šono, centrinė galaktikos dalis yra maždaug 3000 šviesmečių su senesnėmis [[žvaigždė]]mis, o jo periferijos maždaug 700 šviesmečių storio diskas su jaunesnėmis žvaigždėmis.<ref>esa.int / [https://sci.esa.int/web/gaia/-/58206-anatomy-of-the-milky-way Anatomy of the Milky Way] | Date: 01 August 2016</ref>.

Kaip manoma, Paukščių Take yra mažiausiai 100 milijardų žvaigždžių, o maksimaliai gali būti susitelkę iki 400 milijardų žvaigždžių, o kitais šaltiniais skelbiami dar didesni skaičiai.<ref>nasa.gov / [https://asd.gsfc.nasa.gov/blueshift/index.php/2015/07/22/how-many-stars-in-the-milky-way/ How Many Stars in the Milky Way?]; By Maggie Masetti, July 22, 2015</ref><ref>space.com / [https://www.space.com/25959-how-many-stars-are-in-the-milky-way.html How many stars are in the Milky Way?]; By Elizabeth Howell | June 09, 2021</ref>. Anot kosmoso tyrinėtojų, jeigu remiantis, kad Paukščių tako galaktikoje yra 200 milijardų žvaigždžių, tai vien tik joje potencialiai gali būti apie 11 milijardų tinkamų gyvybei [[Žemė]]s dydžio [[Planeta|planetų]], o priskaičiuojant su [[Raudonoji nykštukė|raudonųjų nykštukių]] planetomis, šis skaičius padidėja iki 40 milijardų.<ref>latimes.com / [http://www.latimes.com/science/la-sci-earth-like-planets-20131105-story.html Milky Way may host billions of Earth-size planets] | 2013-11-04</ref>.

Ši galaktika daugeliu kalbų vadinama ''Pieno Taku'' ({{la|Via lactea}}, {{lv|Piena Ceļš}}, {{en|Milky Way}}), bet [[graikų kalba]] vadinama ''Pieno Ratu'' (''γαλαξίας κύκλος'' / „Galaxias kyklos“).<ref>science.org.au / [https://www.science.org.au/curious/space-time/starry-starry-night-looking-milky-way Starry starry night: looking up at the Milky Way]</ref>. Anot šaltinių, senovėje lietuviai paukščių taką vadindavo ir kitais pavadinimais – ''Gervių Takas'', ''Žąsų Takas'', ''Vėlių Takas''.

[[Dydžiojo Šuns nykštukinė galaktika|Dydžiojo Šuns]],<ref>nasa.gov / [https://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/nearest_galaxy_info.html The Nearest Galaxies]</ref>, [[Drakono I nykštukinė galaktika|Drakono I]], [[Tukano III nykštukinė galaktika|Tukano III]], [[Seque 1 nykštukinė galaktika|Seque 1]], [[Šaulio nykštukinė galaktika|Šaulio]] yra artimiausios nuo [[Žemė]]s nykštukinės Paukščių Tako palydovinės galaktikos, atitinkamai esančios už 0,025 ir iki 0,081 šviesmečių.

<!--[[Vaizdas:NASA_-_Spiral_Galaxy_NGC_1300.jpg|thumb|center|600px|Spiralinė galaktika NGC 1300 – panašiai galėtų atrodyti mūsų Galaktika, stebima iš toliau]]-->. Paskutiniai galaktikų tyrimai rodo, jog [[skersė]] nėra kuo nors išskirtinis darinys. Jas turi beveik du trečdaliai stebimų spiralinių galaktikų.

Pirmasis žmogus, pabandęs nustatyti Galaktikos formą (pagal matomą žvaigždžių tankį įvairiose dangaus srityse) buvo [[Viljamas Heršelis]]. <ref>William Herschel (1785) "On the Construction of the Heavens, " ''Philosophical Transactions of the Royal Society of London'', '''75''' : 213–266. Taip pat žr:

Paukščių Tako spiralinėje galaktikoje yra keturios [[Galaktikos spiralinė vija|spiralinės vijos]].<ref>oup.com / [https://academic.oup.com/mnras/article/437/2/1791/1111987 The RMS survey: galactic distribution of massive star formation]; J. S. Urquhart, C. C. Figura, T. J. T. Moore, M. G. Hoare, S. L. Lumsden, J. C. Mottram, M. A. Thompson, R. D. Oudmaijer. ''Monthly Notices of the Royal Astronomical Society'', Volume 437, Issue 2, 11 January 2014, Pages 1791–1807 | Published:

14 November 2013</ref><ref>sci-news.com / [http://www.sci-news.com/astronomy/science-milky-way-galaxy-four-spiral-arms-01649.html Milky Way Galaxy Has Four Spiral Arms, New Study Confirms] | Dec 29, 2013</ref>. [[Saulės sistema]] randasi [[Oriono vija|Oriono vijoje]] ([[Orionas (žvaigždynas)|Oriono žvaigždynas]]), esančioje tarp [[Šaulio vija|Šaulio]] ([[Šaulio žvaigždynas]]) ir [[Persėjo vija|Persėjo]] ([[persėjas (žvaigždynas)|Persėjo žvaigždynas]]) spiralinių vijų.