Paukščių Takas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 46.36.70.223 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Obivan Kenobi keitimas) Žyma: Atmesti |
S Atmestas 85.206.215.195 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ternera keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| (nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 8 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
'''Paukščių Takas''' arba '''Paukščių Tako Galaktika''' – šviesi juosta, stebima [[Dangus|danguje]] [[Naktis|nakties]] metu, dažniausiai vasarą. Šiuo vardu taip pat yra vadinama žvaigždžių sistema – [[spiralinė galaktika]] su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra [[Saulė]]. Iš esmės Paukščių Takas – tai mūsų [[galaktika|Galaktikos]] pagrindinės plokštumos projekcija [[dangaus sfera|dangaus sferoje]].
[[Vaizdas:Galactic_Cntr_full_cropped.jpg|right|thumb
[[Vaizdas:Milky Way 2005.jpg|right|thumb
[[Vaizdas:Milky_Way_Arms_ssc2008-10.svg|right|thumb
[[Vaizdas:800_nasa_structure_renderin2.jpg|right|thumb
Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra apie 100 000 [[Šviesmetis|šviesmečių]], o [[Saulės sistema]] yra maždaug tarp galaktikos centro ir pakraščių. Žvelgiant iš šono, centrinė galaktikos dalis yra maždaug 3000 šviesmečių su senesnėmis [[žvaigždė]]mis, o jo periferijos maždaug 700 šviesmečių storio diskas su jaunesnėmis žvaigždėmis.<ref>esa.int / [https://sci.esa.int/web/gaia/-/58206-anatomy-of-the-milky-way Anatomy of the Milky Way] | Date: 01 August 2016</ref>
Kaip manoma, Paukščių Take yra mažiausiai 100 milijardų žvaigždžių, o maksimaliai gali būti susitelkę iki 400 milijardų žvaigždžių, o kitais šaltiniais skelbiami dar didesni skaičiai.<ref>nasa.gov / [https://asd.gsfc.nasa.gov/blueshift/index.php/2015/07/22/how-many-stars-in-the-milky-way/ How Many Stars in the Milky Way?]; By Maggie Masetti, July 22, 2015</ref><ref>space.com / [https://www.space.com/25959-how-many-stars-are-in-the-milky-way.html How many stars are in the Milky Way?]; By Elizabeth Howell | June 09, 2021</ref> Anot kosmoso tyrinėtojų, jeigu remiantis, kad Paukščių tako galaktikoje yra 200 milijardų žvaigždžių, tai vien tik joje potencialiai gali būti apie 11 milijardų tinkamų gyvybei [[Žemė]]s dydžio [[Planeta|planetų]], o priskaičiuojant su [[Raudonoji nykštukė|raudonųjų nykštukių]] planetomis, šis skaičius padidėja iki 40 milijardų.<ref>latimes.com / [http://www.latimes.com/science/la-sci-earth-like-planets-20131105-story.html Milky Way may host billions of Earth-size planets] | 2013-11-04</ref>
Artimiausios nuo [[Žemė]]s Paukščių Tako palydovinės nykštukinės galaktikos, atitinkamai esančios už 0,025 ir iki 0,081 šviesmečių yra šios: [[
== Etimologija ==
eilutė 23 ⟶ 22:
Dauguma tautų turi savo legendas apie Paukščių Taką, įvairiai jį vadina. Tačiau jo prigimtis buvo nežinoma iki pat [[1609 m.]] – [[1610 m.]] [[žiema|žiemos]], kai [[Galilėjus]] pradėjo tirti jį pro [[teleskopas|teleskopą]]. Galilėjus pamatė, kad Taką sudaro nesuskaičiuojama galybė žvaigždžių.
[[Vaizdas:Herschel-Galaxy.png|thumb|left|250px|V. Heršelio 1785 m. pasiūlyta Paukščių tako formos hipotezė. Saulės sistema šioje schemoje pažymėta netoli centro.]]
Pirmasis žmogus, pabandęs nustatyti Galaktikos formą (pagal matomą žvaigždžių tankį įvairiose dangaus srityse) buvo [[Viljamas Heršelis]].<ref>William Herschel (1785) "On the Construction of the Heavens, " ''Philosophical Transactions of the Royal Society of London'', '''75''' : 213–266. Taip pat žr:
* [http://books.google.com/books?id=IU9FAAAAcAAJ&pg=PA213#v=onepage&q&f=false Google Books]
eilutė 85 ⟶ 84:
|colspan="3" style="text-align:center;"|Kartais išskiriama [[Tolimoji 3 parsekų vija]] (''Far 3kpc Arm'')<ref>nasa.gov / [https://solarsystem.nasa.gov/resources/285/the-milky-way-galaxy/ The Milky Way Galaxy]; Source: NASA/JPL-Caltech/R. Hurt (SSC/Caltech) | Published: November 8, 2017</ref>, kuri nuo lentelės į kairę esančiame paveiksliuke neparodyta.
|}
== Naujų žvaigždžių formavimosi dažnis ==
Remiantis naujais, žvaigždžių formavimosi greičio apskaičiavimais, Paukščių Tako galaktikoje [[Žvaigždėdara|susiformuoja]] kur kas daugiau [[Žvaigždė|žvaigždžių]], nei buvo manyta anksčiau. [[Gama spinduliai]] iš [[Aliuminis-26|aliuminio-26]], radioaktyvaus izotopo, kuris pirmiausia susidaro iš [[Sąrašas:Masyviausios žvaigždės|masyvių žvaigždžių]], atskleidžia, kad Paukščių Takas kasmet į naujas žvaigždes paverčia nuo keturių iki aštuonių [[Saulės masė|Saulės masių]] tarpžvaigždinių dujų ir dulkių, pranešama tyrėjų atliktame darbe, kuris [[2023 m.]] sausio 24 d. buvo pateiktas [[arXiv|arXiv.org]]. Šis intervalas yra du-keturis kartus didesnis už įprastinį vertinimą ir maždaug atitinka 10-20 žvaigždžių metinį susidarymą mūsų galaktikoje, kadangi dauguma žvaigždžių yra mažesnės masės už [[Saulė|Saulę]].<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought">sciencenews.org / [https://www.sciencenews.org/article/milky-way-star-formation-astronomy The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought]; By Ken Croswell | February 23, 2023</ref>
Tokiu tempu kas milijoną [[Žemė]]s [[Metai|metų]], kas astronomine prasme [[Žmogus|žmogui]] yra tik akimirka, mūsų galaktikoje atsiranda nuo 10 iki 20 milijonų naujų žvaigždžių. Bet kaip priešingybė, daugelyje galaktikų, įskaitant ir daugumą galaktikų kurios skrieja aplink mūsų Paukščių taką, naujos žvaigždės išvis nesusiformuoja.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Anot [[Astrofizika|astrofiziko]] Tomo Zigerto (''Thomas Siegert'') iš [[Viurcburgo universitetas|Viurcburgo universiteto]] ([[Vokietija]]), "žvaigždžių formavimosi greitis yra labai svarbus suprasti galaktikos evoliuciją". Kuo daugiau žvaigždžių susidaro galaktikoje, tuo greičiau ji praturtėja [[Deguonis|deguonimi]], [[Geležis|geležimi]] ir kitais elementais, kuriuos sukuria žvaigždės. Vėliau šie elementai keičia žvaigždes kuriančius [[Tarpžvaigždinis debesis|dujų debesis]] ir gali pakeisti santykinį didelių ir mažų žvaigždžių, kurios susidaro dujų debesyse, skaičių.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Zigertas su kolegomis tyrinėjo aliuminio-26 spinduliuotės intensyvumą ir jos erdvinį pasiskirstymą mūsų galaktikoje. Masyvi žvaigždė šį izotopą sukuria ir gyvavimo, ir mirties metu. Gyvenimo metu žvaigždė aliuminį išpučia į kosmosą per stiprų [[Žvaigždinis vėjas|žvaigždinį vėją]]. Jei žvaigždė mirštant sprogsta, ši susidariusi [[Supernova|supernova]] jo prikuria daugiau. [[Izotopas]], kurio pusėjimo trukmė 700 000 metų, skyla ir skleidžia gama spinduliuotę.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
[[Rentgeno spinduliai]], skirtingai nei [[regimoji šviesa]], [[gama spinduliai]]s prasiskverbia pro [[Kosminės dulkės|tarpžvaigždines dulkes]], kurios apgaubusios jauniausias žvaigždes. Anot Zigerto: "mes žiūrime per visą galaktiką - bet jos nematome rentgeno spinduliais, o matome per gama spinduliuotę".<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Kuo daugiau žvaigždžių susiformuoja mūsų galaktikoje, tuo daugiau atsiranda gama spindulių. Tyrėjai nustatė, kad žvaigždžių formavimosi greitis yra nuo keturių iki aštuonių [[Saulės masė|Saulės masių]] žvaigždžių per metus. Tai daug daugiau nei standartinis Paukščių Tako įvertinimas, anot kurio – susiformuoja maždaug dvi saulės masės per metus.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Anot šiame darbe nedalyvavusio [[Bonos universitetas|Bonos universiteto]] (Vokietija) [[Astronomas|astronomo]] Pavelo Kroupos (''Pavel Kroupa''): "Mane labai imponuoja detalus žvaigždžių formavimosi proceso modeliavimas. Tai labai nuostabus darbas. Matau būdų, kaip jį patobulinti, bet tai tikrai didelis žingsnis visiškai teisinga kryptimi".<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Zigertas įspėja, kad sunku pasakyti, kokį atstumą gama spinduliai nukeliavo, kol pasiekė mus. Ypač, jei dalis stebėto spinduliavimo atsiranda netoli mūsų, tai yra vos per kelis šimtus šviesmečių nuo mūsų, tai tuomet mūsų galaktika turi mažiau aliuminio-26, nei mokslininkai apskaičiavo, o tai reiškia, kad tada žvaigždžių formavimosi greitis yra žemesnis, nei apskaičiuota pagal naująjį įvertinimą. Anot Zygerto, vargu ar naujų žvaigždžių susidarymas bus toks mažas, kaip standartinės dvi Saulės masės per metus, kaip yra teigta iki šiol atliktų ankstesnių stebėjimų išvadomis.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Bet kokiu atveju Paukščių Take žvaigždės formuojasi aktyviau, nei visose iki 2023 m. žinomose galaktikose esančiose [[Vietinė galaktikų grupė|Vietinėje galaktikų grupėje]]. Didžiausia Vietinės galaktikų grupės [[Andromedos galaktika]], per metus naujomis žvaigždėmis paverčia tik dalį Saulės masės dujų ir dulkių. Tarp Vietinės grupės galaktikų Paukščių Takas užima antrą vietą pagal dydį ir joje yra didžiausias naujų žvaigždžių formavimosi intensyvumas.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
== Žvaigždynai ==
eilutė 101 ⟶ 119:
== Nuorodos ==
{{commons|Category:Milky Way Galaxy}}▼
* vle.lt / [https://www.vle.lt/straipsnis/pauksciu-takas/ Paukščių Takas]
* nasa.gov/ / [https://www.jpl.nasa.gov/news/astronomers-release-new-all-sky-map-of-milky-ways-outer-reaches Astronomers Release New All-Sky Map of Milky Way's Outer Reaches] | Apr 21, 2021
* quantamagazine.org / [https://www.quantamagazine.org/the-new-history-of-the-milky-way-20201215/ The New History of the Milky Way]; Over the past two years, astronomers have rewritten the story of our galaxy. Charlie Wood | December 15, 2020
* britannica.com / [https://www.britannica.com/place/Milky-Way-Galaxy Milky Way Galaxy]
* sciencenews.org / [https://www.sciencenews.org/article/3-d-map-stars-reveals-milky-way-warped-shape A 3-D map of stars reveals the Milky Way’s warped shape]; By Emily Conover | August 1, 2019
* arxiv.org / [https://arxiv.org/abs/2301.10192 Galactic Population Synthesis of Radioactive Nucleosynthesis Ejecta]; Thomas Siegert, Moritz M. M. Pleintinger, Roland Diehl, Martin G. H. Krause, Jochen Greiner, Christoph Weinberger | Submitted on 24 Jan 2023
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=3BHDUhX68hs Floating Along the Milky Way, in 4k60p], 2015-06-30
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=Da_Wc_G9ms4 Zooming in on the heart of the Milky Way] (European Southern Observatory (ESO)), 2018-07-26
▲{{commons|Category:Milky Way Galaxy}}
[[Kategorija:Paukščių Takas| ]]
| |||