Paukščių Takas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.206.215.195 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ternera keitimas) Žyma: Atmesti |
|||
| (nerodoma 30 tarpinių versijų, sukurtų 11 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
'''Paukščių Takas''' arba '''Paukščių Tako Galaktika''' – šviesi juosta, stebima [[Dangus|danguje]] [[Naktis|nakties]] metu, dažniausiai vasarą. Šiuo vardu taip pat yra vadinama žvaigždžių sistema – [[spiralinė galaktika]] su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra [[Saulė]]. Iš esmės Paukščių Takas – tai mūsų [[galaktika|Galaktikos]] pagrindinės plokštumos projekcija [[dangaus sfera|dangaus sferoje]].
[[Vaizdas:Galactic_Cntr_full_cropped.jpg|right|thumb|Paukščių Tako galaktikos centrinė dalis [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulio žvaigždyne]] (''[[2MASS]] nuotrauka'')]]
[[Vaizdas:Milky Way 2005.jpg|right|thumb|Spėjama Paukščių Tako forma plokštumoje.]]
[[Vaizdas:Milky_Way_Arms_ssc2008-10.svg|right|thumb|Paukščių Tako struktūra su vijomis ir [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] padėtimi]]
[[Vaizdas:800_nasa_structure_renderin2.jpg|right|thumb|Paukščių Tako galaktikos struktūra žvelgiant iš šono su iš galaktikos centro pakylusiu [[Gama spinduliai|gama spindulių]] burbulu. Saulės sistemos lokacija pavaizduota esanti tarp galaktikos centro ir pakraščio]]
Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra apie 100 000 [[Šviesmetis|šviesmečių]], o [[Saulės sistema]] yra maždaug tarp galaktikos centro ir pakraščių. Žvelgiant iš šono, centrinė galaktikos dalis yra maždaug 3000 šviesmečių su senesnėmis [[žvaigždė]]mis, o jo periferijos maždaug 700 šviesmečių storio diskas su jaunesnėmis žvaigždėmis.<ref>esa.int / [https://sci.esa.int/web/gaia/-/58206-anatomy-of-the-milky-way Anatomy of the Milky Way] | Date: 01 August 2016</ref>
Kaip manoma, Paukščių Take yra mažiausiai 100 milijardų žvaigždžių, o maksimaliai gali būti susitelkę iki 400 milijardų žvaigždžių, o kitais šaltiniais skelbiami dar didesni skaičiai.<ref>nasa.gov / [https://asd.gsfc.nasa.gov/blueshift/index.php/2015/07/22/how-many-stars-in-the-milky-way/ How Many Stars in the Milky Way?]; By Maggie Masetti, July 22, 2015</ref><ref>space.com / [https://www.space.com/25959-how-many-stars-are-in-the-milky-way.html How many stars are in the Milky Way?]; By Elizabeth Howell | June 09, 2021</ref> Anot kosmoso tyrinėtojų, jeigu remiantis, kad Paukščių tako galaktikoje yra 200 milijardų žvaigždžių, tai vien tik joje potencialiai gali būti apie 11 milijardų tinkamų gyvybei [[Žemė]]s dydžio [[Planeta|planetų]], o priskaičiuojant su [[Raudonoji nykštukė|raudonųjų nykštukių]] planetomis, šis skaičius padidėja iki 40 milijardų.<ref>latimes.com / [http://www.latimes.com/science/la-sci-earth-like-planets-20131105-story.html Milky Way may host billions of Earth-size planets] | 2013-11-04</ref>
Artimiausios nuo [[Žemė]]s Paukščių Tako palydovinės nykštukinės galaktikos, atitinkamai esančios už 0,025 ir iki 0,081 šviesmečių yra šios: [[Didžiojo Šuns nykštukinė galaktika|Didžiojo Šuns]],<ref>nasa.gov / [https://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/nearest_galaxy_info.html The Nearest Galaxies]</ref> [[Drakono I nykštukinė galaktika|Drakono I]], [[Tukano III nykštukinė galaktika|Tukano III]], [[Seque 1 nykštukinė galaktika|Seque 1]], [[Šaulio nykštukinė galaktika|Šaulio]].
== Etimologija ==
Ši galaktika daugeliu kalbų vadinama ''Pieno Taku'' ({{la|Via lactea}}, {{lv|Piena Ceļš}}, {{en|Milky Way}}), bet [[graikų kalba]] vadinama ''Pieno Ratu'' (''γαλαξίας κύκλος'' / „Galaxias kyklos“).<ref>science.org.au / [https://www.science.org.au/curious/space-time/starry-starry-night-looking-milky-way Starry starry night: looking up at the Milky Way]</ref> Lietuviškasis ''Paukščių Tako'' pavadinimas siejamas su tuo, kad rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais jis driekiasi per dangų maždaug pietų kryptimi ir sutampa su kryptimi, kuria rudenį išskrenda paukščiai į šiltuosius kraštus.<ref name="VLE">Jokūbas Sūdžius. [https://www.vle.lt/straipsnis/pauksciu-takas/ ''Paukščių Takas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-07-18.</ref> Anot šaltinių, senovėje lietuviai paukščių taką vadindavo ir kitais pavadinimais – ''Gervių Takas'', ''Žąsų Takas''. [[baltų religija|Baltų religijoje]] plačiai žinomi tikėjimai į [[Dausos|Dausas]] iškeliaujant ''Paukščių taku'', net ir vadinamu ''Vėlių keliu''.<ref>Jolanta Zabulytė. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Zabulyte_Jolanta/Zabulyte_LK_2006_6.pdf Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacijos.] [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006. Nr. 5. P. 22–37. ISSN 0236–0551</ref>
== Pirmieji stebėjimai ==
Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių Taką aprašė 150 m. [[Ptolemėjas]] iš Aleksandrijos, vienas antikos [[astronomas|astronomų]] ir [[matematikas|matematikų]]. „Pieno kelias – rašė Ptolemėjas, – tai ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip pienas; dėl to ji taip ir vadinama. Ši zona ne visur vienoda, ir taisyklinga: kinta jos spalva, plotis, žvaigždžių skaičius ir jų išsidėstymas. Kai kur Pieno Kelias skaidosi į dvi atšakas – šiek tiek sutelkus dėmesį, tai lengva pastebėti.“
Idėją, kad Paukščių Takas sudarytas iš daugelio smulkių žvaigždžių, pirmasis iškėlė [[Demokritas]], o pirmasis įrodė [[Galilėjas Galilėjus]].
Dauguma tautų turi savo legendas apie Paukščių Taką, įvairiai jį vadina. Tačiau jo prigimtis buvo nežinoma iki pat [[1609 m.]] – [[1610 m.]] [[žiema|žiemos]], kai [[Galilėjus]] pradėjo tirti jį pro [[teleskopas|teleskopą]]. Galilėjus pamatė, kad Taką sudaro nesuskaičiuojama galybė žvaigždžių.
[[Vaizdas:Herschel-Galaxy.png|thumb|left|250px|V. Heršelio 1785 m. pasiūlyta Paukščių tako formos hipotezė. Saulės sistema šioje schemoje pažymėta netoli centro.]]
Pirmasis žmogus, pabandęs nustatyti Galaktikos formą (pagal matomą žvaigždžių tankį įvairiose dangaus srityse) buvo [[Viljamas Heršelis]].<ref>William Herschel (1785) "On the Construction of the Heavens, " ''Philosophical Transactions of the Royal Society of London'', '''75''' : 213–266. Taip pat žr:
* [http://books.google.com/books?id=IU9FAAAAcAAJ&pg=PA213#v=onepage&q&f=false Google Books]
* [http://rstl.royalsocietypublishing.org/content/75/213.full.pdf+html The Royal Society of London]</ref> Jo pasiūlytoje schemoje Saulės sistema yra netoli galaktikos centro. Heršelis taip pat spėjo, kad [[ūkas|ūkai]], panašūs į garsųjį [[Andromedos ūkas|Andromedos ūką]], ko gero yra atskiros žvaigždžių sistemos, esančios toli nuo mūsų Galaktikos.
Neįmanoma pamatyti Galaktikos centro, nes jį užstoja šviesą sugeriančios tarpžvaigždinės medžiagos debesys. Žinių apie jį gauta iš radioastronominių stebėjimų, kurie visų pirma leido nustatyti Galaktikos centro padėtį. Jis yra anapus švytinčių žvaigždėtųjų ūkų [[Šaulio žvaigždynas|Šaulio žvaigždyno]] kryptimi, kur Paukščių Takas ypač šviesus. Iškelta [[hipotezė]], kad Galaktikos centre turėtų būti [[juodoji bedugnė]]. Tiesa tai, kad radijo bangos tikrai sklinda iš Galaktikos centro ir kad jis buvo vienas pirmųjų kosminių radijo bangų šaltinių, kuriuos [[XX a.]] 4 dešimtmečio pradžioje atrado Karlas Janskis.
== Susidarymas ==
Paukščių Takas susidarė po [[Didysis Sprogimas|Didžiojo Sprogimo]] praėjus kokiems 5 milijardams metų. Didžiulis [[vandenilis|vandenilio]] ir [[helis|helio]] debesis dėl [[traukos jėga|traukos jėgos]] poveikio pradėjo spaustis. Dujos centre telkėsi krūvon, kol sutankėjo tiek, kad galėjo pradėti formuotis žvaigždės. Ši [[progalaktika]] pradėjo suktis, o greičiui didėjant, išorinė zona susiplojo ir įgijo disko formą. Palaipsniui susiformavo pagrindiniai Paukščių Tako dariniai, kaip antai kuokštuotos, į sruogas panašios vijos. Mokslininkai, tyrinėjantys kitų galaktikų atsiradimą, mano, kad galaktikos, kurios besiformuodamos sukasi lėtai, tampa netaisyklingomis arba elipsinėmis galaktikomis.
eilutė 29 ⟶ 41:
| accessdate=2007-05-09 }}</ref>
<!--[[Vaizdas:Paukščių Tako Galaktika.jpg]]-->
<!--[[Vaizdas:NASA_-_Spiral_Galaxy_NGC_1300.jpg|thumb|center|600px|Spiralinė galaktika NGC 1300
==
[[Šaulys (astronomija)|Šaulio]] [[žvaigždynas|žvaigždyno]] kryptimi, maždaug už 7,62±0,32 kpc nuo Saulės yra Galaktikos centras. Patį centrą supa elipsinės formos pūpsnis (dar vadinamas [[centrinis telkinys|centriniu telkiniu]]), maždaug 4000 šviesmečių storesnis už [[galaktika|galaktikos]] diską. Nors didžiąją dalį jo dengia tarpžvaigždiniai debesys, dalis centrinio telkinio matyti pro skaidresnę sritį, vadinamąjį [[Badės langas|Badės langą]]. Paties centro nematyti (jį gaubia tankūs [[dujos|dujų]] ir [[dulkės|dulkių]] debesys), tačiau mokslininkai įvairiais prietaisais vis dėlto gali „prasiskverbti“ į galaktikos centrą. Jis sukasi greičiau nei visa likusi Paukščių Tako dalis. Centre – milijonai [[žvaigždė|žvaigždžių]], daugelis iš jų raudonosios arba geltonosios, todėl centras – gelsvas. Pagal centrinių objektų judėjimo dinamiką astronomai nustatė, kad pačiame Paukščių Tako centre yra itin masyvi [[juodoji bedugnė]] (~4 milijonų Saulės masių). Manoma, kad ji sutampa su objekto [[Šaulio A]] padėtimi. Galingi jos sukuriami [[magnetinis laukas|magnetiniai laukai]] suformuoja [[DNR ūkas|neįprastus kosminius ūkus]].
== Spiralinės vijos ==
Ilgą laiką nuo 1950 m. buvo manoma, kad yra dvi [[Galaktikos spiralinė vija|spiralinės vijos]], bet paskelbtais 2013 m. kiek ankstesnių darytų tyrinėjimų duomenimis, buvo teigiama esą yra keturios vijos.<ref>oup.com / [https://academic.oup.com/mnras/article/437/2/1791/1111987 The RMS survey: galactic distribution of massive star formation]; J. S. Urquhart, C. C. Figura, T. J. T. Moore, M. G. Hoare, S. L. Lumsden, J. C. Mottram, M. A. Thompson, R. D. Oudmaijer. ''Monthly Notices of the Royal Astronomical Society'', Volume 437, Issue 2, 11 January 2014, Pages 1791–1807 | Published:
14 November 2013</ref><ref>sci-news.com / [http://www.sci-news.com/astronomy/science-milky-way-galaxy-four-spiral-arms-01649.html Milky Way Galaxy Has Four Spiral Arms, New Study Confirms] | Dec 29, 2013</ref> Nepaisant ankstesnių tyrinėjimų, Paukščių Tako galaktikos vijų tikslus skaičius nežinomas, tačiau tarp kitų mažesnių vijų, kaip pagrindinės didžiausios yra išskiriamos dvi vijos - [[Persėjo vija|Persėjo]] ir [[Skydo vija|Skydo]], kurios jungiasi su galaktikos disko branduoliu. Daugelis mokslininkų dabar mano, kad spiralinės vijos gali būti neilgalaikės, o visą laiką formuojasi ir keičiasi dėl galaktinio disko sukimosi įtakos, kurios vėliau galimai išnyksta ir persiformuoja kitomis konfiguracijomis. Anot mokslininkų, taip pat gali atsirasti papildomos vijos po Paukščių Tako susidūrimo su nykštukinėmis palydovinėmis galaktikomis, kurios laiko bėgyje dėl galaktikos disko suskimosi gali tapti nauja vija, ar esamos vijos atšaka<ref>space.com / [https://www.space.com/gaia-reveals-spiral-arms-milky-way Why does the Milky Way have spiral arms? New Gaia data are helping solve the puzzle]; ''The European Gaia mission keeps uncovering the mysteries of the Milky Way''. By Tereza Pultarova | July 30, 2021</ref>
[[Saulės sistema]] randasi Oriono vijoje ([[Orionas (žvaigždynas)|Oriono žvaigždynas]]), kuri yra tarp Šaulio vijos ([[Šaulio žvaigždynas]]) ir Persėjo vijos ([[persėjas (žvaigždynas)|Persėjo žvaigždynas]]).
[[Vaizdas:
{|class="wikitable"
|colspan="3" style="text-align:center;"|'''Šiuo metu išskiriamos šios Paukščių Tako galaktikos spiralinės vijos ir šakos:'''
|-
!Spalva
!Vijų [[Lietuvių kalba|lietuviški]] pavadinimai
!Vijų [[Anglų kalba|angliški]] pavadinimai
|-
| style="background:#28c7b4;"|žalsvamelsvė
|[[Artimoji 3 parsekų vija]] ir [[Persėjo vija]]
|''Near 3 kpc Arm'' ir ''Perseus Arm''
|-
| style="background:#928bff;"|mėlyna
|[[Matuoklės vija]] ir [[Išorinė vija]] (kartu su tęsiniu atrasta 2004 m.)
|''Norma Arm'' ir ''Outer Arm''
|-
| style="background:#07c459;"|žalia
|[[Skydo vija]]
|''Scutum–Centaurus Arm''
|-
| style="background:#ff6c6c;"|raudona
|[[Šaulio vija]]
|''Carina-Sagittarius Arm''
|-
|colspan="3" style="text-align:center;"|''mažiausiai yra dar dvi nedidelės vijos ar jų šakelės, įskaitant:''
|-
| style="background:#ff9b00;"|oranžinė
|[[Oriono vija]] (joje yra ir mūsų [[Saulė]] su planetų sistema)
|''Orion–Cygnus Arm''
|-
|colspan="3" style="text-align:center;"|Kartais išskiriama [[Tolimoji 3 parsekų vija]] (''Far 3kpc Arm'')<ref>nasa.gov / [https://solarsystem.nasa.gov/resources/285/the-milky-way-galaxy/ The Milky Way Galaxy]; Source: NASA/JPL-Caltech/R. Hurt (SSC/Caltech) | Published: November 8, 2017</ref>, kuri nuo lentelės į kairę esančiame paveiksliuke neparodyta.
|}
== Naujų žvaigždžių formavimosi dažnis ==
Remiantis naujais, žvaigždžių formavimosi greičio apskaičiavimais, Paukščių Tako galaktikoje [[Žvaigždėdara|susiformuoja]] kur kas daugiau [[Žvaigždė|žvaigždžių]], nei buvo manyta anksčiau. [[Gama spinduliai]] iš [[Aliuminis-26|aliuminio-26]], radioaktyvaus izotopo, kuris pirmiausia susidaro iš [[Sąrašas:Masyviausios žvaigždės|masyvių žvaigždžių]], atskleidžia, kad Paukščių Takas kasmet į naujas žvaigždes paverčia nuo keturių iki aštuonių [[Saulės masė|Saulės masių]] tarpžvaigždinių dujų ir dulkių, pranešama tyrėjų atliktame darbe, kuris [[2023 m.]] sausio 24 d. buvo pateiktas [[arXiv|arXiv.org]]. Šis intervalas yra du-keturis kartus didesnis už įprastinį vertinimą ir maždaug atitinka 10-20 žvaigždžių metinį susidarymą mūsų galaktikoje, kadangi dauguma žvaigždžių yra mažesnės masės už [[Saulė|Saulę]].<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought">sciencenews.org / [https://www.sciencenews.org/article/milky-way-star-formation-astronomy The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought]; By Ken Croswell | February 23, 2023</ref>
Tokiu tempu kas milijoną [[Žemė]]s [[Metai|metų]], kas astronomine prasme [[Žmogus|žmogui]] yra tik akimirka, mūsų galaktikoje atsiranda nuo 10 iki 20 milijonų naujų žvaigždžių. Bet kaip priešingybė, daugelyje galaktikų, įskaitant ir daugumą galaktikų kurios skrieja aplink mūsų Paukščių taką, naujos žvaigždės išvis nesusiformuoja.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Anot [[Astrofizika|astrofiziko]] Tomo Zigerto (''Thomas Siegert'') iš [[Viurcburgo universitetas|Viurcburgo universiteto]] ([[Vokietija]]), "žvaigždžių formavimosi greitis yra labai svarbus suprasti galaktikos evoliuciją". Kuo daugiau žvaigždžių susidaro galaktikoje, tuo greičiau ji praturtėja [[Deguonis|deguonimi]], [[Geležis|geležimi]] ir kitais elementais, kuriuos sukuria žvaigždės. Vėliau šie elementai keičia žvaigždes kuriančius [[Tarpžvaigždinis debesis|dujų debesis]] ir gali pakeisti santykinį didelių ir mažų žvaigždžių, kurios susidaro dujų debesyse, skaičių.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Zigertas su kolegomis tyrinėjo aliuminio-26 spinduliuotės intensyvumą ir jos erdvinį pasiskirstymą mūsų galaktikoje. Masyvi žvaigždė šį izotopą sukuria ir gyvavimo, ir mirties metu. Gyvenimo metu žvaigždė aliuminį išpučia į kosmosą per stiprų [[Žvaigždinis vėjas|žvaigždinį vėją]]. Jei žvaigždė mirštant sprogsta, ši susidariusi [[Supernova|supernova]] jo prikuria daugiau. [[Izotopas]], kurio pusėjimo trukmė 700 000 metų, skyla ir skleidžia gama spinduliuotę.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
[[Rentgeno spinduliai]], skirtingai nei [[regimoji šviesa]], [[gama spinduliai]]s prasiskverbia pro [[Kosminės dulkės|tarpžvaigždines dulkes]], kurios apgaubusios jauniausias žvaigždes. Anot Zigerto: "mes žiūrime per visą galaktiką - bet jos nematome rentgeno spinduliais, o matome per gama spinduliuotę".<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Kuo daugiau žvaigždžių susiformuoja mūsų galaktikoje, tuo daugiau atsiranda gama spindulių. Tyrėjai nustatė, kad žvaigždžių formavimosi greitis yra nuo keturių iki aštuonių [[Saulės masė|Saulės masių]] žvaigždžių per metus. Tai daug daugiau nei standartinis Paukščių Tako įvertinimas, anot kurio – susiformuoja maždaug dvi saulės masės per metus.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Anot šiame darbe nedalyvavusio [[Bonos universitetas|Bonos universiteto]] (Vokietija) [[Astronomas|astronomo]] Pavelo Kroupos (''Pavel Kroupa''): "Mane labai imponuoja detalus žvaigždžių formavimosi proceso modeliavimas. Tai labai nuostabus darbas. Matau būdų, kaip jį patobulinti, bet tai tikrai didelis žingsnis visiškai teisinga kryptimi".<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Zigertas įspėja, kad sunku pasakyti, kokį atstumą gama spinduliai nukeliavo, kol pasiekė mus. Ypač, jei dalis stebėto spinduliavimo atsiranda netoli mūsų, tai yra vos per kelis šimtus šviesmečių nuo mūsų, tai tuomet mūsų galaktika turi mažiau aliuminio-26, nei mokslininkai apskaičiavo, o tai reiškia, kad tada žvaigždžių formavimosi greitis yra žemesnis, nei apskaičiuota pagal naująjį įvertinimą. Anot Zygerto, vargu ar naujų žvaigždžių susidarymas bus toks mažas, kaip standartinės dvi Saulės masės per metus, kaip yra teigta iki šiol atliktų ankstesnių stebėjimų išvadomis.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
Bet kokiu atveju Paukščių Take žvaigždės formuojasi aktyviau, nei visose iki 2023 m. žinomose galaktikose esančiose [[Vietinė galaktikų grupė|Vietinėje galaktikų grupėje]]. Didžiausia Vietinės galaktikų grupės [[Andromedos galaktika]], per metus naujomis žvaigždėmis paverčia tik dalį Saulės masės dujų ir dulkių. Tarp Vietinės grupės galaktikų Paukščių Takas užima antrą vietą pagal dydį ir joje yra didžiausias naujų žvaigždžių formavimosi intensyvumas.<ref name="The Milky Way may be spawning many more stars than astronomers had thought"></ref>
== Žvaigždynai ==
Paukščių Tako [[Žvaigždynas|žvaigždynai]]:
* [[Persėjas (astronomija)|Persėjas]], [[Vežėjas (žvaigždynas)|Vežėjas]], [[Tauras (astronomija)|Tauras]], [[Dvyniai (astronomija)|Dvyniai]], [[Orionas (astronomija)|Orionas]], [[Vienaragis]], [[Didysis Šuo]], [[Mažasis Šuo]], [[Laivagalis]], [[Burės (astronomija)|Burės]], [[Laivo Kilis]], [[Kentauras (astronomija)|Kentauras]], [[Pietų Kryžius]], [[Matuoklė (astronomija)|Matuoklė]], [[Skorpionas (astronomija)|Skorpionas]], [[Gyvatė (astronomija)|Gyvatė]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (astronomija)|Šaulys]], [[Skydas (astronomija)|Skydas]], [[Erelis (astronomija)|Erelis]], [[Strėlė (astronomija)|Strėlė]], [[Laputė]], [[Lyra (astronomija)|Lyra]], [[Gulbė (astronomija)|Gulbė]], [[Cefėjas (astronomija)|Cefėjas]], [[Kasiopėja (astronomija)|Kasiopėja]], [[Driežas (astronomija)|Driežas]].
==
Kad būtų galima geriau įsivaizduoti mūsų Galaktikos dydį, reiktų ją sumažinti santykiu 1:10<sup>17</sup>. Tada 10 šviesmečių prilygtų maždaug 1 metrui. Visos Galaktikos skersmuo būtų maždaug 10
[[Vaizdas:Milkyway pan.jpg|thumb|900px|center|Dalies Paukščių Tako fotomozaika]]
eilutė 64 ⟶ 116:
== Šaltiniai ==
{{
== Nuorodos ==
{{commons|Category:Milky Way Galaxy}}
* vle.lt / [https://www.vle.lt/straipsnis/pauksciu-takas/ Paukščių Takas]
* nasa.gov/ / [https://www.jpl.nasa.gov/news/astronomers-release-new-all-sky-map-of-milky-ways-outer-reaches Astronomers Release New All-Sky Map of Milky Way's Outer Reaches] | Apr 21, 2021
* quantamagazine.org / [https://www.quantamagazine.org/the-new-history-of-the-milky-way-20201215/ The New History of the Milky Way]; Over the past two years, astronomers have rewritten the story of our galaxy. Charlie Wood | December 15, 2020
* britannica.com / [https://www.britannica.com/place/Milky-Way-Galaxy Milky Way Galaxy]
* sciencenews.org / [https://www.sciencenews.org/article/3-d-map-stars-reveals-milky-way-warped-shape A 3-D map of stars reveals the Milky Way’s warped shape]; By Emily Conover | August 1, 2019
* arxiv.org / [https://arxiv.org/abs/2301.10192 Galactic Population Synthesis of Radioactive Nucleosynthesis Ejecta]; Thomas Siegert, Moritz M. M. Pleintinger, Roland Diehl, Martin G. H. Krause, Jochen Greiner, Christoph Weinberger | Submitted on 24 Jan 2023
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=3BHDUhX68hs Floating Along the Milky Way, in 4k60p], 2015-06-30
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=Da_Wc_G9ms4 Zooming in on the heart of the Milky Way] (European Southern Observatory (ESO)), 2018-07-26
| |||