(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)
Vikipedija

Indėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
55 866 keitimai
S Atmestas 78.63.189.244 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas)
Žyma: Atmesti
 
(nerodoma 16 tarpinių versijų, sukurtų 11 naudotojų)
Eilutė 1:
{{šaltiniaiŠaltiniai}}
 
[[Vaizdas:Native American Chiefs 1865.jpg|thumb|300px|Šiaurės Amerikos indėnai (1865 fotografija)]]
 
eilutė 23 ⟶ 24:
Remdamiesi [[antropologija|antropologiniais]] ir [[genetika|genetiniais]] duomenimis dauguma mokslininkų mano, kad indėnai į Ameriką atvyko keliomis bangomis.
 
Seniausi tikri archeologiniai radiniai yra rasti [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]] ir datuojami 27-3227–32 000 m. pr. m. e. Daugelis mokslininkų sutaria, kad pagrindinė indėnų protėvių banga atvyko tarp 17 000 ir 11 000 m. pr. m. e. iš [[Sibiras|Sibiro]] per [[Beringo sąsiauris|Beringo sąsiaurį]]. Tuo metu, Viskonsino [[ledynmetis|ledynmečio]] laikotarpiu (26-1226–12 000 metų pr. m. e.), egzistavo sausuma ir [[Jūra (geografija)|jūros]] lygis buvo daug žemesnis nei dabar. Tikslus laikas ir migracijos kelias nėra nustatyti. Pagal šią teoriją, žmonės pirmiausia atėjo į [[Aliaska|Aliaską]] ir [[Kanada|Kanadą]] , o iš ten paplito po visą žemyną iki pat Pietų Amerikos.
 
Kita teorija, pagrįsta radiniais [[JAV]] upėse (kaukolės ir [[kaulas]]), teigia, kad pirmieji žmonės į Š. Amerikos žemyną pateko ne prieš 20-3020–30 000 metų, o daug anksčiau – apie 40 000 prieš mūsų erą. Ankstyviausi ateiviai galėjo būti pirmieji [[Japonijos salos|Japonijos salų]] gyventojai [[ainai]], [[kumasai]] ir malazijiečių-polineziečių protėviai bei kaukaziečiai.
 
Manoma, kad vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] gyvenvietės Š. Amerikos žemyne nėra pačios ankstyviausios. Greičiausiai prieš 12 000 metų pasibaigęs paskutinis [[ledynmetis]] nušlavė senąsias pirmykščių Š. Amerikos žmonių stovyklavietes. Kai kurių mokslininkų teigimu, [[Andai|Anduose]] rastos stovyklavietės datuojamos net 230 000 metų.
eilutė 34 ⟶ 35:
* Perėjimas sausumos tiltu (dabartinio Beringo sąsiaurio vietoje) galėjo vykti ankstesnio ledynmečio metu, t. y. maždaug prieš 100 000 metų. Šią teoriją paremtų ir [[archeologija|archeologijos]] duomenys. Beringo sąsiaurio „tiltas“ egzistavo prieš 100 000 metų ir buvo daug platesnis.
* Radikalesnė teorija – prieš migrantus iš Sibiro, anksčiau galėjo atvykti migrantai iš [[Polinezija|Polinezijos]], jie galėjo atplaukti laiveliais arba pereiti sausumos tiltu. Šios teorijos šalininkai įrodinėja, kad seniausių žmonių liekanos Pietų Amerikoje ir Žemutinėje [[kalifornija|Kalifornijoje]] turi daug nesibirietiškų požymių, jos panašesnės į [[Australija|Australijos]] aborigenų ir Andamanų salų indo-negridų. Vėliau šie hipotetiniai [[aborigenai]] buvę išstumti atvykėlių iš Sibiro, tačiau galėję tapti, pvz., [[Ugnies žemė]]s indėnų (labai besiskiriančių nuo kitų) protėviais.
* Dar viena teorija teigia, kad gyventojai į Ameriką galėjo patekti ir iš Europos. Šios teorijos šalininkai taip pat randa didelių panašumų tarp Kloviso (Clovis) kultūros ir Europos kultūrų.
 
Manoma, kad iš [[Sibiras|Sibiro]] į [[Amerika|Ameriką]] galėjusios būti bent 3 migracijos bangos: pirmoji banga atvyko į Ameriką, dar apgyvendintą didelių [[Pleistocenas|Pleistoceno]] žinduolių (įskaitant [[mamutas|mamutus]]). [[ClovisKloviso kultūra]] būtų tokios migracijos ženklas, taip pat iš jos galėjusi išsivystyti [[Folsomo kultūra]], kuri buvo paremta [[bizonas|bizonų]] [[medžioklė|medžiokle]]. Pirmosios bangos žmonės vėliau pasklidę po visą žemyną iki pat Ugnies žemės. Ši teorija neigia pati save, nes Folsomo kultūra egzistavo jau prieš 17-1917–19 000 metų.
Antroji banga – [[Na-Dene tautos|Na-Dene]] tautos. Jos gyveno Aliaskoje ir vakarų [[Kanada|Kanadoje]], bet kai kurios gentys persikėlė į pietus, į dabartinių JAV šiaurės vakarus ir pietvakarius. Šie žmonės tapo [[Dene]] (atabaskų), [[apačai|apačų]] ir [[navahai|navahų]] protėviais. Jų giminystė su kinų-tibetiečių kalbų šeimos tautomis įrodyta neginčijamai. Trečiąją bangą sudarė [[Eskimai|eskimų]] ir [[Aleutai|aleutų]] protėviai. Jie tikriausiai atvyko [[Jūra (geografija)|jūra]] per Beringo sąsiaurį jau tuo metu, kai sausumos tiltas buvo išnykęs. Archeologų įsitikinimu, būtent aleutų ir eskimų migracijos liekanos dabar ir yra randamos [[Šiaurės Amerika|Š. Amerikoje]].
 
eilutė 49 ⟶ 50:
Indėnų raida buvo labai įvairi ir nevienalytė. Tam įtakos turėjo gamtinės ir istorinės sąlygos. Dalis genčių iki dabar išlaikė pirmykštės bendruomenės požymius ([[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseinas). Dar XX a. pr. Š. Amerikos indėnai gyveno akmens amžiaus karinės [[demokratija|demokratijos]] būsenoje, kai kuriose gentyse išliko matriarchato požymiai ([[irokėzai]], [[pauniai]]). Susikūrė centralizuotos valstybės ([[majai]], [[inkai]], [[actekai]]). Egzistavo genčių sąjungos ([[dakotai]], [[irokėzai]], [[pauhatanai]], [[čerokiai]], [[krikai]]) ir miestai-valstybės ([[olmekai]]).
 
Nors dauguma indėnų genčių iki pat Kolumbo atvykimo gyveno klajokliškai arba pusiau klajokliškai, tačiau kai kuriose vietose, pvz., [[Misisipė]]s slėnyje, [[Meksika|Meksikoje]], [[Andai|Anduose]] jie sukūrė išsivysčiusias [[civilizacija]]s su monumentalia architektūra, miestais ir visuomenės organizacija. Šias kultūras didžiajadidžiąja dalimi sunaikino ispanų kolonizatoriai. [[Tenočtitlanas]] XV a. buvo didžiausias pasaulio [[miestas]], didesnis nei tuometiniai Europos miestai. Dabartinių JAV pietvakariuose klestėjo [[Pueblų kultūra]], kur buvo statomi pastatai turintys iki 500 kambarių.
 
Išskiriami 4 etnografiniai-geografiniai Amerikos rajonai: [[Šiaurės Amerika]], [[Mezoamerika]] ([[Jukatano pusiasalis|Jukatano pus.]], [[Meksika]], [[Gvatemala]], [[Belizas]], [[Salvadoras]], [[Hondūras]], [[Nikaragva]]), [[Andų sritis]] ir Pietų Amerikos pietinė bei rytinė dalys. Šiuose rajonuose gyveno 3 skirtingos indėnų grupės: Š. Amerikos, P. Amerikos ir C. Amerikos. Jos skyrėsi ir tebesiskiria odos [[spalva]], ūgiu, [[kalba]], [[kultūra]] ir pagal kitus požymius.
 
=== Šiaurės Amerikos indėnai ===
eilutė 101 ⟶ 102:
=== Pietų Amerikos indėnai ===
{{main|Pietų Amerikos indėnai}}
Pietų Amerika, atmetus Andų sritį, yra didžiulė teritorija, kurią savo ruožtu sudaro daug skirtingų regionų suskirtingomissu skirtingomis gamtos ir gyvenimo sąlygomis. Tarp svarbiausių regionų buvo [[Karibų jūros regiono istorija|Karibų jūros regionas]] ([[Panama]], [[Venesuela|Venesuelos]] šiaurė, Antilų salos); [[Gviana (regionas)|Gviana]] (Venesuelos rytinė dalis, [[Gajana]], [[Prancūzijos Gviana]], [[Surinamas]], Antilai); Selvos regionas Amazonės baseine ([[Brazilija]], dalis [[Kolumbija|Kolumbijos]], [[Peru]]); Savanų regionas (pietų Brazilija, šiaurės [[Argentina]], [[Paragvajus]]), [[Pampa|Pampų regionas]] ([[Urugvajus]], Argentina); [[Patagonija]] (pietų Argentina, pietų [[Čilė]]).
 
==== Gentys ====
Pietų Amerikoje gyvena daugiau kaip 1100 kalbų ir tarmių, sudarančių apie 100 kalbų šeimų ir grupių. Kalbinės šeimos: tupių-[[guaraniai|guaranių]], [[karibai|karibų]]-lakandonų, [[že]]-panų, miskitų-matagalpų ir kt.
eilutė 115 ⟶ 117:
Europiečiai į Amerikos žemyną atsivežė arklių. Keletas gyvūnų pabėgo ir pradėjo sėkmingai veistis laisvėje. Arklių atsiradimas pakeitė indėnų kultūrą [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] prerijose – dalis genčių, naudojusių arklius transportui, smarkiai išplėtė savo gyvenamas teritorijas, atsivėrė platesnių prekybinių kontaktų ir veiksmingesnės medžioklės galimybės.
 
Tikslus gyventojų skaičius žemyne europiečių atvykimo metu nežinomas. Žinomi tik negausūs duomenys iš kai kurių teritorijų, juos [[ekstrapoliacija|ekstrapoliuojant]] ir gaunamas bendro gyventojų skaičiaus įvertinimas. Manoma, kad jis galėjųgalėjo būti nuo 8,4 mln. iki 112,5 mln. žmonių. Indėnų nykimas truko iki [[XX amžius|XX amžiaus]] pradžios, dabar jis vėl didėja. Daugiausiai indėnų žuvo nuo ligų, karų ir negailestingo išnaudojimo.
 
Daugiausiai indėnų žuvo nuo europiečių ginklų ir atneštų ligų, kurioms indėnai visiškai neturėjo [[imunitetas|imuniteto]]. [[Epidemija|Epidemijos]] paprastai kildavo iškart po pirmojo sąlyčio su europiečiais, paprastai ligos tarp indėnų plisdavo labai greitai ir kai europiečiai giliau prasiskverbdavo į teritoriją, ją jau rasdavo nuniokotą epidemijos. Ligų poveikis buvo nevienodas – mažos ir salų bendruomenės beveik visiškai išnyko, pvz., [[aravakai]] ir [[karibai]] Karibų jūros salose arba [[Beotukai]] [[Niufaundlendas|Niufaundlende]]. Tankiai apgyvendintose [[Mezoamerika|mezoamerikos]] srityse ligos plito labai greitai, o rečiau apgyvendintose srityse – lėčiau. Žmonės apimti panikos bėgdavo iš [[epidemija|epidemijos]] apimtų vietų, taip dar labiau platindami ligą.
eilutė 122 ⟶ 124:
Įrodyta, kad sifiliu, gonorėja ir kitomis lytinėmis ligomis senajame pasaulyje sirgo dar bronzos amžiuje.
 
Nėra įrodymų, kad ispanai būtų mėginę sąmoningai užkrėsti indėnus ligomis. Priešingai, [[Ispanija|Ispanijos]] valdžia reiškė susirūpinimą dėl masinio indėnų mirimo (nes taip buvo netenkama darbo jėgos kolonijose). Tačiau XX a. indėnai įrodė daugybę atvejų, kuomet britai ir amerikiečiiaiamerikiečiai sąmoningai užkrėtė indėnus tuberkulioze, šiltine ir raupais (tai įvyko 1763 m. [[Pontiako sukilimas|Pontiako sukilimo]] metu – [[Lenapiai|Lenapiams (Delavarams)]] apsiautus Pito fortą dabartinėje [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], tvirtovės komendantas išdalino indėnams antklodes, apkrėstas raupais). Profesorius Ward Churchill teigia, kad 1837 m. JAV armija sąmoningai dalino mandanų genties indėnams raupais užkrėstas antklodes. Kiti šaltiniai neigia šio įvykio tikrumą. Kita vertus, 1832 m. JAV prezidento [[Andrew Jackson]] administracija pradėjo indėnų skiepijimo nuo raupų programą. Tai buvo pretekstas indėnus užkrėsti įvairiomis ligomis.
 
Kita svarbi indėnų nykimo priežastis – [[karas]]. Nors karai vykdavo ir ikikolumbinėje Amerikoje, tačiau atėjus europiečiams (atsinešusiems šaunamuosius ginklus ir plieninius ginklus) karai reikalaudavo daugiau aukų. Indėnų pralaimėjimams karuose prieš europiečius turėjo įtaką ir europiečių požiūris į karą (ne ritualinis, o labiau orientuotas į galutinę pergalę, priešus sunaikinant masiškai). Indėnų karuose svarbu buvo ne nužudyti priešą, bet atimti iš jo gyvybinę galią. Tai buvo galima pasiekti priešą nuskalpuojant (indėnų įsitikinimu plaukuose glūdėjo žmogaus-kario galia) arba paliečiant ginkluotą priešą plika ranka (vadinamasis „coup touch“).
eilutė 128 ⟶ 130:
Trečia svarbi indėnų žūties priežastis – išnaudojimas. Ispanų [[konkistadorai]], pirmieji Amerikos kolonistai, pasidalydavo tarpusavyje užgrobtas žemes ir valdydavo kaip feodalai, o indėnų padėtis buvo panaši į vergų (siunčiamų į kasyklas) arba baudžiauninkų (dirbusių žemę). Dalis pačių ispanų priešinosi [[enkomjenda|enkomjendos]] sistemai (tarp jų – [[Dominikonai|dominikonų]] vienuolis Bartolomėjus de Las Kasas (Bartolomé de Las Casas), aprašęs ispanų žiaurumus užkariautose teritorijos). [[1542]] m. buvo įvesti [[Naujieji įstatymai]], turėję pagerinti indėnų padėtį (pvz., buvo uždrausta indėnų vergija). Tačiau žiaurumai vyko ir vėliau.
 
Galiausiai, indėnų nykimui turėjo įtaką ne tik gausios mirtys, bet ir sumažėjęs (dėl priespaudos, įprasto gyvenimo būdo sutrikdymo) gimstamumas. Be to, konkistadorai ir kiti baltieji kolonistai ėmė indėnes į [[žmona]]s arba sugyventines – jų vaikai [[metisai]] paprastai neišlaikydavo ryšio su indėnų kultūra.
 
Įrodyta, kad Amerikos kolonizacija buvo indėnų [[genocidas|genocidu]]. Pvz., istorikas David Stannard teigia, kad kolonizacijos metu žuvo 100 mln. indėnų (tačiau čia įskaičiuotos ir mirtys nuo ligų) ir laiko tai didžiausiu genocidu žmonijos istorijoje. Kiti, pvz., politologas R. J. Rummel, teigia, kad tiesiogiai nužudyta buvo nuo 2 iki 15 mln. indėnų. Dauguma tyrinėtojų sutinka, kad kolonizacijos istorijoje buvo genocido (t. y. nusikaltimo, kuriuo siekiama visiškai sunaikinti tautinę, rasinę ar religinę grupę) atvejų (pvz., [[Pekvotų karas]] arba XIX a. 7 dešimtmečio kampanijos prieš [[Kalifornija|Kalifornijos]] indėnus).
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[indėnųIndėnų kalbos]]
* [[Lokio upės skerdynės]]
 
== Nuorodos ==
* [http://www.spauda.lt/mitai/america/crnative.htm Šiaurės Amerikos indėnų kosmologiniai (pasaulio sutvėrimo) mitai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050824192402/http://www.spauda.lt/mitai/america/crnative.htm |date=2005-08-24 }}
 
{{Commons|Native Americans|no=T}}
eilutė 143 ⟶ 145:
 
[[Kategorija:Amerikos tautos]]
 
 
 
 
 
[[tr:Kızılderililer]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Indėnai"