Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
iš žurkų knygos Žymos: Atmesta Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
S Atmestas 78.58.206.77 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Obivan Kenobi keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 12:
}}
'''Autizmas'''<ref name=PS>{{Cite web|title=Autizmas|url=https://pagalbasau.lt/autizmas/|access-date=2022-11-30|website=Sveikatos apsaugos ministerija}}</ref> arba '''autizmo spektro sutrikimai'''<ref>{{Cite web|title=Autizmo spektro sutrikimai|url=https://srvks.lt/autizmas/autizmo-spektro-sutrikimai/|access-date=2022-11-30|website=SRVKS}}</ref> ({{en|Autism spectrum disorder; ASD}}<ref name=ICD>{{Cite web |title=ICD-11: 6A02 Autism spectrum disorder |url=https://icd.who.int/browse11/l-m/en#/http://id.who.int/icd/entity/437815624 |access-date=2022-04-24 |website=icd.who.int}}</ref>) – vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių]] ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida.<ref>{{Cite web|title=Autism spectrum disorder|url=https://medlineplus.gov/ency/article/001526.htm|access-date=2022-04-24|website=MedlinePlus Medical Encyclopedia}}</ref> Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam [[individas|individui]] pasireiškia skirtingo sunkumo [[simptomas|simptomais]]. Pavyzdžiui, vieni vaikai gali [[kalba|kalbėti]] normaliai, kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Statistiškai autizmo sindromą turi apie 1 % populiacijos, berniukams sutrikimas nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms.<ref name=ASD2016>{{cite web |url = https://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |title = ASD data and statistics |publisher = CDC.gov |access-date= 11 July 2016 |archive-url = https://web.archive.org/web/20140418153648/http://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |archive-date = 18 April 2014}}</ref>
Eilutė 18:
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose [[smegenys|smegenų]] zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių įgūdžių]]: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai [[elgesys|elgtis]], tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė.
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais [[JAV]] gydytojo [[Leo Kanner|Leo Kanerio]] [[Baltimorė]]s Johns Hopkins vardo universitete<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> ir beveik tuo pat metu [[Austrija|Austrijos]] gydytojo [[Hans Asperger|Hanso Aspergerio]]. Pagal naują klasifikaciją tarp autizmo ir [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] skirtis nedaroma.<ref name=
== Simptomai ==
Eilutė 24:
Autizmas yra įvairaus laipsnio [[nervų sistema|nervų sistemos]] vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė [[remisija]]. Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų. Autistiškas vaikas mokosi ir keičiasi, tačiau ne visada norima kryptimi.
Autizmui diagnozuoti būtini šie požymiai:<ref name=
* Sutrikęs socialinis vystymasis: akių kontakto ir [[Kūno kalba|kūno kalbos]] stoka; bendraamžių [[draugystė]]s stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka;
Eilutė 84:
Daug kalbama apie [[Vakcina|skiepų]] poveikį, mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po skiepijimo, tačiau tai yra ne daugiau nei sutapimas, tarp vaikų skiepijimo amžiaus ir pirmųjų autizmo apraiškų. Tai yra [[koreliacija]] tarp dviejų įvykių vykstančių tuo pačiu metu, o ne [[priežastinis ryšys]], kai vienas įvykis (vakcinos) turi įtaką kitam (autizmas).<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref><ref>https://www.cdc.gov/vaccinesafety/concerns/autism.html</ref><ref>https://www.who.int/vaccine_safety/committee/topics/mmr/Dec_2002/en/</ref> Dešimties skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaikų, analizė patvirtino, kad nėra ryšio tarp skiepų ir autizmo.<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref> „Išanalizavome duomenis ir juose sąsajų nėra, ką platesnė sveikatos priežiūros bendruomenė suprato jau tam tikrą laiką“ sako Sidnėjaus medicinos mokyklos asocijuotasis profesorius Guy Eslick.<ref>https://www.autismspeaks.org/</ref>
Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni [[Nemiga|miego sutrikimai]], [[epilepsija]], [[Alergija|alergijos]], [[rezorbcija|rezorbcijos]] sutrikimai (sutrikusi plonųjų žarnų veikla), dėl kurių jie nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų, [[autoimuninės ligos]]. Jie dažnai turi
== Gydymas ==
Eilutė 167:
Autistinių vaikų broliai ir seserys, ar kiti artimi giminaičiai gali išgyventi liūdesį, pyktį.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 36</ref> Pavyzdžiui, gali gėdytis kviestis pažįstamus į namus svečiuotis. Nenormalus elgesys ir reakcija, padiktuota autistinio giminaičio, turėtų būti taisoma bendromis pamokomis, terapijos užsiėmimais.
[[Vaizdas:Autism awareness ribbon-20051114.png|thumb|250px|left|
== Autizmo simbolis ==
| |||