Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
daug ka Žymos: Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Reverted edits by 82.135.198.175 (talk) to last version by Homo ergaster: unexplained content removal Žymos: Atmesti Nevienareikšmės nuorodos SWViewer [1.4] |
||
Eilutė 12:
}}
'''Autizmas'''<ref name=PS>{{Cite web|title=Autizmas|url=https://pagalbasau.lt/autizmas/|access-date=2022-11-30|website=Sveikatos apsaugos ministerija}}</ref> arba '''autizmo spektro sutrikimai'''<ref>{{Cite web|title=Autizmo spektro sutrikimai|url=https://srvks.lt/autizmas/autizmo-spektro-sutrikimai/|access-date=2022-11-30|website=SRVKS}}</ref> ({{en|Autism spectrum disorder; ASD}}<ref name=ICD>{{Cite web |title=ICD-11: 6A02 Autism spectrum disorder |url=https://icd.who.int/browse11/l-m/en#/http://id.who.int/icd/entity/437815624 |access-date=2022-04-24 |website=icd.who.int}}</ref>) – vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių]] ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida.<ref>{{Cite web|title=Autism spectrum disorder|url=https://medlineplus.gov/ency/article/001526.htm|access-date=2022-04-24|website=MedlinePlus Medical Encyclopedia}}</ref> Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam [[individas|individui]] pasireiškia skirtingo sunkumo [[simptomas|simptomais]]. Pavyzdžiui, vieni vaikai gali [[kalba|kalbėti]] normaliai, kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Statistiškai autizmo sindromą turi apie 1 % populiacijos, berniukams sutrikimas nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms.<ref name=ASD2016>{{cite web |url = https://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |title = ASD data and statistics |publisher = CDC.gov |access-date= 11 July 2016 |archive-url = https://web.archive.org/web/20140418153648/http://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |archive-date = 18 April 2014}}</ref>
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose [[smegenys|smegenų]] zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių įgūdžių]]: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai [[elgesys|elgtis]], tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė.
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais [[JAV]] gydytojo [[Leo Kanner|Leo Kanerio]] [[Baltimorė]]s Johns Hopkins vardo universitete<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> ir beveik tuo pat metu [[Austrija|Austrijos]] gydytojo [[Hans Asperger|Hanso Aspergerio]]. Pagal naują klasifikaciją tarp autizmo ir [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] skirtis nedaroma.<ref name=ICD /><ref name="Lord 2018">{{cite journal |vauthors=Lord C, Elsabbagh M, Baird G, Veenstra-Vanderweele J |date=August 2018 |title=Autism spectrum disorder |journal=Lancet |volume=392 |issue=10146 |pages=508–520 |doi=10.1016/S0140-6736(18)31129-2 |pmc=7398158 |pmid=30078460 |s2cid=51922565}}</ref>
== Simptomai ==
[[Vaizdas:Autismbrain.jpg|thumb|150px|left|Autizmui būdingi daugelio smegenų dalių pakitimai.]]
Autizmas yra įvairaus laipsnio [[nervų sistema|nervų sistemos]] vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė [[remisija]]. Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų. Autistiškas vaikas mokosi ir keičiasi, tačiau ne visada norima kryptimi.
Autizmui diagnozuoti būtini šie požymiai:<ref name=PS /><ref name=ICD />
* Sutrikęs socialinis vystymasis: akių kontakto ir [[Kūno kalba|kūno kalbos]] stoka; bendraamžių [[draugystė]]s stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka;
* [[Komunikacija|Komunikacijos]] problemos: kalbėti pradeda mokytis arba išmoksta pastebimai per vėlai; kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose [[žaidimas|žaidimuose]];
* Ribotas, stereotipinis, pasikartojantis elgesys: susirūpinimas neįprastais užsiėmimais; prisirišimas prie nefunkcinės rutinos ar [[ritualas|ritualų]]; [[stereotipas|stereotipiniai]], pasikartojantys judesiais; susirūpinimas atskiromis daiktų dalimis.
Kiti paplitę pašaliniai aspektai, tačiau nėra būtini diagnozei:
* [[Sensorinis neuronas|sensorinio]] pajautimo nukrypimai;
* [[mąstymas|mąstymo]] trūkumai;
* [[emocijos|emocinis]] paprastumas;
* padidėjęs [[stresas|streso]] ar [[nerimas|nerimo]] lygis.
=== Socialinis vystymasis ===
[[Vaizdas:Powell2004Fig1A.jpeg|thumb|150px|right|Autistai judesio atlikimui naudoja kitas smegenų sritis (geltona) nei šio sindromo neturintys (mėlyna)]]
Socialinio bendravimo trūkumai skiria autizmo sindromą nuo kitų vystymosi sutrikimų.
Autistams pasireiškiantys kokybiniai socialinio bendravimo sutrikimai:<ref name=PS /><ref name=ICD />
* ''[[Intuicija|intuicijos]] stoka'' suprantant kitus žmones ten, kur sindromo neturintiems žmonėms dažnai atrodo savaime suprantama;
* kalbą lydinčių ''gestų'', padedančių pabrėžti mintis, ''stoka'';
* ''sunkumai ar nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais'' atitinkamai pagal protinį amžių ir tam esant pakankamai galimybių, įskaitant abipusį dalinimąsi interesais, veikla bei emocijomis;
* ''socialinio ir emocinio bendravimo stoka'': silpnas arba sutrikęs atsakas į kito žmogaus [[emocija]]s, nesugebėjimas moduliuoti [[elgesys|elgesio]] pagal socialinį kontekstą arba silpna socialinio elgesio, [[komunikacija|komunikavimo]], [[emocija|emocijų]] integracija;
* spontaniško ''siekio dalintis'' su kitais žmonėmis [[malonumas|malonumais]], interesais arba siekiais ''stoka'';
* ''polinkis į sustabarėjimą ir griežtą tvarką'' daugelyje kasdienės veiklos situacijų (tai būdinga tiek atliekant naujus užsiėmimus, tiek gerai žinomus);
* būdingas savitas ''svyravimas'' į priekį ir atgal;
* ''pažeista [[Žmogaus balsas|balso]] [[moduliacija]]''.
Socialinio vystymosi sutrikimai stebimi anksti vaikystėje. Kūdikiai rodo mažiau dėmesio socialiniams dirgikliams, [[šypsena]]i; į kitus žiūri daug rečiau, dažnai nekreipia [[dėmesys|dėmesio]] į ištartą savo vardą. Pradėję vaikščioti kūdikiai nemėgsta [[akių kontaktas|akių kontakto]]. Trejų – penkerių metų autisto sindromą turintys vaikai dažnai nerodo socialinio supratimo. Ypač ankstyvoje vaikystėje jie gali būti prisirišę prie neįprastų, dažniausiai kietų, daiktų. Vaikams gali reikėti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali pasireikšti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais, sąrašais ir pan. Autizmo sindromą turintys vyresni vaikai ir suaugę prasčiau atpažįsta [[veidas|veidus]] ir reiškia [[emocija]]s.
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, autisto sindromą turintys vaikai nenori būti [[vienišumas|vieniši]], tačiau draugystės užmezgimas ir plėtojimas jiems yra itin sudėtingi. [[vienišumas|Vienišumo]] jausmo stiprumas autistams vaikams priklauso nuo [[draugystė|draugysčių]] kokybės, o ne draugų skaičiaus.
Dažnai laikoma, kad autistai yra [[agresija|agresyvūs]] ir linkę [[smurtas|smurtauti]], tačiau tai mažai sistemiškai tyrinėta. Riboti tyrimų duomenys rodo, kad [[protinis atsilikimas|protiškai atsilikusių]] vaikų autizmas yra susijęs su agresija, turto niokojimu ir [[įniršis|įniršio]] priepuoliais. Kiti tyrimai parodė, jog į sunkius nusikaltimus labiau linkę papildomų [[Psichikos sutrikimas|psichopatologijų]] (pavyzdžiui, [[psichozė|psichozių]]) turintys asmenys.<ref>{{Cite journal |last=Blackmore |first=Charlotte E. |last2=Woodhouse |first2=Emma L. |last3=Gillan |first3=Nicola |last4=Wilson |first4=Ellie |last5=Ashwood |first5=Karen L. |last6=Stoencheva |first6=Vladimira |last7=Nolan |first7=Alexandra |last8=McAlonan |first8=Grainne M. |last9=Robertson |first9=Dene M. |last10=Whitwell |first10=Susannah |last11=Deeley |first11=Quinton |last12=Craig |first12=Michael C. |last13=Zinkstok |first13=Janneke |last14=Wichers |first14=Rob |last15=Spain |first15=Debbie |date=2022-11 |title=Adults with autism spectrum disorder and the criminal justice system: An investigation of prevalence of contact with the criminal justice system, risk factors and sex differences in a specialist assessment service |url=https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35261275/ |journal=Autism: The International Journal of Research and Practice |volume=26 |issue=8 |pages=2098–2107 |doi=10.1177/13623613221081343 |issn=1461-7005 |pmc=9596951 |pmid=35261275}}</ref>
=== Komunikacija ===
Maždaug nuo trečdalio iki pusės autistų neišvysto natūralios kalbos, kuri patenkintų jų kasdieninius bendravimo poreikius. Autistams būdingas blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir [[kūryba|kūrybingumo]] bei [[vaizduotė]]s stoka [[mąstymas|mąstymo]] procesuose. Jie stokoja [[Ženklų kalba|gestų]], kurie padeda kitiems suvokti kalbėjimo [[mintis|mintį]]. Šiems vaikams būna pažeista [[Žmogaus balsas|balso]] moduliacija. Jų emocinė reakcija į kitų žmonių bandymus užmegzti kontaktą nepakankama.
Bendravimo skirtumai gali pasireikšti nuo pirmųjų gyvenimo metų: ankstyvoje vaikystėje pradeda vėliau guguoti ir eksperimentuoti su garsais, būdingi neįprasti bendravimo gestai, susilpnėjusi atsakomoji reakcija, kitokia [[balsas|balso]] struktūra. Dvejų, trejų metų amžiaus autizmo sindromą turintiems vaikams būdinga mažiau įvairi kalba (įskaitant priebalses, žodžius, ir žodžių junginius); jų gestai dažnai nėra suderinti su [[žodis|žodžiais]]. Šie vaikai rečiau ko nors prašo, dalinasi įspūdžiais ar išmėgina ką naujo, būdinga [[echolalija]] – kitų kalbėjimo atkartojimas. Asociacijų kūrimas, jungimas bei [[dėmesys]] yra būtinas žmogaus [[suvokimas|suvokimui]] bei kalbai ir šių savybių neturėjimas yra vienas iš autizmo sindromo skiriamųjų bruožų. Pavyzdžiui, vaikas gali pažiūrėti į rodančią [[ranka|ranką]] vietoj rodomo [[objektas|objekto]] ir pats nepajėgti nurodyti objektų, siejamų su kalba ar kalbančiojo patirtimi. Turintys autizmo sindromą gali turėti sunkumų su vaizduotės reikalaujančiais užsiėmimais bei [[mintis|minčių]] vaizdinių išreiškimu kalba.
=== Pasikartojantis elgesys ===
Autizmo sindromą turintys žmonės dažnai pasižymi ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu elgesiu, kurio formos yra:<ref name=ICD />
* ''[[Stereotipija]]'' ({{en|stereotypy}}) – beprasmis [[judėjimas]], toks kaip rankos plaikstymas, galvos sukinėjimas, viso kūno sūpavimas
* ''Įtraukiantis elgesys'' ({{en|compulsive behavior}}) – tikslingas elgesys, paprastai laikantis tam tikrų taisyklių (pvz., daiktų rikiavimas)
* ''Tapatiškumas'' ({{en|sameness}}) – pasipriešinimas pokyčiams (pvz., primygtinis reikalavimas, kad baldai nebūtų perstumdyti).
* ''Ritualai'' ({{en|ritualistic behavior}}) – kasdieninio veiksmo atlikimas kiekvieną kartą tuo pačiu būdu (pavyzdžiui, vienoda [[mityba]] ar [[apranga]]). Ši forma glaudžiai susijusi su tapatiškumu, siūloma šias dvi elgesios formas klasifikacijoje sujungti.<ref name="Lam-Aman">{{cite journal |vauthors=Lam KS, Aman MG |date=May 2007 |title=The Repetitive Behavior Scale-Revised: independent validation in individuals with autism spectrum disorders |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-autism-and-developmental-disorders_2007-05_37_5/page/855 |journal=Journal of Autism and Developmental Disorders |volume=37 |issue=5 |pages=855–866 |doi=10.1007/s10803-006-0213-z |pmid=17048092 |s2cid=41034513}}</ref>
* ''Suvaržytas elgesys'' ({{en|restricted behavior}}) – susikaupimo, domėjimosi ar aktyvumo ribotumas (pvz., susidomėjimas vienintele [[televizija|televizijos]] programa ar [[žaislas|žaislu]])
* ''[[Savižala]]'' (anlg. ''self–injury'') – veiksmai, kuriais kenkiama sau, (pvz., įsikandama).<ref name=Mins2014>{{cite journal | vauthors = Minshawi NF, Hurwitz S, Fodstad JC, Biebl S, Morriss DH, McDougle CJ | title = The association between self-injurious behaviors and autism spectrum disorders | journal = Psychology Research and Behavior Management | volume = 7 | pages = 125–36 | date = April 2014 | pmid = 24748827 | pmc = 3990505 | doi = 10.2147/PRBM.S44635 }}</ref>
Nėra specifinio [[elgesys|elgesio]], kuris būtų būdingas tik autizmui – šiam sindromui būdinga požymių visuma, kuri lemia pasikartojančio elgesio sunkumą.
=== Kiti simptomai ===
Autistams gali būti būdingi papildomi simptomai. Jie nebūtini diagnozei ir nėra išskirtinai būdingi tik autistams, tačiau gali paveikti asmenį ir [[šeima|šeimą]]:<ref name=ICD />
# [[Obsesinis kompulsinis sutrikimas]];
# [[Sociofobija|Socialinio nerimo sutrikimas]];
# [[Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas]];
# [[Valgymo sutrikimai]] ir kt.
== Hipotezės ==
Nėra žinoma, kas sukelia autizmą. Manoma, kad tai yra [[Genetika|genetinio]] paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, bei [[Monozigotiniai dvyniai|monozigotinių dvynių]] tyrimai. Pradžioje, pagal Leo Kanerio hipotezę, buvo manoma, kad autizmą nulemia tėvų socialinė padėtis ir [[Emancipacija|emancipuotos]], pernelyg į darbus panirusios ir mažai [[Emocija|emocinio]] dėmesio rodančios mamos. Ši hipotezė jau seniai paneigta, tačiau kaip [[prietaras]] ji vis dar gaji ir galima ją išgirsti net iš specialistų.
Daug kalbama apie [[Vakcina|skiepų]] poveikį, mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po skiepijimo, tačiau tai yra ne daugiau nei sutapimas, tarp vaikų skiepijimo amžiaus ir pirmųjų autizmo apraiškų. Tai yra [[koreliacija]] tarp dviejų įvykių vykstančių tuo pačiu metu, o ne [[priežastinis ryšys]], kai vienas įvykis (vakcinos) turi įtaką kitam (autizmas).<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref><ref>https://www.cdc.gov/vaccinesafety/concerns/autism.html</ref><ref>https://www.who.int/vaccine_safety/committee/topics/mmr/Dec_2002/en/</ref> Dešimties skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaikų, analizė patvirtino, kad nėra ryšio tarp skiepų ir autizmo.<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref> „Išanalizavome duomenis ir juose sąsajų nėra, ką platesnė sveikatos priežiūros bendruomenė suprato jau tam tikrą laiką“ sako Sidnėjaus medicinos mokyklos asocijuotasis profesorius Guy Eslick.<ref>https://www.autismspeaks.org/</ref>
Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni [[Nemiga|miego sutrikimai]], [[epilepsija]], [[Alergija|alergijos]], [[rezorbcija|rezorbcijos]] sutrikimai (sutrikusi plonųjų žarnų veikla), dėl kurių jie nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų, [[autoimuninės ligos]]. Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų – neteisingai suvokiama [[informacija]], ateinanti iš [[jutimo organai|juslių]] (problemos su [[klausa]], [[rega]], lietimu ir pan.). Tiriant modernia aparatūra pastebimi [[pilkoji medžiaga|pilkosios]] ir [[baltoji medžiaga|baltosios medžiagų]] santykio skirtumai [[galvos smegenys]]e – būdingi menkesni ryšiai tarp atskirų smegenų sričių.
== Gydymas ==
=== Elgesio terapija ===
Nėra universalaus gydymo tinkamo visiems autistams. Gydymas parenkamas pagal vyraujančius simptomus ir nukreiptas į normalaus vystymosi skatinimą ir savarankiškos asmenybės ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas. Autistai vaikai dažnai mokomi grupėse, retais atvejais įtraukiant į mokymo procesą sveikus vaikus.
Terapijos rūšių grupės:
{| class="wikitable"
!align="center" valign="top" width="220"|Terapijos rūšis
!align="left" valign="top" width="320"|Metodai
|-
|align="center" valign="center"| Socialinių įgūdžių lavinimas
|align="left" valign="top"| Situacijų modeliavimas, treniravimas, [[žaidimas vaidmenimis]]. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 24−25</ref> Pamokų poveikis gali būti neišliekamas. Išmokti įgūdžiai gali būti nekartojami teisingai kitoje aplinkoje, nei mokyklos.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 25</ref>
|-
|align="center" valign="center"|Kalbos ir kalbėjimo mokymas
|align="left" valign="top"| Paveikslėlių keitimosi bendravimo sistema (PECS), video modeliavimas, laiko užlaikymo situacijos;<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 26</ref> Dažnai neveiksminga dėl kitų simptomų: hiperaktyvumo, agresijos, impulsyvumo, nemotyvacijos.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 26</ref>
|-
|align="center" valign="center"|Elgesio mokymas
|align="left" valign="top"| Sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekant išmokyti vaiką priežastingumo. TEACCH sistema − siekimas ne pašalinti autizmo požymius, bet prie jų pritaikyti individą.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 27</ref>
|-
|align="center" valign="center"| Užsiėmimų terapija
|align="left" valign="top"| Skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus. Apima savaitgalio darbo užsiėmimus ir konkrečios darbo vietos užsiėmimus.<ref>[http://ajot.aotapress.net/content/53/5/498.full.pdf+html Renee Watling, Jean Deitz, Elizabeth M. Kanny, John F. McLaughlin. „Current Practice of Occupational Therapy for Children With Autism“, 1999] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130305041615/http://ajot.aotapress.net/content/53/5/498.full.pdf+html |date=2013-03-05 }}</ref>
|-
|align="center" valign="center"|Medikamentinis gydymas
|align="left" valign="top"| Vaistų, veikiančių konkrečius ligos simptomus, skyrimas.
|-
|align="center" valign="center"| Neįprasti terapijos būdai
|align="left" valign="top"| [[Vitaminai|Vitaminų]] didelės dozės, intraveninis [[sekretinas]], tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos terapija, įprasti žaidimai, [[vaistažolė]]s ir kiti alternatyvūs metodai. Apie šių būdų veiksmingumą ir tinkamumą konkrečiais atvejais turi spręsti specialistas.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 37</ref>
|}
=== Gydymas medikamentais ===
| |||