Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: 2017 kodo redagavimas |
Žyma: 2017 kodo redagavimas |
||
Eilutė 82:
Nėra žinoma, kas sukelia autizmą. Manoma, kad tai yra [[Genetika|genetinio]] paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, bei [[Monozigotiniai dvyniai|monozigotinių dvynių]] tyrimai. Pradžioje, pagal Leo Kanerio hipotezę, buvo manoma, kad autizmą nulemia tėvų socialinė padėtis ir [[Emancipacija|emancipuotos]], pernelyg į darbus panirusios ir mažai [[Emocija|emocinio]] dėmesio rodančios mamos. Ši hipotezė jau seniai paneigta, tačiau kaip [[prietaras]] ji vis dar gaji ir galima ją išgirsti net iš specialistų.
Daug kalbama apie [[Vakcina|skiepų]] poveikį, mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po skiepijimo, tačiau tai yra ne daugiau nei sutapimas, tarp vaikų skiepijimo amžiaus ir pirmųjų autizmo apraiškų. Tai yra [[koreliacija]] tarp dviejų įvykių vykstančių tuo pačiu metu, o ne [[priežastinis ryšys]], kai vienas įvykis (vakcinos) turi įtaką kitam (autizmas).<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref><ref>https://www.cdc.gov/vaccinesafety/concerns/autism.html</ref><ref>https://www.who.int/vaccine_safety/committee/topics/mmr/Dec_2002/en/</ref> Dešimties skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaikų, analizė patvirtino, kad nėra ryšio tarp skiepų ir autizmo.<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref>
Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni [[Nemiga|miego sutrikimai]], [[epilepsija]], [[Alergija|alergijos]], [[rezorbcija|rezorbcijos]] sutrikimai (sutrikusi plonųjų žarnų veikla), dėl kurių jie nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų, [[autoimuninės ligos]]. Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų – neteisingai suvokiama [[informacija]], ateinanti iš [[jutimo organai|juslių]] (problemos su [[klausa]], [[rega]], lietimu ir pan.). Tiriant modernia aparatūra pastebimi [[pilkoji medžiaga|pilkosios]] ir [[baltoji medžiaga|baltosios medžiagų]] santykio skirtumai [[galvos smegenys]]e – būdingi menkesni ryšiai tarp atskirų smegenų sričių.
| |||