Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: 2017 kodo redagavimas |
S Atšauktas naudotojo 188.69.7.51 (Aptarimas) darytas keitimas 7276557 Žyma: Anuliuoti |
||
(nerodoma 37 tarpinės versijos, sukurtos 17 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Infolentelė liga
| pavadinimas = Autizmo spektro
| nuotrauka = Autistic-sweetiepie-boy-with-ducksinarow.jpg
| alt =
Eilutė 12:
}}
'''Autizmas'''<ref name=PS>{{Cite web|title=Autizmas|url=https://pagalbasau.lt/autizmas/|access-date=2022-11-30|website=Sveikatos apsaugos ministerija}}</ref> arba '''autizmo spektro sutrikimai'''<ref>{{Cite web|title=Autizmo spektro sutrikimai|url=https://srvks.lt/autizmas/autizmo-spektro-sutrikimai/|access-date=2022-11-30|website=SRVKS}}</ref> ({{en|Autism spectrum disorder; ASD}}
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Statistiškai autizmo sindromą turi apie 1 % populiacijos, berniukams sutrikimas nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms.<ref name=ASD2016>{{cite web |url = https://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |title = ASD data and statistics |publisher = CDC.gov |access-date= 11 July 2016 |archive-url = https://web.archive.org/web/20140418153648/http://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |archive-date = 18 April 2014}}</ref>
Eilutė 18:
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose [[smegenys|smegenų]] zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių įgūdžių]]: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai [[elgesys|elgtis]], tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė.
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais [[JAV]] gydytojo [[Leo Kanner|Leo Kanerio]] [[Baltimorė]]s Johns Hopkins vardo universitete<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> ir beveik tuo pat metu [[Austrija|Austrijos]] gydytojo [[Hans Asperger|Hanso Aspergerio]]. Pagal naują klasifikaciją tarp autizmo ir [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] skirtis nedaroma.<ref name=ICD /><ref name="Lord 2018">{{cite journal |vauthors=Lord C, Elsabbagh M, Baird G, Veenstra-Vanderweele J |date=August 2018 |title=Autism spectrum disorder |journal=Lancet |volume=392 |issue=10146 |pages=508–520 |doi=10.1016/S0140-6736(18)31129-2 |pmc=7398158 |pmid=30078460 |s2cid=51922565}}</ref>
== Simptomai ==
Eilutė 24:
Autizmas yra įvairaus laipsnio [[nervų sistema|nervų sistemos]] vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė [[remisija]]. Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų. Autistiškas vaikas mokosi ir keičiasi, tačiau ne visada norima kryptimi.
Autizmui diagnozuoti būtini šie požymiai:<ref name=
* Sutrikęs socialinis vystymasis: akių kontakto ir [[Kūno kalba|kūno kalbos]] stoka; bendraamžių [[draugystė]]s stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka;
* [[Komunikacija|Komunikacijos]] problemos: kalbėti pradeda mokytis arba išmoksta pastebimai per vėlai; kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose [[žaidimas|žaidimuose]];
Eilutė 40:
Socialinio bendravimo trūkumai skiria autizmo sindromą nuo kitų vystymosi sutrikimų.
Autistams pasireiškiantys kokybiniai socialinio bendravimo sutrikimai:<ref name=
* ''[[Intuicija|intuicijos]] stoka'' suprantant kitus žmones ten, kur sindromo neturintiems žmonėms dažnai atrodo savaime suprantama;
* kalbą lydinčių ''gestų'', padedančių pabrėžti mintis, ''stoka'';
Eilutė 54:
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, autisto sindromą turintys vaikai nenori būti [[vienišumas|vieniši]], tačiau draugystės užmezgimas ir plėtojimas jiems yra itin sudėtingi. [[vienišumas|Vienišumo]] jausmo stiprumas autistams vaikams priklauso nuo [[draugystė|draugysčių]] kokybės, o ne draugų skaičiaus.
Dažnai laikoma, kad autistai yra [[agresija|agresyvūs]] ir linkę [[smurtas|smurtauti]], tačiau tai mažai sistemiškai tyrinėta. Riboti tyrimų duomenys rodo, kad [[protinis atsilikimas|protiškai atsilikusių]] vaikų autizmas yra susijęs su agresija, turto niokojimu ir [[įniršis|įniršio]] priepuoliais. Kiti tyrimai parodė, jog į sunkius nusikaltimus labiau linkę papildomų [[Psichikos sutrikimas|psichopatologijų]] (pavyzdžiui, [[psichozė|psichozių]]) turintys asmenys.<ref>{{Cite journal |last=Blackmore |first=Charlotte E. |last2=Woodhouse |first2=Emma L. |last3=Gillan |first3=Nicola |last4=Wilson |first4=Ellie |last5=Ashwood |first5=Karen L. |last6=Stoencheva |first6=Vladimira |last7=Nolan |first7=Alexandra |last8=McAlonan |first8=Grainne M. |last9=Robertson |first9=Dene M. |last10=Whitwell |first10=Susannah |last11=Deeley |first11=Quinton |last12=Craig |first12=Michael C. |last13=Zinkstok |first13=Janneke |last14=Wichers |first14=Rob |last15=Spain |first15=Debbie |date=2022
=== Komunikacija ===
Eilutė 66:
* ''Įtraukiantis elgesys'' ({{en|compulsive behavior}}) – tikslingas elgesys, paprastai laikantis tam tikrų taisyklių (pvz., daiktų rikiavimas)
* ''Tapatiškumas'' ({{en|sameness}}) – pasipriešinimas pokyčiams (pvz., primygtinis reikalavimas, kad baldai nebūtų perstumdyti).
* ''Ritualai'' ({{en|ritualistic behavior}}) – kasdieninio veiksmo atlikimas kiekvieną kartą tuo pačiu būdu (pavyzdžiui, vienoda [[mityba]] ar [[apranga]]). Ši forma glaudžiai susijusi su tapatiškumu, siūloma šias dvi elgesios formas klasifikacijoje sujungti.<ref name="Lam-Aman">{{
* ''Suvaržytas elgesys'' ({{en|restricted behavior}}) – susikaupimo, domėjimosi ar aktyvumo ribotumas (pvz., susidomėjimas vienintele [[televizija|televizijos]] programa ar [[žaislas|žaislu]])
* ''[[Savižala]]'' (anlg. ''self–injury'') – veiksmai, kuriais kenkiama sau, (pvz., įsikandama).<ref name=Mins2014>{{cite journal | vauthors = Minshawi NF, Hurwitz S, Fodstad JC, Biebl S, Morriss DH, McDougle CJ | title = The association between self-injurious behaviors and autism spectrum disorders | journal = Psychology Research and Behavior Management | volume = 7 | pages = 125–36 | date = April 2014 | pmid = 24748827 | pmc = 3990505 | doi = 10.2147/PRBM.S44635 }}</ref>
Eilutė 175:
== Literatūra ==
*
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{SavStr}}
|