(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)
Vikipedija

Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
55 866 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Žyma: 2017 kodo redagavimas
S Atšauktas naudotojo 188.69.7.51 (Aptarimas) darytas keitimas 7276557
Žyma: Anuliuoti
 
(nerodoma 44 tarpinės versijos, sukurtos 17 naudotojų)
Eilutė 1:
{{Infolentelė liga
| pavadinimas = Autizmo spektro sutrikimassutrikimai
| nuotrauka = Autistic-sweetiepie-boy-with-ducksinarow.jpg
| alt =
| antraštė = PasikartojantisBerniuko daiktųsu rikiavimasautizmo arsindromu statymassudėliota –tiksli pirmieji autizmožaislų požymiai.linija
| plotis = 250
| ICD10 = {{ICD10|F|84}},
Eilutė 12:
}}
 
'''Autizmas'''<ref (oficialiainame=PS>{{Cite web|title=Autizmas|url=https://pagalbasau.lt/autizmas/|access-date=2022-11-30|website=Sveikatos apsaugos ministerija}}</ref> arba '''autizmo spektro sutrikimassutrikimai'''<ref>{{Cite web|title=Autizmo spektro sutrikimai|url=https://srvks.lt/autizmas/autizmo-spektro-sutrikimai/|access-date=2022-11-30|website=SRVKS}}</ref> ({{en|Autism spectrum disorder; ASD}}<ref name=ICD>{{Cite web |title=ICD-11: 6A02 Autism spectrum disorder |url=https://icd.who.int/browse11/l-m/en#/http://id.who.int/icd/entity/437815624 |access-date=2022-04-24 |website=icd.who.int}}</ref>) – vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių]] ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida.<ref>{{Cite web|title=Autism spectrum disorder|url=https://medlineplus.gov/ency/article/001526.htm|access-date=2022-04-24|website=MedlinePlus Medical Encyclopedia}}</ref> Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam [[individas|individui]] pasireiškia skirtingo sunkumo [[simptomas|simptomais]]. Pavyzdžiui, vieni vaikai gali [[kalba|kalbėti]] normaliai, kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.
 
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Statistiškai autizmo sindromą turi apie 1 % populiacijos, berniukams sutrikimas nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms.<ref name=ASD2016>{{cite web |url = https://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |title = ASD data and statistics |publisher = CDC.gov |access-date= 11 July 2016 |archive-url = https://web.archive.org/web/20140418153648/http://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |archive-date = 18 April 2014}}</ref>
Eilutė 18:
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose [[smegenys|smegenų]] zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių įgūdžių]]: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai [[elgesys|elgtis]], tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė.
 
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais [[JAV]] gydytojo [[Leo Kanner|Leo Kanerio]] [[Baltimorė]]s Johns Hopkins vardo universitete<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> ir beveik tuo pat metu [[Austrija|Austrijos]] gydytojo [[Hans Asperger|Hanso Aspergerio]]. Pagal naują klasifikaciją tarp autizmo ir [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] skirtis nedaroma.<ref name=ICD /><ref name="Lord 2018">{{cite journal |vauthors=Lord C, Elsabbagh M, Baird G, Veenstra-Vanderweele J |date=August 2018 |title=Autism spectrum disorder |journal=Lancet |volume=392 |issue=10146 |pages=508–520 |doi=10.1016/S0140-6736(18)31129-2 |pmc=7398158 |pmid=30078460 |s2cid=51922565}}</ref>
 
== Simptomai ==
Eilutė 24:
Autizmas yra įvairaus laipsnio [[nervų sistema|nervų sistemos]] vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė [[remisija]]. Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų. Autistiškas vaikas mokosi ir keičiasi, tačiau ne visada norima kryptimi.
 
Autizmui diagnozuoti būtini šie požymiai:<ref name=ICDPS /><ref name=PSICD />{{Cite web|title=Autizmas
 
|url=https://pagalbasau.lt/autizmas/|access-date=2022-11-30|website=Sveikatos apsaugos ministerija}}</ref>
* Sutrikęs socialinis [[vystymasis]]: akių kontakto ir [[Kūno kalba|kūno kalbos]] stoka; bendraamžių [[draugystė]]s stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka;
* [[Komunikacija|Komunikacijos]] problemos: kalbėti pradeda mokytis arba išmoksta pastebimai per vėlai; kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose [[žaidimas|žaidimuose]];
* Ribotas, stereotipinis, pasikartojantis elgesys: susirūpinimas neįprastais užsiėmimais; prisirišimas prie nefunkcinės rutinos ar [[ritualas|ritualų]]; [[stereotipas|stereotipiniai]], pasikartojantys judesiais; susirūpinimas atskiromis daiktų dalimis.
Eilutė 40:
Socialinio bendravimo trūkumai skiria autizmo sindromą nuo kitų vystymosi sutrikimų.
 
Autistams pasireiškiantys kokybiniai socialinio bendravimo sutrikimai:<ref name=ICDPS /><ref name=PSICD />
* ''[[Intuicija|intuicijos]] stoka'' suprantant kitus žmones ten, kur sindromo neturintiems žmonėms dažnai atrodo savaime suprantama;
* kalbą lydinčių ''gestų'', padedančių pabrėžti mintis, ''stoka'';
Eilutė 54:
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, autisto sindromą turintys vaikai nenori būti [[vienišumas|vieniši]], tačiau draugystės užmezgimas ir plėtojimas jiems yra itin sudėtingi. [[vienišumas|Vienišumo]] jausmo stiprumas autistams vaikams priklauso nuo [[draugystė|draugysčių]] kokybės, o ne draugų skaičiaus.
 
Dažnai laikoma, kad autistai yra [[agresija|agresyvūs]] ir linkę [[smurtas|smurtauti]], tačiau tai mažai sistemiškai tyrinėta. Riboti tyrimų duomenys rodo, kad [[protinis atsilikimas|protiškai atsilikusių]] vaikų autizmas yra susijęs su agresija, turto niokojimu ir [[įniršis|įniršio]] priepuoliais. Kiti tyrimai parodė, jog į sunkius nusikaltimus labiau linkę papildomų [[Psichikos sutrikimas|psichopatologijų]] (pavyzdžiui, [[psichozė|psichozių]]) turintys asmenys.<ref>{{Cite journal |last=Blackmore |first=Charlotte E. |last2=Woodhouse |first2=Emma L. |last3=Gillan |first3=Nicola |last4=Wilson |first4=Ellie |last5=Ashwood |first5=Karen L. |last6=Stoencheva |first6=Vladimira |last7=Nolan |first7=Alexandra |last8=McAlonan |first8=Grainne M. |last9=Robertson |first9=Dene M. |last10=Whitwell |first10=Susannah |last11=Deeley |first11=Quinton |last12=Craig |first12=Michael C. |last13=Zinkstok |first13=Janneke |last14=Wichers |first14=Rob |last15=Spain |first15=Debbie |date=2022-11 m. lapkričio mėn. |title=Adults with autism spectrum disorder and the criminal justice system: An investigation of prevalence of contact with the criminal justice system, risk factors and sex differences in a specialist assessment service |url=https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35261275/ |journal=Autism: The International Journal of Research and Practice |volume=26 |issue=8 |pages=2098–2107 |doi=10.1177/13623613221081343 |issn=1461-7005 |pmc=9596951 |pmid=35261275}}</ref>
 
=== Komunikacija ===
Eilutė 62:
 
=== Pasikartojantis elgesys ===
[[Vaizdas:‎Autistic-sweetiepie-boy-with-ducksinarow.jpg‎|thumb|250px|right|Berniuko su autizmo sindromu sudėliota tiksli žaislų linija.]]
Autizmo sindromą turintys žmonės dažnai pasižymi ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu elgesiu, kurio formos yra:<ref name=ICD />
* ''[[Stereotipija]]'' ({{en|stereotypy}}) – beprasmis [[judėjimas]], toks kaip rankos plaikstymas, galvos sukinėjimas, viso kūno sūpavimas
* ''Įtraukiantis elgesys'' ({{en|compulsive behavior}}) – tikslingas elgesys, paprastai laikantis tam tikrų taisyklių (pvz., daiktų rikiavimas)
* ''Tapatiškumas'' ({{en|sameness}}) – pasipriešinimas pokyčiams (pvz., primygtinis reikalavimas, kad baldai nebūtų perstumdyti).
* ''Ritualai'' ({{en|ritualistic behavior}}) – kasdieninio veiksmo atlikimas kiekvieną kartą tuo pačiu būdu (pavyzdžiui, vienoda [[mityba]] ar [[apranga]]). Ši forma glaudžiai susijusi su tapatiškumu, siūloma šias dvi elgesios formas klasifikacijoje sujungti.<ref name="Lam-Aman">{{Faktascite journal |vauthors=Lam KS, Aman MG |date=May 2007 |title=The Repetitive Behavior Scale-Revised: independent validation in individuals with autism spectrum disorders |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-autism-and-developmental-disorders_2007-05_37_5/page/855 |journal=Journal of Autism and Developmental Disorders |volume=37 |issue=5 |pages=855–866 |doi=10.1007/s10803-006-0213-z |pmid=17048092 |s2cid=41034513}}.</ref>
* ''Suvaržytas elgesys'' ({{en|restricted behavior}}) – susikaupimo, domėjimosi ar aktyvumo ribotumas (pvz., susidomėjimas vienintele [[televizija|televizijos]] programa ar [[žaislas|žaislu]])
* ''[[Savižala]]'' (anlg. ''self–injury'') – veiksmai, kuriais kenkiama sau, (pvz., įsikandama).<ref name=Mins2014>{{cite journal | vauthors = Minshawi NF, Hurwitz S, Fodstad JC, Biebl S, Morriss DH, McDougle CJ | title = The association between self-injurious behaviors and autism spectrum disorders | journal = Psychology Research and Behavior Management | volume = 7 | pages = 125–36 | date = April 2014 | pmid = 24748827 | pmc = 3990505 | doi = 10.2147/PRBM.S44635 }}</ref>
 
Nėra specifinio [[elgesys|elgesio]], kuris būtų būdingas tik autizmui -– šiam sindromui būdinga požymių visuma, kuri lemia pasikartojančio elgesio sunkumą.
 
=== Kiti simptomai ===
eilutė 83 ⟶ 82:
Nėra žinoma, kas sukelia autizmą. Manoma, kad tai yra [[Genetika|genetinio]] paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, bei [[Monozigotiniai dvyniai|monozigotinių dvynių]] tyrimai. Pradžioje, pagal Leo Kanerio hipotezę, buvo manoma, kad autizmą nulemia tėvų socialinė padėtis ir [[Emancipacija|emancipuotos]], pernelyg į darbus panirusios ir mažai [[Emocija|emocinio]] dėmesio rodančios mamos. Ši hipotezė jau seniai paneigta, tačiau kaip [[prietaras]] ji vis dar gaji ir galima ją išgirsti net iš specialistų.
 
Daug kalbama apie [[Vakcina|skiepų]] poveikį, mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po skiepijimo, tačiau tai yra ne daugiau nei sutapimas, tarp vaikų skiepijimo amžiaus ir pirmųjų autizmo apraiškų. Tai yra [[koreliacija]] tarp dviejų įvykių vykstančių tuo pačiu metu, o ne [[priežastinis ryšys]], kai vienas įvykis (vakcinos) turi įtaką kitam (autizmas).<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref><ref>https://www.cdc.gov/vaccinesafety/concerns/autism.html</ref><ref>https://www.who.int/vaccine_safety/committee/topics/mmr/Dec_2002/en/</ref> Dešimties skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaikų, analizė patvirtino, kad nėra ryšio tarp skiepų ir autizmo.<ref>https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210422235653/https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-rinkimes-faktus-o-ne-mitus |date=2021-04-22 }}</ref>. „Išanalizavome duomenis ir juose sąsajų nėra, ką platesnė sveikatos priežiūros bendruomenė suprato jau tam tikrą laiką“ sako Sidnėjaus medicinos mokyklos asocijuotasis profesorius Guy’usGuy EslickasEslick.<ref>https://www.autismspeaks.org/</ref>
 
Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni [[Nemiga|miego sutrikimai]], [[epilepsija]], [[Alergija|alergijos]], [[rezorbcija|rezorbcijos]] sutrikimai (sutrikusi plonųjų žarnų veikla), dėl kurių jie nesugeba pasisavinti reikalingų medžiagų, [[autoimuninės ligos]]. Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų – neteisingai suvokiama [[informacija]], ateinanti iš [[jutimo organai|juslių]] (problemos su [[klausa]], [[rega]], lietimu ir pan.). Tiriant modernia aparatūra pastebimi [[pilkoji medžiaga|pilkosios]] ir [[baltoji medžiaga|baltosios medžiagų]] santykio skirtumai [[galvos smegenys]]e – būdingi menkesni ryšiai tarp atskirų smegenų sričių.
eilutė 176 ⟶ 175:
 
== Literatūra ==
* DAVIDOFF,Linda L. LindaDavidoff. ''Introduction to Psychology'', III leidimas. JAV, [[1987]] m. ISBN 0-07-015570-4. {{en-icon}}
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Autism}}
* [http://www.ninds.nih.gov/disorders/autism/detail_autism.htm Faktai apie autizmą (“Autism Fact Sheet“)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151206175729/http://www.ninds.nih.gov/disorders/autism/detail_autism.htm |date=2015-12-06 }} {{en-icon}}
* [http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=vaikas&lid=2&rodyti=str&strid=35915&subtema=26 „Autizmas. Vis dar daug klausimų“] {{lt-icon}}
 
{{SavStr}}
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Autizmas"