===Palyginimas su palydovais ir kitais už Neptūno esančiais kūnais===
Orkas peržengia už Neptūno esančių objektų ribą pagal masę, kurie gali išlaikyti greit išgaruojančias medžiagas, tokias kaip metanas, savo paviršiuje. Atspindžio spektras rodo stipriausią signalo absorbciją vandens ledu, palyginuspalyginti su bet kuriuo kitu Koiperio žiedo objektu, kurie nėra susiję su [[Haumea|Haumėjos]] kolizijos šeima. Dideli lediniai [[Uranas|Urano]] palydovai turi gana panašų infraraudonųjų spindulių spektrą. Tarp visų už Neptūno orbitos esančių objektų Plutono palydovas Charonas atrodo panašiausias į Orką. Jis turi didesnį albedą, bet artimos srities infraraudonųjų spindulių ir matomos šviesos spektras labai panašus. Taip pat panašūs jų tankiai ir abu turi daug vandens ledo paviršiuje. [[50000 Kvaharas]] – panašaus dydžio už Neptūno esantis objektas turi stiprias absorbcijos savybes vandens ledu savo spektre, bet yra daug raudonesnis matomam spektre. HaumeaHaumėja ir kiti iš jo kolizijos šeimos objektai turi daug didesnį albedą ir daug stipresnę spektro absorbciją vandeniu negu Orkas. Galiausiai (208996) 2003 AZ<sub>84</sub> – kitas didelis objektas, esantis 2:3 rezonansinėje orbitoje su Neptūnu, turi panašias į Orką spektro savybes.
=== Kriovulkanizmas ===
Kristalinio vandens ledo ir galimai amoniako ledo egzistavimas gali reikšti, kad Orko praeityje buvo aktyvus paviršiaus atsinaujinimo mechanizmas. Amoniakas kol kas nebuvo atpažintas nė viename už Neptūno esančiame objekte ar išorinių planetų lediniuose palydovuose išskyrus [[Miranda (palydovas)|Mirandą]]. Signalas 1,65 μm ilgio spindulio zonoje Orke yra platus ir gilus (12%) kaip ir Charone, 50000 Kvahare, HaumeaHaumėjoje ir didžiųjų planetų lediniuose palydovuose. Iš kitos pusės kristalinis vandens ledas turėtų pereiti į amorfinę būseną dėl galaktinės ir Saulės radiacijos per 10 milijonų metų. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad kriovulkanizmas, kuris laikomas kaip vienas iš atsinaujinimo mechanizmų, iš tiesų gali būti įmanomas už Neptūno esančiuose objektuose, kurie yra didesni nei 1000 km. Orkas galėjo turėti bent vieną tokį išsiveržimą praeityje, kuris pavertė amorfinį ledą į kristalinį. Greičiausiai tai buvo sprogstamo tipo išsiveržimas, kurio metu iš vandens ir amoniako mišinio išsiveržė [[metanas]].
Vidinio šildymo modeliai skylant [[Radioaktyvumas|radioaktyvioms]] medžiagoms rodo, kad Orkas galėtų turėti vidinį skysto vandens vandenyną.