Birželio 28

Birželio 28 yra 179-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 180-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 186 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Gaudrė – Irenijas – Irenėjus – Leonas – Serena – Serenas – Šarūnas – Tolgeda – Tulgedas – Tulgirda – Tulgirdas – Tulgirdė – Tulys

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1794 – 1794 m. sukilimas: Varšuvoje per sukilimą pakartas Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis;
• 1812 – Napoleono kariuomenė užėmė Vilnių. Pats Napoleonas apsistojo Vilniaus generalgubernatoriaus rūmuose (dab. Prezidentūra);
• 1812 – Varšuvos seimas pasiskelbė konfederacija ir deklaravo Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimą;
• 1812 – įvyko Deltuvos mūšis tarp caro kariuomenės ir Napoleono pajėgų;
• 1831 – 1831 m. sukilimas: Rusijos kariuomenė užėmė Kauną;
• 1863 – 1863 m. sukilimas: Lukiškių aikštėje viešai pakartas sukilėlių vadas Zigmantas Sierakauskas;
• 1987 – Vatikano Šv. Petro bazilikoje paminėtos krikščionybės 600-osios metinės;
• 1988 – Vincentas Sladkevičius Romoje įvestas į kardinolų kolegiją.

Gimimo dienos

• 1875 m. – Povilas Višinskis, lietuvių rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas (m. 1906 m.).
• 1905 m. – Viktoras Golovčineris, Lietuvos teatro režisierius, dramaturgas (m. 1961 m.).
• 1909 m. – Leonardas Kerulis, Lietuvos archyvų tyrėjas (m. 1990 m.).
• 1915 m. – Kazys Knizikevičius, gydytojas rentgenologas, medicinos istorikas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, miesto Garbės pilietis (m. 2009 m.).
• 1917 m. – Kleopas Grincevičius, Lietuvos matematikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (m. 1972 m.).
• 1928 m.:
  • Algirdas Jonas Kasulaitis, Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1992 m.).
  • Vladas Janulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2013 m.).
• 1933 m. – Jonas Algimantas Juozaitis, Lietuvos tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas (m. 2021 m.).
• 1937 m. – Antanas Rimvidas Bandzaitis, lietuvių fizikas (m. 2022 m.).
• 1938 m. – Edmundas Gendrolis, Lietuvos filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1941 m. – Edita Barauskienė-Kurpreikšytė, pedagogė, kraštotyrininkė, rašytoja.
• 1942 m. – Romaldas Jonas Naujokas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Petras Grecevičius, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1947 m.:
  • Petras Jakubėnas, Lietuvos inžinierius, karinis veikėjas, pulkininkas.
  • Ryšard Maciejkianiec, Vilniaus krašto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Aldona Danguolė Adomaitytė, Lietuvos teatro aktorė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1950 m. – Viktoras Liutkus, Lietuvos dailėtyrininkas, kultūros veikėjas.
• 1951 m. – Pavelas Duchovskis, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1952 m. – Juozas Galiauskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Vytautas Piesliakas, teisėtyrininkas penalistas, baudžiamosios teisės teoretikas, šiuolaikinės Lietuvos baudžiamosios teisės pagrindėjas, naujojo LR BK rengėjas; MRU profesorius, TF Baudžiamosios teisės katedros vedėjas, habilituotas (socialinių mokslų) daktaras, LAT teisėjas.
• 1957 m.:
  • Georgi Parvanov, Bulgarijos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2002 m. sausio 22 d.
  • Vidmantas Jurka, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vitalija Adamonienė, pedagogė, Birštono politinė veikėja.
  • Zenonas Ulkė, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Algimantas Dumbrava, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Mantas Kvedaravičius, lietuvių režisierius (m. 2022 m.).
• 1985 m. – Mantas Ruikis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Prancūzijoje, Denaino „ASC Voltaire“ komandoje.
• 1987 m. – Sonata Tamošaitytė, Lietuvos sprinterė. Nacionalinė bėgimo 100 m. su kliūtimis ir estafetės 4 po 100 m čempionė ir rekordininkė.
• 1988 m. – Alina Orlova, Lietuvos dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja.

Mirtys

• 1794 m. – Ignotas Jokūbas Masalskis, Vilniaus vyskupas, Verkių rūmų statytojas, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas (g. 1726 m.).
• 1928 m. – Alfonsas Petrulis, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataras, kunigas (nuo 1899 m.), lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919 m.), Lietuvių konferencijos Berne (1917 m.) ir Lozanoje (1918 m.) dalyvis (g. 1873 m.).
• 1932 m. – Maironis, kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų (g. 1862 m.).
• 1958 m. – Vytautas Augustaitis, Lietuvos kūno kultūros ir sporto veikėjas, pedagogas (g. 1904 m.).
• 1966 m. – Ligija Bieliukienė-Bezumavičiūtė, rezistentė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1923 m.).
• 1971 m. – Antanas Venclova, Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, sovietinis visuomenės ir politikos veikėjas (g. 1906 m.).
• 1981 m. – Algirdas Leonas Nasvytis, Lietuvos inžinierius, sporto ir visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1910 m.).
• 1984 m. – Igaelis Jadinas, Izraelio karinis veikėjas, archeologas, filosofijos daktaras (g. 1917 m.).
• 1994 m. – Česlovas Grincevičius, Lietuvos rašytojas, bibliografas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (g. 1913 m.).
• 1995 m. – Marijona Čilvinaitė, etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė, daugelio kraštotyrininkų mokytoja (g. 1900 m.).
• 1996 m. – Janina Budrikaitė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1918 m.).
• 2007 m. – Edmundas Jasiūnas, Lietuvos inžinierius, lakūnas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
• 2008 m. – Alvydas Lukoševičius, lietuvių muzikos atlikėjas, kulinaras (g. 1956 m.).
• 2020 m. – Petras Valutis, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės sporto, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1951 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1389 – dabartinio Prištinos miesto apylinkėse įvyko Kosovo mūšis arba Amzelfeldo mūšis, kuriame Osmanų pajėgos sumušė Serbijos armiją ir taip Osmanams atsivėrė kelias pietryčių Europos užkariavimui;
• 1709 – Poltavos mūšyje rusų kariuomenė sumušė švedus;
• 1820 – įrodyta, kad pomidorų vaisiai nėra nuodingi;
• 1838 – karūnuota Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija;
• 1859 – Niukasle (Anglija) įvyko pirmoji pasaulyje šunų paroda;
• 1902 – JAV iš Prancūzijos kompanijos už 40 mln. dolerių įsigijo teisę kasti Panamos kanalą;
• 1914 – Sarajeve nužudytas Austrijos kronprincas Francas Ferdinandas. Šis įvykis tampa Pirmojo pasaulinio karo dingstimi;
• 1919 – pasirašius Versalio sutartį, baigėsi pirmasis pasaulinis karas;
• 1950 – Šiaurės Korėjos daliniai užėmė Seulą;
• 1956 – Poznanėje, Lenkijoje žiauriai numalšintas darbininkų maištas;
• 1970 – prasidėjo JAV kariuomenės išvedimas iš Kambodžos;
• 1976 – Seišelių salos tapo nepriklausomos;
• 1993 – Latvijoje įvestas latas;
• 1993 – tūkstančiai nelegalių Albanijos emigrantų deportuota iš Graikojos;
• 1996 – prasidėjo Rusijos federalinių pajėgų išvedimas iš Čečėnijos;
• 2001 – Slobodanas Miloševičius buvo suimtas Nyderlanduose ir perduotas Hagos karo tribunolui. S. Miloševičius ir kiti pareigūnai buvo kaltinami nusikaltimais žmonijai ir įstatymų pažeidimais Kosovo karo metu.

Gimimo dienos

• 1491 m. – Henrikas VIII, nuo 1509 m. balandžio 22 d. (karūnuotas birželio 24 d.) iki savo mirties buvo Anglijos karalius ir Airijos lordas (vėliau Airijos karalius) (m. 1547 m.).
• 1577 m. – Piteris Paulius Rubensas, flamandų tapytojas, žymus baroko atstovas (m. 1640 m.).
• 1712 m. – Žanas Žakas Ruso, prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas (m. 1778 m.).
• 1873 m. – Alexis Carrel, 1912 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1944 m.).
• 1876 m. – Robert Guérin, pirmasis FIFA prezidentas nuo 1904 m. iki 1906 m (m. 1952 m.).
• 1883 m. – Max Hagemann, vokiečių teisininkas, teisėjas, pirmasis Vokietijos kriminalinės tarnybos (vok. Bundeskriminalamt, BKA) prezidentas (m. 1968 m.).
• 1904 m. – Aleksandras Varlamovas, rusų kompozitorius. Laikomas tarybinio džiazo pradininku. Sukūrė daugiau kaip 400 įvairių dainų ir estradinių melodijų (m. 1990 m.).
• 1927 m. – Frank Sherwood Rowland, 1995 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1928 m. – Hans Martin Blix, švedų teisininkas, politikas, užsienio reikalų ministras, diplomatas, Tarptautinės atominės energetikos organizacijos direktorius (1981–1997), JT ginkluotės kontrolės komisijos (UNMOVIC) vadovas (2000–2003).
• 1940 m. – Muhammad Yunus, Bangladešo bankininkas, ekonomistas.
• 1943 m. – Ričardas Raitas, Didžiosios Britanijos pianistas, klavišininkas, daugiausiai žinomas kaip progresyvaus roko gupės Pink Floyd narys (m. 2008 m.).
• 1960 m. – Marekas Jurekas, Lenkijos politikas, buvęs Seimo pirmininkas.
• 1971 m. – Fabien Barthez, prancūzų futbolininkas, Nanto „Atlantique“ vartininkas, vienas geriausių prancūzų vartininkų.
• 1976 m.:
  • Hansas Adu Sarpėjus, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Bayer 04 Leverkusen klubo gynėjas.
  • Seth Wescott, profesionalus snieglentininkas iš JAV. Jis du kartus tapo olimpiniu snieglenčių kroso rungties nugalėtoju – 2006 ir 2010 m..
• 1981 m. – Maiklas Kerikas, Anglijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester United klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionate.
• 1988 m.:
  • Kanon Wakeshima, japonų dainininkė ir violončelininkė. Prodiusuojama Mana debiutavo DefSTAR Records įrašų leidykloje 2008 m. gegužės 28 d. su singlu „Still Doll“. Jos pirmasis ir antrasis singlas „Suna no Oshiro“ buvo panaudoti kaip anime Vampire Knight garso takelis.
  • Nikolay Mihaylov, bulgarų futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje Bulgarijos U-21 rinktinėje, bei FC Twente klube.

Mirtys

• 1586 m. – Primožas Trubaras, Slovėnijos protestantų dvasininkas, reformatorius, rašytojas ir vertėjas (g. 1508 m.).
• 1836 m. – Džeimsas Medisonas, buvo amerikiečių politikas, politikas filosofas, 1809–1817 metais ėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas. Džeimsas Medisonas yra laikomas vienu iš JAV Tėvų–įkūrėjų (g. 1751 m.).
• 1914 m. – Pranciškus Ferdinandas Habsburgas, Austrijos-Vengrijos Erchercogas. 1914 m. Pranciškui Ferdinandui su žmona Sofi keliaujant po Austrijos-Vengrijos provinciją Bosniją, porą nužudė Serbų nacionalistas Gavrilas Principas. Dėl šios žmogžudystės Austrija pradėjo karą su Serbija ir šis karas išsirutuliojo į Pirmąjį pasaulinį karą (g. 1863 m.).
• 1936 m. – Aleksandras Berkmanas, Rusijos rašytojas ir aktyvistas, anarchistas (g. 1870 m.).
• 1992 m. – Michailas Talis, žydų tautybės TSRS-Latvijos šachmatininkas, didmeistris, 8-asis pasaulio šachmatų čempionas (g. 1936 m.).