(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)

Pereiti prie turinio

Lao Dzė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
File
 
(nerodoma 34 tarpinės versijos, sukurtos 9 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Laotse.JPG|thumb|right|Lao Dzė]]
[[File:Laozi 002.jpg|thumb|right|upright=1.5|]]

'''''[[w:Lao Dzė|Laotse]]''' (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.''
'''''[[w:Lao Dzė|Laotse]]''' (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.''
==Sentencijos ir aforizmai==
==Sentencijos ir aforizmai==
===Apie darbą===
# Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys.
# Sunkiausią pasaulio [[darbas|darbą]] nuo lengvo pradėti, o didžiausius darbus nuo smulkmenų.
# Tas, kuris vienodai apdairus tiek [[darbas|darbo]] pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi.
===Apie gyvenimą===
# Jei suprasite, kad [[gyvenimas|gyvenime]] viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite [[mirtis|mirties]], nebus nieko, ko negalite pasiekti.
# Naudokimės [[gyvenimas|gyvenimu]] ne veikdami, o būdami.
# Tas, kas padarė man [[gyvenimas|gyvenimą]] nuostabų, padarys nuostabią ir mano [[mirtis|mirtį]].
# Žmogus, turintis išorinės [[drąsa|drąsos]], drįsta [[mirtis|mirti]]. Žmogus, turintis vidinės drąsos, drįsta [[gyvenimas|gyventi]].
===Apie liaudį===
===Apie liaudį===
# Jei [[liaudis]] [[mirtis|mirties]] nepaiso, tai todėl, kad jos [[gyvenimas]] per sunkus.
# Jei [[liaudis]] [[mirtis|mirties]] nepaiso, tai todėl, kad jos [[gyvenimas]] per sunkus.
# [[Liaudis]] [[badas|badauja]], kai vyriausieji per daug [[mokesčiai|mokesčių]] lupa.
# [[Liaudis]] [[badas|badauja]], kai vyriausieji per daug [[mokesčiai|mokesčių]] lupa.
# [[Liaudis]] tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano.
# [[Liaudis]] tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano.
# Neaukštink nusipelniusių, kad [[liaudis]] neturėtų pretekstų [[ginčas|ginčams]].
# Neaukštink [[nuopelnas|nuopelnų]], kad [[liaudis]] neturėtų pretekstų ginčams.
===Apie nelaimes===
===Apie nelaimes===
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų.
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų.
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s negu pasiduoti troškimams, didesnio [[nusikaltimas|nusikaltimo]] negu nepasotinamumas ir didesnės [[bėda|bėdos]] negu pelno troškulys.
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s negu pasiduoti troškimams, didesnio [[nusikaltimas|nusikaltimo]] negu nepasotinamumas ir didesnės [[bėda|bėdos]] negu pelno troškulys.
# Tas, kuris, įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, [[nelaimė|nelaimę]] užsitraukia.
# Tas, kuris, įgijęs [[turtas|turtų]] ir [[garbė]]s, pasipučia, [[nelaimė|nelaimę]] užsitraukia.
===Apie žinojimą===
===Apie žinojimą===
# Kuo toliau eini, tuo mažiau [[žinojimas|žinai]].
# Kuo toliau eini, tuo mažiau [[žinojimas|žinai]].
21 eilutė: 31 eilutė:
# Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias [[gerumas]].
# Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias [[gerumas]].
# Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas [[veikla|nuveikti]] ką nors didelio, pradėk nuo mažo.
# Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas [[veikla|nuveikti]] ką nors didelio, pradėk nuo mažo.
# Iš visų aistrų [[meilė]] yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus.
# Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako [[Perteklius|pertekliaus]].
# [[Išmintis|Išmintingasis]] atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako [[perteklius|pertekliaus]].
# [[Išmintis|Išmintingas]] [[žmogus]] nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja.
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja.
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus pasiekia [[pergalė|pergalę]] ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto.
# Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai.
# Jau geriau nieko [[veikla|neveikti]], nei didelių [[pastangos|pastangų]] dėka nieko nepadaryti.
# Jei nori vesti [[žmogus|žmones]], eik paskui juos.
# Jei nori vesti [[žmogus|žmones]], eik paskui juos.
# Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų.
# Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų.
# Kai [[atsiskyrimas|atsiskiri]], viskas vyksta savaime. Pasaulį valdo tie, kurie moka atsiskirti.
# Kai visi sužino, kad [[grožis]] gražus, atsiranda [[bjaurumas]]; kai visi sužino, kad [[gėris]] – geras, atsiranda [[blogis]].
# Kai [[džiaugsmas]] savo viršūnę pasiekia, pakrypsta [[pyktis|pykčio]] link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra.
# Kai supranti, kad tau nieko netrūksta, visas [[pasaulis]] ima priklausyti tau.
# Kai visi sužino, kad [[grožis]] gražus, atsiranda [[bjaurumas]]; kai visi sužino, kad [[gėris]] – geras, atsiranda [[blogis]].
# Kas žmones [[pažinimas|pažįsta]], yra išmintingas. Kas pažįsta save – nušvitęs.
# Nepaliaujamai galandamas [[kardas]] greitai praranda ašmenis.
# Nepaliaujamai galandamas [[kardas]] greitai praranda ašmenis.
# Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos [[auksas|aukso]] ir nefrito.
# Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos [[auksas|aukso]] ir nefrito.
# Palaiminti [[idiotas|idiotai]], nes jie yra [[laimė|laimingiausieji]] žmonės žemėje.
# Palaiminti [[idiotas|idiotai]], nes jie yra [[laimė|laimingiausieji]] žmonės žemėje.
# [[Pergalė|Pergalę]], pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal [[gedulas|gedulo]] apeigas.
# [[Pergalė|Pergalę]], pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.
# Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.
# Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.
# Sunkiausią pasaulio [[darbas|darbą]] nuo lengvo pradėti, o didžiausius darbus nuo smulkmenų.
# Tas, kas padarė man [[gyvenimas|gyvenimą]] nuostabų, padarys nuostabią ir mano [[mirtis|mirtį]].
# Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra [[šaunuolis]]. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra [[ligonis]].
# Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra [[šaunuolis]]. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra [[ligonis]].
# Tas, kuris [[klaida]]s savo pastebėjo, daugiau nebeklysta.
# Tas, kuris [[klaida]]s savo pastebėjo, daugiau nebeklysta.
39 eilutė: 55 eilutė:
# Tas, kuris trokšta pasiekti [[nemirtingumas|nemirtingumą]], o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas [[mirtis|mirė]], nežino, ko mokytis trokšta.
# Tas, kuris trokšta pasiekti [[nemirtingumas|nemirtingumą]], o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas [[mirtis|mirė]], nežino, ko mokytis trokšta.
# Tas, kuris [[šlovė|šlovę]] per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras.
# Tas, kuris [[šlovė|šlovę]] per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras.
# Tas, kuris vienodai apdairus tiek [[darbas|darbo]] pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi.
# Tas, kuris žengia dideliais [[žingsnis|žingsniais]], toli nenueis.
# Tas, kuris žengia dideliais [[žingsnis|žingsniais]], toli nenueis.
# Teisingi [[žodis|žodžiai]] – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi.
# Teisingi [[žodis|žodžiai]] – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi.
# To, kas nori būti visada [[teisumas|teisus]], niekas neklauso.
# Tūkstantį mylių besitęsianti [[kelionė]] dažniausiai prasideda paprastu [[Žingsnis|žingsniu]].'' — „Tao Te Čingas“''
# Tūkstantį mylių besitęsianti [[kelionė]] dažniausiai prasideda paprastu [[žingsnis|žingsniu]].
==Nuorodos==
==Nuorodos==
{{wikipedia|Laodzi}}
{{Vikipedija|Laodzi}}


[[Kategorija:Kinai]]
[[Kategorija:Filosofai]]
[[Kategorija:Filosofai]]
[[Kategorija:Kinai]]
[[Kategorija:VI a. pr. Kr.]]
[[Kategorija:VI a. pr. Kr.]]
[[Kategorija:Copyright]]
[[Kategorija:Copyright]]

[[bg:Лао Дзъ]]
[[bs:Lao Tse]]
[[cs:Lao-c’]]
[[de:Laotse]]
[[en:Laozi]]
[[es:Lao Tse]]
[[fa:لائوتسه]]
[[fr:Lao Tseu]]
[[he:לאו דזה]]
[[hu:Lao-ce]]
[[hy:Լաո-Ցզի]]
[[it:Laozi]]
[[ja:老子]]
[[ka:ლაო-ძი]]
[[ko:노자]]
[[pl:Laozi]]
[[pt:Lao Tsé]]
[[ro:Lao Zi]]
[[ru:Лао-цзы]]
[[sk:Lao-c’]]
[[sl:Lao Ce]]
[[sv:Lao Zi]]
[[tr:Lao Tzu]]
[[uk:Лао-Цзи]]
[[zh:老子]]

Dabartinė 16:06, 15 gegužės 2019 versija

Laotse (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

Apie darbą[keisti]

  1. Geriausias lyderis yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai darbas yra atliktas, tikslas pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys.
  2. Sunkiausią pasaulio darbą nuo lengvo pradėti, o didžiausius darbus nuo smulkmenų.
  3. Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi.

Apie gyvenimą[keisti]

  1. Jei suprasite, kad gyvenime viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite mirties, nebus nieko, ko negalite pasiekti.
  2. Naudokimės gyvenimu ne veikdami, o būdami.
  3. Tas, kas padarė man gyvenimą nuostabų, padarys nuostabią ir mano mirtį.
  4. Žmogus, turintis išorinės drąsos, drįsta mirti. Žmogus, turintis vidinės drąsos, drįsta gyventi.

Apie liaudį[keisti]

  1. Jei liaudis mirties nepaiso, tai todėl, kad jos gyvenimas per sunkus.
  2. Liaudis badauja, kai vyriausieji per daug mokesčių lupa.
  3. Liaudis tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano.
  4. Neaukštink nuopelnų, kad liaudis neturėtų pretekstų ginčams.

Apie nelaimes[keisti]

  1. Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų.
  2. Nėra didesnės nelaimės negu pasiduoti troškimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesnės bėdos negu pelno troškulys.
  3. Tas, kuris, įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, nelaimę užsitraukia.

Apie žinojimą[keisti]

  1. Kuo toliau eini, tuo mažiau žinai.
  2. Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino.
  3. Žinojimas – tai ne mokslingumas. Mokslingumas – tai ne žinojimas.

Kitos[keisti]

  1. Blogų poelgių priežastis yra sunkiai pasiekiami turtai.
  2. Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas.
  3. Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vėžių, nei pėdsakų. Gerai kalbėti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti priekaištų.
  4. Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias gerumas.
  5. Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas nuveikti ką nors didelio, pradėk nuo mažo.
  6. Iš visų aistrų meilė yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus.
  7. Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako pertekliaus.
  8. Išmintingas žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja.
  9. Išmintingas žmogus pasiekia pergalę ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto.
  10. Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai.
  11. Jau geriau nieko neveikti, nei didelių pastangų dėka nieko nepadaryti.
  12. Jei nori vesti žmones, eik paskui juos.
  13. Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų.
  14. Kai atsiskiri, viskas vyksta savaime. Pasaulį valdo tie, kurie moka atsiskirti.
  15. Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra.
  16. Kai supranti, kad tau nieko netrūksta, visas pasaulis ima priklausyti tau.
  17. Kai visi sužino, kad grožis gražus, atsiranda bjaurumas; kai visi sužino, kad gėris – geras, atsiranda blogis.
  18. Kas žmones pažįsta, yra išmintingas. Kas pažįsta save – nušvitęs.
  19. Nepaliaujamai galandamas kardas greitai praranda ašmenis.
  20. Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos aukso ir nefrito.
  21. Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje.
  22. Pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.
  23. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.
  24. Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis.
  25. Tas, kuris klaidas savo pastebėjo, daugiau nebeklysta.
  26. Tas, kuris kovoja dėl Meilės, nugali.
  27. Tas, kuris pergales grožiu laiko, turėtų žudydamas džiaugsmo rasti.
  28. Tas, kuris trokšta pasiekti nemirtingumą, o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas mirė, nežino, ko mokytis trokšta.
  29. Tas, kuris šlovę per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras.
  30. Tas, kuris žengia dideliais žingsniais, toli nenueis.
  31. Teisingi žodžiai – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi.
  32. To, kas nori būti visada teisus, niekas neklauso.
  33. Tūkstantį mylių besitęsianti kelionė dažniausiai prasideda paprastu žingsniu.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –