Lao Dzė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
File |
||
(nerodoma 34 tarpinės versijos, sukurtos 9 naudotojų) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[ |
[[File:Laozi 002.jpg|thumb|right|upright=1.5|]] |
||
'''''[[w:Lao Dzė|Laotse]]''' (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.'' |
'''''[[w:Lao Dzė|Laotse]]''' (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.'' |
||
==Sentencijos ir aforizmai== |
==Sentencijos ir aforizmai== |
||
===Apie darbą=== |
|||
# Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
===Apie gyvenimą=== |
|||
# Jei suprasite, kad [[gyvenimas|gyvenime]] viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite [[mirtis|mirties]], nebus nieko, ko negalite pasiekti. |
|||
# Naudokimės [[gyvenimas|gyvenimu]] ne veikdami, o būdami. |
|||
⚫ | |||
# Žmogus, turintis išorinės [[drąsa|drąsos]], drįsta [[mirtis|mirti]]. Žmogus, turintis vidinės drąsos, drįsta [[gyvenimas|gyventi]]. |
|||
===Apie liaudį=== |
===Apie liaudį=== |
||
# Jei [[liaudis]] [[mirtis|mirties]] nepaiso, tai todėl, kad jos [[gyvenimas]] per sunkus. |
# Jei [[liaudis]] [[mirtis|mirties]] nepaiso, tai todėl, kad jos [[gyvenimas]] per sunkus. |
||
# [[Liaudis]] [[badas|badauja]], kai vyriausieji per daug [[mokesčiai|mokesčių]] lupa. |
# [[Liaudis]] [[badas|badauja]], kai vyriausieji per daug [[mokesčiai|mokesčių]] lupa. |
||
# [[Liaudis]] tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano. |
# [[Liaudis]] tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano. |
||
# Neaukštink |
# Neaukštink [[nuopelnas|nuopelnų]], kad [[liaudis]] neturėtų pretekstų ginčams. |
||
===Apie nelaimes=== |
===Apie nelaimes=== |
||
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų. |
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų. |
||
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s negu pasiduoti troškimams, didesnio [[nusikaltimas|nusikaltimo]] negu nepasotinamumas ir didesnės [[bėda|bėdos]] negu pelno troškulys. |
# Nėra didesnės [[nelaimė]]s negu pasiduoti troškimams, didesnio [[nusikaltimas|nusikaltimo]] negu nepasotinamumas ir didesnės [[bėda|bėdos]] negu pelno troškulys. |
||
# Tas, kuris, įgijęs turtų ir |
# Tas, kuris, įgijęs [[turtas|turtų]] ir [[garbė]]s, pasipučia, [[nelaimė|nelaimę]] užsitraukia. |
||
===Apie žinojimą=== |
===Apie žinojimą=== |
||
# Kuo toliau eini, tuo mažiau [[žinojimas|žinai]]. |
# Kuo toliau eini, tuo mažiau [[žinojimas|žinai]]. |
||
21 eilutė: | 31 eilutė: | ||
# Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias [[gerumas]]. |
# Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias [[gerumas]]. |
||
# Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas [[veikla|nuveikti]] ką nors didelio, pradėk nuo mažo. |
# Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas [[veikla|nuveikti]] ką nors didelio, pradėk nuo mažo. |
||
# Iš visų aistrų [[meilė]] yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus. |
|||
# Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako [[ |
# [[Išmintis|Išmintingasis]] atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako [[perteklius|pertekliaus]]. |
||
# [[Išmintis|Išmintingas]] |
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja. |
||
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus pasiekia [[pergalė|pergalę]] ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto. |
|||
# Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai. |
|||
# Jau geriau nieko [[veikla|neveikti]], nei didelių [[pastangos|pastangų]] dėka nieko nepadaryti. |
|||
# Jei nori vesti [[žmogus|žmones]], eik paskui juos. |
# Jei nori vesti [[žmogus|žmones]], eik paskui juos. |
||
# Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų. |
# Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų. |
||
# Kai [[atsiskyrimas|atsiskiri]], viskas vyksta savaime. Pasaulį valdo tie, kurie moka atsiskirti. |
|||
⚫ | |||
# Kai [[džiaugsmas]] savo viršūnę pasiekia, pakrypsta [[pyktis|pykčio]] link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. |
|||
# Kai supranti, kad tau nieko netrūksta, visas [[pasaulis]] ima priklausyti tau. |
|||
⚫ | |||
# Kas žmones [[pažinimas|pažįsta]], yra išmintingas. Kas pažįsta save – nušvitęs. |
|||
# Nepaliaujamai galandamas [[kardas]] greitai praranda ašmenis. |
# Nepaliaujamai galandamas [[kardas]] greitai praranda ašmenis. |
||
# Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos [[auksas|aukso]] ir nefrito. |
# Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos [[auksas|aukso]] ir nefrito. |
||
# Palaiminti [[idiotas|idiotai]], nes jie yra [[laimė|laimingiausieji]] žmonės žemėje. |
# Palaiminti [[idiotas|idiotai]], nes jie yra [[laimė|laimingiausieji]] žmonės žemėje. |
||
# [[Pergalė|Pergalę]], pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal |
# [[Pergalė|Pergalę]], pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas. |
||
# Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. |
# Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
# Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra [[šaunuolis]]. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra [[ligonis]]. |
# Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra [[šaunuolis]]. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra [[ligonis]]. |
||
# Tas, kuris [[klaida]]s savo pastebėjo, daugiau nebeklysta. |
# Tas, kuris [[klaida]]s savo pastebėjo, daugiau nebeklysta. |
||
39 eilutė: | 55 eilutė: | ||
# Tas, kuris trokšta pasiekti [[nemirtingumas|nemirtingumą]], o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas [[mirtis|mirė]], nežino, ko mokytis trokšta. |
# Tas, kuris trokšta pasiekti [[nemirtingumas|nemirtingumą]], o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas [[mirtis|mirė]], nežino, ko mokytis trokšta. |
||
# Tas, kuris [[šlovė|šlovę]] per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras. |
# Tas, kuris [[šlovė|šlovę]] per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras. |
||
⚫ | |||
# Tas, kuris žengia dideliais [[žingsnis|žingsniais]], toli nenueis. |
# Tas, kuris žengia dideliais [[žingsnis|žingsniais]], toli nenueis. |
||
# Teisingi [[žodis|žodžiai]] – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi. |
# Teisingi [[žodis|žodžiai]] – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi. |
||
# To, kas nori būti visada [[teisumas|teisus]], niekas neklauso. |
|||
# Tūkstantį mylių besitęsianti [[kelionė]] dažniausiai prasideda paprastu [[ |
# Tūkstantį mylių besitęsianti [[kelionė]] dažniausiai prasideda paprastu [[žingsnis|žingsniu]]. |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{ |
{{Vikipedija|Laodzi}} |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:Filosofai]] |
[[Kategorija:Filosofai]] |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:VI a. pr. Kr.]] |
[[Kategorija:VI a. pr. Kr.]] |
||
[[Kategorija:Copyright]] |
[[Kategorija:Copyright]] |
||
[[bg:Лао Дзъ]] |
|||
[[bs:Lao Tse]] |
|||
[[cs:Lao-c’]] |
|||
[[de:Laotse]] |
|||
[[en:Laozi]] |
|||
[[es:Lao Tse]] |
|||
[[fa:لائوتسه]] |
|||
[[fr:Lao Tseu]] |
|||
[[he:לאו דזה]] |
|||
[[hu:Lao-ce]] |
|||
[[hy:Լաո-Ցզի]] |
|||
[[it:Laozi]] |
|||
[[ja:老子]] |
|||
[[ka:ლაო-ძი]] |
|||
[[ko:노자]] |
|||
[[pl:Laozi]] |
|||
[[pt:Lao Tsé]] |
|||
[[ro:Lao Zi]] |
|||
[[ru:Лао-цзы]] |
|||
[[sk:Lao-c’]] |
|||
[[sl:Lao Ce]] |
|||
[[sv:Lao Zi]] |
|||
[[tr:Lao Tzu]] |
|||
[[uk:Лао-Цзи]] |
|||
[[zh:老子]] |
Dabartinė 16:06, 15 gegužės 2019 versija
Laotse (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.
Sentencijos ir aforizmai[keisti]
Apie darbą[keisti]
- Geriausias lyderis yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai darbas yra atliktas, tikslas pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys.
- Sunkiausią pasaulio darbą nuo lengvo pradėti, o didžiausius darbus nuo smulkmenų.
- Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi.
Apie gyvenimą[keisti]
- Jei suprasite, kad gyvenime viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite mirties, nebus nieko, ko negalite pasiekti.
- Naudokimės gyvenimu ne veikdami, o būdami.
- Tas, kas padarė man gyvenimą nuostabų, padarys nuostabią ir mano mirtį.
- Žmogus, turintis išorinės drąsos, drįsta mirti. Žmogus, turintis vidinės drąsos, drįsta gyventi.
Apie liaudį[keisti]
- Jei liaudis mirties nepaiso, tai todėl, kad jos gyvenimas per sunkus.
- Liaudis badauja, kai vyriausieji per daug mokesčių lupa.
- Liaudis tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano.
- Neaukštink nuopelnų, kad liaudis neturėtų pretekstų ginčams.
Apie nelaimes[keisti]
- Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų.
- Nėra didesnės nelaimės negu pasiduoti troškimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesnės bėdos negu pelno troškulys.
- Tas, kuris, įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, nelaimę užsitraukia.
Apie žinojimą[keisti]
- Kuo toliau eini, tuo mažiau žinai.
- Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino.
- Žinojimas – tai ne mokslingumas. Mokslingumas – tai ne žinojimas.
Kitos[keisti]
- Blogų poelgių priežastis yra sunkiai pasiekiami turtai.
- Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas.
- Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vėžių, nei pėdsakų. Gerai kalbėti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti priekaištų.
- Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias gerumas.
- Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas nuveikti ką nors didelio, pradėk nuo mažo.
- Iš visų aistrų meilė yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus.
- Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako pertekliaus.
- Išmintingas žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja.
- Išmintingas žmogus pasiekia pergalę ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto.
- Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai.
- Jau geriau nieko neveikti, nei didelių pastangų dėka nieko nepadaryti.
- Jei nori vesti žmones, eik paskui juos.
- Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų.
- Kai atsiskiri, viskas vyksta savaime. Pasaulį valdo tie, kurie moka atsiskirti.
- Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra.
- Kai supranti, kad tau nieko netrūksta, visas pasaulis ima priklausyti tau.
- Kai visi sužino, kad grožis gražus, atsiranda bjaurumas; kai visi sužino, kad gėris – geras, atsiranda blogis.
- Kas žmones pažįsta, yra išmintingas. Kas pažįsta save – nušvitęs.
- Nepaliaujamai galandamas kardas greitai praranda ašmenis.
- Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos aukso ir nefrito.
- Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje.
- Pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.
- Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.
- Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis.
- Tas, kuris klaidas savo pastebėjo, daugiau nebeklysta.
- Tas, kuris kovoja dėl Meilės, nugali.
- Tas, kuris pergales grožiu laiko, turėtų žudydamas džiaugsmo rasti.
- Tas, kuris trokšta pasiekti nemirtingumą, o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas mirė, nežino, ko mokytis trokšta.
- Tas, kuris šlovę per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras.
- Tas, kuris žengia dideliais žingsniais, toli nenueis.
- Teisingi žodžiai – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi.
- To, kas nori būti visada teisus, niekas neklauso.
- Tūkstantį mylių besitęsianti kelionė dažniausiai prasideda paprastu žingsniu.