Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 216 917 straipsnių Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Mėnesiena Sacharos dykumoje,  Marokas Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Vilniaus pilys XVI a. pab. Brauno ir Hogenbergo atlase. Paveikslėlio apačioje 10 numeriu pažymėti buvę Vyskupų rūmai, tuo metu vadinti „drabantų” namais (Das Trabanten Haus) Senieji Vilniaus vyskupų rūmai – buvęs pastatas Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje. Stovėjo prie pilies pietvakarių kampo gynybinio mūro, keliolika metrų į pietus nuo Katedros varpinės, dabartinės Katedros aikštės vakarinėje dalyje. Rūmus mena aikštės grindinyje rausvo atspalvio granito juostomis pažymėti jų kontūrai. Po žeme išlikę rūmų pamatų ir pirmo aukšto sienų fragmentai – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso dalis. Dailės istoriko Vlado Drėmos nuomone, XIV a. pabaigoje rūmai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo sūnaus Jogailos rezidencija. Po Lietuvos krikšto, 1387 m., Jogaila mūrinius rūmus ir dar keturis medinius namus padovanojo Vilniaus vyskupui Andriui – nuo to laiko iki 1534 m. pastate buvo įsikūrę Vilniaus vyskupai. Po 1530 m. gaisro vyskupas Jonas Žygimantaitis rūmus restauravo, tačiau jo įpėdinis Povilas Alšėniškis savo rezidenciją perkėlė į buvusius Trakų vaivados Stanislovo Goštauto rūmus (dabartinė Prezidentūra), o senajame pastate nuo 1536 m. apgyvendinti pilies sargybos kareiviai (XVI a. Vilniaus planuose pastatas vadinamas „drabantų” (sargybinių) namais). XVII a. viduryje per karą pastatas apgriautas. XVIII a. pradžioje priklausė katedros kapitulai, kuri 1707–1726 m. rūmus restauravo ir pritaikė savo reikalams – juose apgyvendinti neįgalūs senyvo amžiaus kunigai, rūmai vadinti „invalidų kolegija” (Collegium dioecesanum Invalidorum). 1765 m. kapitula pradėjo trečio aukšto statybas, tačiau dėl lėšų stokos darbai užsitęsė. 1790 m. pastatas vėl atiteko vyskupui. Juose įsikūrė konsistorijos teismas, o trečiojo aukšto kambariai buvo nuomojami. Čia pas draugus studentus lankydavosi ir būsimasis poetas Adomas Mickevičius. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

birželio 23 d. įvykiai Lietuvoje 1941 − hitlerininkai sušaudė ir sudegino 35 Ablingos bei 7 gretimo Žvaginių kaimo gyventojus. Pasaulyje 1894 − įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas. 1910 − išleistas Gilberto Keito Čestertono apsakymas „Mėlynas kryžius“, pirmasis minintis jo detektyvinį personažą Tėvą Brauną. 1948 − naktį į birželio 24 d. Sovietų Sąjunga pradėjo Berlyno blokadą. 1974 − Jura tapo savarankišku Šveicarijos konfederacijos kantonu. 2016 − per Referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje 51,89 % balsavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos („Brexit“); kitą dieną apie atsistatynimą paskelbė ministras pirmininkas Deividas Kameronas. Keisti

Savaitės iniciatyva Lietuvos ambasada JAV Diplomatinė atstovybė – užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti. Diplomatinės atstovybės yra kelių rangų: misijos, pasiuntinybės, ambasados. Iki Antro pasaulinio karo ambasadų rango atstovybes turėjo tik imperinės valstybės, o kitos tenkinosi pasiuntinybių rango diplomatinėmis atstovybėmis. Po karo, palaipsniui, visos valstybės pakėlė savo diplomatinių atstovybių rangus į ambasadų lygį. Susideda iš diplomatinio, administracinio techninio ir aptarnaujančiojo personalo, turinčio diplomatinius imunitetus ir privilegijas. Diplomatinės atstovybės funkcija yra įgyvendinti užsienio politikos uždavinius, vykdyti konsulines ir užsienio prekybos funkcijas. Ji atstovauja savo valstybei priimančioje valstybėje ar, kitu atveju, tarptautinėje organizacijoje, palaiko oficialius santykius ar ryšius su ta valstybe ar organizacija, veda derybas, gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda savo valstybei informaciją apie tos valstybės ar tarptautinės organizacijos veiklą, gina savo valstybės, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises bei teisėtus interesus. Atstovybė prie tarptautinės organizacijos dar užtikrina valstybės suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje bei padeda įgyvendinti tos tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius. Diplomatinė atstovybė taip pat skleidžia informaciją apie savo valstybę, jos politinį, ekonominį gyvenimą, įvykius, taip pat kultūrą, papročius ir tradicijas. Atstovybė užsienio valstybėje taip pat skatina savo ir tos valstybės draugiškus santykius, plėtoja ekonominį, kultūrinį ir mokslinį šių valstybių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo. Diplomatinių atstovybių funkcijų įgyvendinimui užtikrinti garantuojama diplomatinės atstovybės patalpų, dokumentų ir archyvų neliečiamybė. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra diplomatinė tarnyba. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Birželio 19 d. Dėl kaitros per hadžą mirė 550 žmonių.[1] Birželio 18 d. NBA čempione tapo Bostono „Celtics“ komanda.[2] Birželio 17 d. Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu paleido karo ministrų kabinetą.[3] Birželio 14 d. PAR prezidentu šalies parlamentas perrinko Cyril Ramaphosa.[4] Birželio 13 d. pirmąsias „Michelin“ žvaigždes Lietuvoje gavo restoranai „Džiaugsmas“, „Nineteen18“, „Pas mus“ ir „Demo“.[5] Birželio 12 d. LKL pirmenybes laimėjo Vilniaus „Rytas“.[6] Birželio 10 d. Sudužus kariniam lėktuvui, žuvo Malavio viceprezidentas Saulos Chilima.[7] Birželio 9 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron paleido šalies parlamentą.[8] Birželio 9 d. „French Open“ turnyro vyrų finalą laimėjo ispanas Carlos Alcaraz.[9] Birželio 8 d. „French Open“ turnyrą trečią kartą iš eilės laimėjo Iga Świątek.[10] Birželio 6 d. Čekijoje susidūrus traukiniams, žuvo 4 žmonės, dar 26 sužeisti.[11] Birželio 4 d. Daugumą Indijos parlamente užsitikrino premjero Narendros Modi partijos „Bharatiya Janata“ vadovaujamas aljansas.[12] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga