(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)
Pereiti prie turinio

Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Vilensija (aptarimas | indėlis)
55 705 keitimai
Nėra keitimo santraukos
 
(nerodoma 37 tarpinės versijos, sukurtos 19 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Info politinė partija|
{{Info politinė partija|
pavadinimas_lt = Tautininkų sąjunga |
pavadinimas_lt = Tautos ir teisingumo sąjunga (tautininkai, centristai) |
logotipas = [[Vaizdas:LTSsimbolika.jpg|200px]] |
logotipas = [[Vaizdas:LTSsimbolika.jpg|200px]] |
lyderis = [[Gintaras Songaila]] |
pirmininkas = [[Petras Gražulis]] |
colorcode = blue |
colorcode = blue |
įkūrimas = [[1924]]-[[1940]] m.<br>,[[1989]]-[[2008]] m.,<br>[[2011]]- |
įkūrimas = [[1924]]-[[1940]] m.<br />[[1989]]-[[2008]] m.<br />[[2011]]-[[2024]] m.|
ideologija = [[nacionalizmas]]|
ideologija = [[nacionalizmas]]|
būstinė = Vilnius |
būstinė = Vilnius |
narių = 2000<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/iregistruota-atkurta-tautininku-sajunga.d?id=55549611 Įregistruota atkurta Tautininkų sąjunga]</ref>|
narių = 7000<ref>[https://tautininkai.lt/istorija/ Istorija - Lietuvių tautininkų sąjunga]</ref>|
svetainė = http://www.tautininkusajunga.lt/
svetainė = http://www.tautininkai.lt/
}}
}}
{{Kiti|LTS}}
{{Kiti|LTS}}


'''Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga''' '''(LTRS''') – [[1924]]–[[1940]] m., [[1989]]–[[2008]] m. kaip '''Lietuvių tautininkų sąjunga''', [[2011]]-[[2017]] m. kaip '''Tautininkų sąjunga''' ir [[2017]]–[[2022]] m. veikusi dešinioji [[Lietuvos partijos|Lietuvos politinė partija]].
'''Tautininkų sąjunga''' ('''TS''') – [[1924]]–[[1940]] m., [[1989]]–[[2008]] m. (tuomet vadinosi '''Lietuvių tautininkų sąjunga''') ir nuo [[2011]] m. veikianti dešinioji [[Lietuvos partijos|Lietuvos politinė partija]]. 2008 m. ji prisijungė prie [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos]] ir buvo reorganizuota į [[Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcija|Tėvynės sąjungos Tautininkų frakciją]]. [[2011]] m. [[birželio 19]] d. TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencija nutarė nutraukti Tautininkų frakcijos veiklą ir paskelbė iniciatyvą atkurti Tautininkų sąjungą, ką ir padarė [[2011]] m. [[gruodžio 17]] d.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-17-vilniuje-atkuriama-tautininku-partija/73896 Vilniuje atkurta tautininkų partija]</ref>, neatsitiktinai pasirinkdami 1926 m. perversmo 85-ąsias metines. <ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tautininku-sajunga-neatsitiktinai-atkurta-minimt-karinio-perversmo-sukakti-56-185568 Tautininkų sąjunga neatsitiktinai atkurta minint karinio perversmo sukaktį]</ref>


== Istorija ==
== Istorija ==
[[File:LietuviuTautininkuSajungosNarioMokestis.jpg|thumb|1939 m. birželio mėn. Lietuvių tautininkų sąjungos nario mokesčio kvitas. Iš [[Petras Stankeras|Petro Stankero]] rinkinio.]]
Lietuvių tautininkų sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. Būręsi apie [[Viltis (laikraštis)|„Vilties“]] ir [[Vairas (žurnalas)|„Vairo“]] laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai [[1916]]–[[1917]] m. įkūrė [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partiją]], kuri [[1924]] m. [[rugpjūčio 17]]-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo '''Lietuvių tautininkų sąjunga'''. Pats šios organizacijos pavadinimas – ''sąjunga'' vietoje ''partijos'' – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo ({{la|pars}} – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.
Lietuvių tautininkų sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. Būręsi apie [[Viltis (laikraštis)|„Vilties“]] ir [[Vairas (žurnalas)|„Vairo“]] laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai [[1916]]–[[1917]] m. įkūrė [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partiją]], kuri [[1924]] m. [[rugpjūčio 17]]-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo '''Lietuvių tautininkų sąjunga'''. Pats šios organizacijos pavadinimas – ''sąjunga'' vietoje ''partijos'' – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo ({{la|pars}} – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.


Pirmuoju vadovu išrinktas prof. [[Vincas Krėvė-Mickevičius]]. A. Smetonai antrąsyk tapus valstybės vadovu, LTS pirmininko pareigybė liko labiau formaliu garbės postu, kurį po 1926 m. perversmo dažniausiai užimdavo valstybės ministras pirmininkas.
Pirmuoju vadovu išrinktas prof. [[Vincas Krėvė-Mickevičius]]. A. Smetonai antrąsyk tapus valstybės vadovu, LTS pirmininko pareigybė liko labiau formaliu garbės postu, kurį po 1926 m. perversmo dažniausiai užimdavo valstybės ministras pirmininkas.


[[1926]] m. rinkimuose į Seimą pateko tik trys [[partija|partijos]] nariai – [[Antanas Smetona]], [[Vladas Mironas]] bei [[Augustinas Voldemaras]], tačiau, po [[1926 m. perversmas|1926 m. perversmo]] šalies prezidentu vėl tapo tautininkų sąjungos lyderis Antanas Smetona, o tautininkų sąjunga kartu su [[Lietuvos krikščionių demokratų partija|krikščionimis demokratais]] suformavo vyriausybę.
[[1926]] m. rinkimuose į Seimą pateko tik trys [[partija|partijos]] nariai – [[Antanas Smetona]], [[Vladas Mironas]] bei [[Augustinas Voldemaras]], tačiau po [[1926 m. perversmas|1926 m. perversmo]] šalies prezidentu vėl tapo tautininkų sąjungos lyderis Antanas Smetona, o tautininkų sąjunga kartu su [[Lietuvos krikščionių demokratų partija|krikščionimis demokratais]] suformavo vyriausybę.


[[1940]] m. Lietuvą okupavus [[Sovietų Sąjunga]]i, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.
[[1940]] m. Lietuvą okupavus [[Sovietų Sąjunga]]i, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.
Eilutė 26: Eilutė 27:
[[1989]] m. [[kovo 14]] d. Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė [[Rimantas Matulis]], o [[1990]] m. [[gruodžio 29]] d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – [[Atkuriamasis Seimas|Atkuriamojo Seimo]] narių-sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją.
[[1989]] m. [[kovo 14]] d. Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė [[Rimantas Matulis]], o [[1990]] m. [[gruodžio 29]] d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – [[Atkuriamasis Seimas|Atkuriamojo Seimo]] narių-sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją.


1990 m. [[rugsėjo 29]]-30 d. Vilniuje, [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų akademijos]] salėje vykusioje konferencijoje pirmininkavimą Sąjungai perėmė tolimas Antano Smetonos giminaitis – [[Rimantas Smetona]]. 1990 m. [[vasario 23]] d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.
1990 m. [[rugsėjo 29]]-30 d. Vilniuje, [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų akademijos]] salėje vykusioje konferencijoje pirmininkavimą Sąjungai perėmė Antano Smetonos brolio Igno anūkas – [[Rimantas Smetona]]. 1990 m. [[vasario 23]] d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.


== Veikla ==
== Veikla ==
{{Trivia}}
[[1992]] m. spalio mėn. tautininkai kartu su [[Nepriklausomybės partija]] ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų. Tačiau to nepakako, kad sąrašo nariai būtų išrinkti. Seimo nariais tapo tik laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose tautininkai [[Leonas Milčius]] bei [[Mečislovas Treinys]], partijos rėmėjas, vėliau – narys [[Alvydas Baležentis]], taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas [[Kęstutis Skrebys]].
[[1992]] m. spalio mėn. tautininkai kartu su [[Nepriklausomybės partija]] ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų. Tačiau to nepakako, kad sąrašo nariai būtų išrinkti. Seimo nariais tapo tik laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose tautininkai [[Leonas Milčius]] bei [[Mečislovas Treinys]], partijos rėmėjas, vėliau – narys [[Alvydas Baležentis]], taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas [[Kęstutis Skrebys]].
Eilutė 38: Eilutė 38:
[[2000]] m. kovo mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas tarybų nariais išrinkti 13 tautininkų, o [[Anicetas Lupeika]] vėl išrinktas [[Akmenės rajono savivaldybė]]s meru.
[[2000]] m. kovo mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas tarybų nariais išrinkti 13 tautininkų, o [[Anicetas Lupeika]] vėl išrinktas [[Akmenės rajono savivaldybė]]s meru.


[[2002]] m. [[gruodžio 22]] d. savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajone LTS gavo daugiausiai balsų (3532, arba 28,5 %) ir 8 mandatus iš 25 ([http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgpl_1354.htm 1]) (meru perrinktas A. Lupeika); Vilkaviškio rajone – 2095 balsus (10,7 %) ir 3 mandatus iš 27 ([http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgpl_1409.htm 2]).
[[2002]] m. [[gruodžio 22]] d. savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajone LTS gavo daugiausiai balsų (3532, arba 28,5 %) ir 8 mandatus iš 25<ref>http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgpl_1354.htm</ref> (meru perrinktas A. Lupeika); Vilkaviškio rajone – 2095 balsus (10,7 %) ir 3 mandatus iš 27 <ref>http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgpl_1409.htm 2</ref>.


[[2004]] m. [[spalio 10]] d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik 2482 balsus (0,21 %) ([http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/seimas/rezultatai/rez_part_l_1833_1.htm 3]).
[[2004]] m. [[spalio 10]] d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik 2482 balsus (0,21 %)<ref>http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/seimas/rezultatai/rez_part_l_1833_1.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050117103739/http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/seimas/rezultatai/rez_part_l_1833_1.htm |date=2005-01-17 }} 3</ref>.


[[2008]] m. [[vasario 24]] d. įvykęs Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir [[kovo 11]] d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė nutarimus dėl LTS prisijungimo prie [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos]].
[[2008]] m. [[vasario 24]] d. įvykęs Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir [[kovo 11]] d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė nutarimus dėl LTS prisijungimo prie [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos]].


[[2011]] m. [[birželio 19]] d. TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencija nutarė nutraukti Tautininkų frakcijos veiklą ir paskelbė iniciatyvą atkurti Tautininkų sąjungą.
[[2011]] m. [[birželio 19]] d. TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencija nutarė nutraukti Tautininkų frakcijos veiklą ir paskelbė iniciatyvą atkurti Tautininkų sąjungą. [[2011]] m. [[gruodžio 17]] d. 1617 dalyvių iniciatyva atkurta '''Tautininkų sąjunga'''. Pirmininku išrinktas [[Gintaras Songaila]], triskart aplenkęs kitą kandidatą – [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga|Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos]] vadovą [[Julius Panka|Julių Panką]], kuris išrinktas partijos vicepirmininku.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-17-vilniuje-atkuriama-tautininku-partija/73896 Vilniuje atkurta tautininkų partija]</ref>


⚫
[[2012]] m. rinkimuose Tautininkų sąjunga dalyvavo keturių partijų koalicijoje (kartu su [[Lietuvos centro partija]], [[Tautos vienybės sąjunga]] ir [[Lietuvos socialdemokratų sąjunga]]) - Nacionaliniame susivienijime "[[Už Lietuvą Lietuvoje]]" ir kėlė kandidatus 26 vienmandatėse apygardose. Nacionalinis susivienijimas surinko 12854 balsus (0,94% nuo dalyvavusių rinkėjų) ir mandatų neiškovojo. Tautininkų sąjungos pirmininkas [[Gintaras Songaila]] Vilniaus Senamiesčio rinkiminėje apygardoje gavo 1100 balsų (4,66% nuo dalyvavusių rinkėjų).
[[2011]] m. [[gruodžio 17]] d. 1617 dalyvių iniciatyva atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga. Pirmininku išrinktas [[Gintaras Songaila]], triskart aplenkęs kitą kandidatą – [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga|Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos]] vadovą [[Julius Panka|Julių Panką]], kuris išrinktas partijos vicepirmininku.


[[2013]] m. [[gruodžio 14]] d. įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, į kurį susirinko delegatai iš visos Lietuvos. Sąjungos pirmininko rinkimuose dalyvavo Sąjungos vicepirmininkas istorikas Julius Panka, Tarybos narys politologas Marius Kundrotas, bei energetikas Andrius Šimas. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad daugiausia balsų surinko ir naujuoju Tautininkų Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Julius Panka.
⚫
[[2012]] m. rinkimuose Tautininkų sąjunga dalyvavo keturių partijų koalicijoje (kartu su [[Lietuvos centro partija]], [[Tautos vienybės sąjunga]] ir [[Lietuvos socialdemokratų sąjunga]]) - Nacionaliniame susivienijime "Už Lietuvą Lietuvoje" ir kėlė kandidatus 26 vienmandatėse apygardose. Nacionalinis susivienijimas surinko 12854 balsus (0,94% nuo dalyvavusių rinkėjų) ir mandatų neiškovojo. Tautininkų sąjungos pirmininkas [[Gintaras Songaila]] Vilniaus Senamiesčio rinkiminėje apygardoje gavo 1100 balsų (4,66% nuo dalyvavusių rinkėjų).


2013 gruodžio 14 d. įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, į kurį susirinko delegatai iš visos Lietuvos.
2015 m. gruodžio 19 d. įvyko III Tautininkų sąjungos suvažiavimas. Naujuoju Tautininkų sąjungos pirmininku išrinktas Audrius Rudys.


[[2017]] m. prie Tautininkų sąjungos prisijungus [[Respublikonų partija (Lietuva)|Respublikonų partijai]], partija pasivadino '''Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga'''.
Sąjungos pirmininko rinkimuose dalyvavo Sąjungos vicepirmininkas
istorikas Julius Panka, Tarybos narys politologas Marius Kundrotas, bei
energetikas Andrius Šimas.


[[2022]] m. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prisijungė prie [[Lietuvos centro partija|Lietuvos centro partijos]] ir įkūrė [[Tautos ir teisingumo sąjunga|Tautos ir teisingumo sąjungą]].<ref>https://alkas.lt/2022/02/13/tautininkai-ir-centristai-oficialiai-sujunge-partijas-i-tautos-ir-teisingumo-sajunga-4-ta-pagal-dydi-partija-lietuvoje/</ref>
Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad daugiausia balsų surinko ir
naujuoju Tautininkų Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Julius Panka.


== Pirmininkai ==
== Pirmininkai ==
Eilutė 79: Eilutė 76:
* [[2005]] m. [[kovo 19]] d. – [[2008]] m. [[kovo 11]] d. [[Gintaras Songaila]]
* [[2005]] m. [[kovo 19]] d. – [[2008]] m. [[kovo 11]] d. [[Gintaras Songaila]]
* [[2011]] m. [[gruodžio 17]] d. – 2013 m. gruodžio 14 d. Gintaras Songaila
* [[2011]] m. [[gruodžio 17]] d. – 2013 m. gruodžio 14 d. Gintaras Songaila
* [[2013]] m. [[gruodžio 14]] d. [[Julius Panka]]
* [[2013]] m. [[gruodžio 14]] d. – 2015 m. gruodžio 19 d. [[Julius Panka]]
* [[2015]] m. [[gruodžio 19]] d. – 2017 m. sausio 14 d. [[Audrius Rudys]]
* [[2017]] m. [[sausio 14]] d. – 2022 m. [[balandžio 21]] d. [[Sakalas Gorodeckis]]


== Partijos aktyvas ==
== Partijos aktyvas ==
Eilutė 128: Eilutė 127:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [https://tautininkai.lt/ Tautininkų sąjunga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180412051645/https://tautininkai.lt/ |date=2018-04-12 }}
* [http://www.tautininkusajunga.lt/ Tautininkų sąjunga]
⚫
* [[Marius Kundrotas]]. [http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=256&Itemid=66 Lietuva tautininkų epochoje: tarp autoritarinės diktatūros ir konsoliduotos demokratijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305152242/http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=256&Itemid=66 |date=2016-03-05 }}, ''Istorija'', 2010, t. 79, nr. 3, p. 59-68.
* [http://www.tautininkusajunga.lt/lt/organizacija/istorija.html Lietuvių tautininkų sąjungos istorija Tautininkų sąjungos portale]
⚫
* [[Dangiras Mačiulis]]. [http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/L-01-2.pdf Lietuvių mokytojų tautininkų dr. J. Basanavičiaus sąjungos veikla (1927–1940)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130418043508/http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/L-01-2.pdf |date=2013-04-18 }}, ''Lituanistica'', 2004, nr. 3, p. 1-21.
⚫
* [[Marius Kundrotas]]. [http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=256&Itemid=66 Lietuva tautininkų epochoje: tarp autoritarinės diktatūros ir konsoliduotos demokratijos], ''Istorija'', 2010, t. 79, nr. 3, p. 59-68.
⚫
* [[Dangiras Mačiulis]]. [http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/L-01-2.pdf Lietuvių mokytojų tautininkų dr. J. Basanavičiaus sąjungos veikla (1927–1940)], ''Lituanistica'', 2004, nr. 3, p. 1-21.


[[Kategorija:Lietuvos partijos]]
[[Kategorija:Lietuvos partijos]]
[[Kategorija:Nacionalistų partijos]]
[[Kategorija:Nacionalistų partijos]]
[[Kategorija:Lietuvos partijos 1918-1940 m.]]

Dabartinė 14:51, 14 vasario 2024 versija

Tautos ir teisingumo sąjunga (tautininkai, centristai)
PirmininkasPetras Gražulis
Įkurta1924-1940 m.
1989-2008 m.
2011-2024 m.
BūstinėVilnius
Narių skaičius7000[1]
Politinė ideologijanacionalizmas
Svetainė
http://www.tautininkai.lt/
Kitos reikšmės – LTS (reikšmės).

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) – 1924–1940 m., 1989–2008 m. kaip Lietuvių tautininkų sąjunga, 2011-2017 m. kaip Tautininkų sąjunga ir 2017–2022 m. veikusi dešinioji Lietuvos politinė partija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. birželio mėn. Lietuvių tautininkų sąjungos nario mokesčio kvitas. Iš Petro Stankero rinkinio.

Lietuvių tautininkų sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 1916–1917 m. įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių tautininkų sąjunga. Pats šios organizacijos pavadinimas – sąjunga vietoje partijos – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo (lot. pars – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.

Pirmuoju vadovu išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius. A. Smetonai antrąsyk tapus valstybės vadovu, LTS pirmininko pareigybė liko labiau formaliu garbės postu, kurį po 1926 m. perversmo dažniausiai užimdavo valstybės ministras pirmininkas.

1926 m. rinkimuose į Seimą pateko tik trys partijos nariai – Antanas Smetona, Vladas Mironas bei Augustinas Voldemaras, tačiau po 1926 m. perversmo šalies prezidentu vėl tapo tautininkų sąjungos lyderis Antanas Smetona, o tautininkų sąjunga kartu su krikščionimis demokratais suformavo vyriausybę.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.

Atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. kovo 14 d. Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė Rimantas Matulis, o 1990 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narių-sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją.

1990 m. rugsėjo 29-30 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje vykusioje konferencijoje pirmininkavimą Sąjungai perėmė Antano Smetonos brolio Igno anūkas – Rimantas Smetona. 1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. spalio mėn. tautininkai kartu su Nepriklausomybės partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų. Tačiau to nepakako, kad sąrašo nariai būtų išrinkti. Seimo nariais tapo tik laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, partijos rėmėjas, vėliau – narys Alvydas Baležentis, taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.

1995 m. kovo 25 d. savivaldybių rinkimuose tautininkai gavo 49 mandatus. 1996 m. spalio mėn. rinkimuose į Seimą tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratų partija ir gavo 28 744 balsus, bet neįveikė koalicijoms nustatyto 7 proc. barjero. Į Seimą pateko tik vienmandatėje apygardoje laimėjęs R. Smetona.

1997 m. kovo 23 d. savivaldybių tarybų rinkimuose už tautininkų kandidatus balsavo 169 822 rinkėjai. Išrinkti 23 savivaldybių tarybų nariai, iš kurių du tapo Akmenės ir Vilkaviškio rajonų merais.

2000 m. kovo mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas tarybų nariais išrinkti 13 tautininkų, o Anicetas Lupeika vėl išrinktas Akmenės rajono savivaldybės meru.

2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajone LTS gavo daugiausiai balsų (3532, arba 28,5 %) ir 8 mandatus iš 25[2] (meru perrinktas A. Lupeika); Vilkaviškio rajone – 2095 balsus (10,7 %) ir 3 mandatus iš 27 [3].

2004 m. spalio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik 2482 balsus (0,21 %)[4].

2008 m. vasario 24 d. įvykęs Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir kovo 11 d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė nutarimus dėl LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos.

2011 m. birželio 19 d. TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencija nutarė nutraukti Tautininkų frakcijos veiklą ir paskelbė iniciatyvą atkurti Tautininkų sąjungą. 2011 m. gruodžio 17 d. 1617 dalyvių iniciatyva atkurta Tautininkų sąjunga. Pirmininku išrinktas Gintaras Songaila, triskart aplenkęs kitą kandidatą – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovą Julių Panką, kuris išrinktas partijos vicepirmininku.[5]

2012 m. rinkimuose Tautininkų sąjunga dalyvavo keturių partijų koalicijoje (kartu su Lietuvos centro partija, Tautos vienybės sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga) - Nacionaliniame susivienijime "Už Lietuvą Lietuvoje" ir kėlė kandidatus 26 vienmandatėse apygardose. Nacionalinis susivienijimas surinko 12854 balsus (0,94% nuo dalyvavusių rinkėjų) ir mandatų neiškovojo. Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila Vilniaus Senamiesčio rinkiminėje apygardoje gavo 1100 balsų (4,66% nuo dalyvavusių rinkėjų).

2013 m. gruodžio 14 d. įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, į kurį susirinko delegatai iš visos Lietuvos. Sąjungos pirmininko rinkimuose dalyvavo Sąjungos vicepirmininkas istorikas Julius Panka, Tarybos narys politologas Marius Kundrotas, bei energetikas Andrius Šimas. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad daugiausia balsų surinko ir naujuoju Tautininkų Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Julius Panka.

2015 m. gruodžio 19 d. įvyko III Tautininkų sąjungos suvažiavimas. Naujuoju Tautininkų sąjungos pirmininku išrinktas Audrius Rudys.

2017 m. prie Tautininkų sąjungos prisijungus Respublikonų partijai, partija pasivadino Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

2022 m. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prisijungė prie Lietuvos centro partijos ir įkūrė Tautos ir teisingumo sąjungą.[6]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijos aktyvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktyviausi partijos nariai 2006 m.:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Istorija - Lietuvių tautininkų sąjunga
  2. ↑ http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgpl_1354.htm
  3. ↑ http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgpl_1409.htm 2
  4. ↑ http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/seimas/rezultatai/rez_part_l_1833_1.htm Archyvuota kopija 2005-01-17 iš Wayback Machine projekto. 3
  5. ↑ Vilniuje atkurta tautininkų partija
  6. ↑ https://alkas.lt/2022/02/13/tautininkai-ir-centristai-oficialiai-sujunge-partijas-i-tautos-ir-teisingumo-sajunga-4-ta-pagal-dydi-partija-lietuvoje/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_tautininkų_ir_respublikonų_sąjunga&oldid=7188750"