Laisvės kaina. Partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 57: | Eilutė 57: | ||
== Atsiliepimai == |
== Atsiliepimai == |
||
Profesorius Aleksandras Vitkus sukritikavo filmą dėl realių istorinių įvykių iškraipymo, lygindamas šį su užsienyje sėkmės nesulaukusiu pirmuoju lietuvišku tarpukario filmu „Jonukas ir Onutė“. Žurnalistas ypač prastai įvertino meninio filmo dvyliktą seriją: sovietų valdžios sprendimą pasiųsti moterį iš [[Maskva|Maskvos]] lietuvių partizanams likviduoti jis pavadino „ligonio fantazijomis“, o epizodus, kuriuose [[Sovietų Sąjunga|TSRS]] lyderį [[Josifas Stalinas|Josifą Staliną]] komisaro [[Lavrentijus Berija|Lavrentijaus Berijos]] nurodymu nunuodijo lietuvis, o vėliau svarstė nužudyti ir tuometinį [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] |
Profesorius Aleksandras Vitkus sukritikavo filmą dėl realių istorinių įvykių iškraipymo, lygindamas šį su užsienyje sėkmės nesulaukusiu pirmuoju lietuvišku tarpukario filmu „Jonukas ir Onutė“. Žurnalistas ypač prastai įvertino meninio filmo dvyliktą seriją: sovietų valdžios sprendimą pasiųsti moterį iš [[Maskva|Maskvos]] lietuvių partizanams likviduoti jis pavadino „ligonio fantazijomis“, o epizodus, kuriuose [[Sovietų Sąjunga|TSRS]] lyderį [[Josifas Stalinas|Josifą Staliną]] komisaro [[Lavrentijus Berija|Lavrentijaus Berijos]] nurodymu nunuodijo lietuvis, o vėliau svarstė nužudyti ir tuometinį [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pirmąjį sekretorių [[Antanas Sniečkus|Antaną Sniečkų]] – neadekvačiu nusifantazavimu, kuris pateikia lietuvius kaip žmogžudžių tautą. Kritika išsakyta ir dėl sukurto Lavrentijaus Berijos prototipo, kuris „nė kiek nepanašus į buvusį budelį Lavrentijų“.<ref>Vitkus, Aleksandras. [https://www.voruta.lt/wp-content/uploads/Voruta-2018-nr.-4.pdf „Kodėl per LRT rodomas serialas „Laisvės kaina. Partizanai“ tyčiojasi iš Lietuvos istorijos?“]''[[Voruta (laikraštis)|Voruta]]''. Nr. 4 (846). Originalas archyvuotas 2018-04-28. Nuoroda tikrinta 2024-04-10.</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Dabartinė 15:55, 6 gegužės 2024 versija
| Laisvės kaina. Partizanai | |
| Žanras | Istorinė, karinė drama |
|---|---|
| Režisierius (-iai) | Saulius Balandis |
| Kompozitorius (-iai) | Deivydas Zvonkus |
| Kilmės šalis |  Lietuva |
| Sezonų skaičius | 1 |
| Serijų skaičius | 12 |
| Gamyba | |
| Prodiuseris (-iai) | Povilas Skaisgirys, Gediminas Duoba |
| Trukmė | 49 min. |
| Gamybos kompanija | Videometra |
| Transliacija | |
| Originalus kanalas | LRT |
| Originalus laikotarpis | 2017 m. spalio 1 d.- 2017 m. gruodžio 17 d. |
| Chronologija | |
| Anksčiau | Laisvės kaina. Savanoriai |
| Vėliau | Laisvės kaina. Disidentai |
„Laisvės kaina. Partizanai“ – Lietuvos televizijos istorinis serialas, nuo 2017 m. spalio 1 d. rodomas per LRT televiziją. Tai daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinys. Serialą sukūrė kompanija „Videometra“. Serialas pasakoja apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą.[1]
Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Toma Vaškevičiūtė – Marcelė Kubiliūtė – Boreckienė,
- Larisa Kalpokaitė – Estera Mickienė,
- Andrius Bialobžeskis – Liudas Gira,
- Justė Arlauskaitė – Salomėja Nėris,
- Marius Repšys – Pranas Kukta,
- Skaistė Vievesė – Onutė,
- Dalius Skamarakas – rusų karininkas,
- Indrė Patkauskaitė – Sara Mickutė,
- Severina Špakovska – Mija,
- Saulius Čiučelis – Mindaugas,
- Vilma Raubaitė – Mira Bordonaitė – Sniečkuvienė,
- Jonas Verseckas – Jonas Žemaitis
- Julius Žalakevičius – Antanas Sniečkus,
- Sigitas Račkys – Vladimiras Dekanozovas
- Tomas Šečkus – Konstantinas Boreckis jaunesnysis,
- Kristupas Kavaliauskas,
- Povilas Adomaitis,
- Saulius Jansonas,
- Audronis Rūkas,
- Marijanas Korvel,
- Mindaugas Papinigis – baltaraištis Kazimiras,
- Darius Petkevičius – Petras Cvirka
- Andrius Paulavičius – vokiečių karininkas Raulė,
- Juozas Budraitis – Teodoras Mickus,
- Tomas Erbrėderis – Erelis
- Liubomiras Laucevičius – Lizdeika
- Linas Barauskas,
- Eglė Gabrėnaitė,
- Gintautas Bejeris.
Atsiliepimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Profesorius Aleksandras Vitkus sukritikavo filmą dėl realių istorinių įvykių iškraipymo, lygindamas šį su užsienyje sėkmės nesulaukusiu pirmuoju lietuvišku tarpukario filmu „Jonukas ir Onutė“. Žurnalistas ypač prastai įvertino meninio filmo dvyliktą seriją: sovietų valdžios sprendimą pasiųsti moterį iš Maskvos lietuvių partizanams likviduoti jis pavadino „ligonio fantazijomis“, o epizodus, kuriuose TSRS lyderį Josifą Staliną komisaro Lavrentijaus Berijos nurodymu nunuodijo lietuvis, o vėliau svarstė nužudyti ir tuometinį LKP pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų – neadekvačiu nusifantazavimu, kuris pateikia lietuvius kaip žmogžudžių tautą. Kritika išsakyta ir dėl sukurto Lavrentijaus Berijos prototipo, kuris „nė kiek nepanašus į buvusį budelį Lavrentijų“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.lrt.lt/televizija/laidos/26948/laisves_kaina._partizanai_naujiena_ Archyvuota kopija 2017-10-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vitkus, Aleksandras. „Kodėl per LRT rodomas serialas „Laisvės kaina. Partizanai“ tyčiojasi iš Lietuvos istorijos?“Voruta. Nr. 4 (846). Originalas archyvuotas 2018-04-28. Nuoroda tikrinta 2024-04-10.