Jurgita Mikutytė

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Jurgita Mikutytė (g. 1973 m. spalio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos vertėja iš vokiečių kalbos, kultūros vadybininkė.

Biografija

1996 m. Vilniaus universitete baigė vokiečių filologijos bakalauro, 1998 m. visuotinės literatūros magistro studijas. 1998–2001 m. studijavo Zalcburgo universitete (Austrija). 2001–2003 m. VU Vertimo studijų katedroje ir Vokiečių filologijos katedroje dėstė meninį vertimą, stilistiką, vokiečiakalbę literatūrą ir kt. 2003–2004 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktore.

Kartu su kolegomis 2004 m. gegužės mėn. įkūrė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą, 2004–2011 m. buvo jos pirmininkė. Dirbdama LLVS išvystė plačią edukacinę programą vertėjams, redaktoriams, leidėjams, kitiems besidomintiems: rengė ir vedė seminarus, paskaitas, diskusijas, konferencijas, meninio vertimo kursus, tarptautines vertėjų dirbtuves.

Sumanė ir organizavo meninio vertimo konkursą „Noriu versti“ [1] m., Metų verstinės knygos rinkimus [2], Antipremiją [3], vertimo recenzijų rašymo dirbtuves; koordinavo premijų konkursus ir jų teikimo vakarus, Tarptautinės vertėjų – Šv. Jeronimo – dienos minėjimą ir kt. Sukūrė ir pildė internetinį vertimo kritikos ir mokslo bibliografinį archyvą [4]. Dalyvavo tarptautinėje vertėjų veikloje, bendradarbiavo su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Nuo 1998 m. verčia grožinę literatūrą ir filmus iš vokiečių kalbos.

Publikavo straipsnių literatūros, meninio vertimo ir kt. temomis.

Lietuvių P.E.N. centro narė.

Įvertinimas

• 2004 m. Austrijos bundeskanclerio premija už Ingeborg Bachmann romano „Malina“ vertimą.
• 2007 m. Vilniaus universiteto Rektoriaus padėka už vertimo tradicijos puoselėjimą ir jaunųjų vertėjų ugdymą.

Vertimai

Knygos

• Max Frisch. „Tarkim, aš Gantenbainas“. Rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
• Ingeborg Bachmann. „Malina“. RS leidykla, 2000.
• Marlen Haushofer. „Siena“. Tyto alba, 2004.
• Wilhelm Genazino. „Skėtis šiai dienai“. Alma littera, 2005.
• Thomas Bernhard. „Senieji meistrai“. Pasviręs pasaulis, 2005.

Pjesės

• Thomas Bernhard. „Minetis“. Pastatymai: Naujosios dramos akcija 2003, rež. S. Račkys. | Vilniaus mažasis teatras, rež. Rimas Tuminas, premjera 2015-03-27.
• Vasilij Kandinsky. „Geltonas skambesys“. Scenos kompozicija. Kultūros barai, 2003, Nr. 8/9.
• Thomas Bernhard. „Teatralas“. Pastatymai: Rež. S. Jačėnas, Teatro projektai, premjera 2006-04-24 Kaune. | Rež. J. Tertelis, J. Miltinio dramos teatras, premjera 2019-01-11 Panevėžyje.
• Heiner Müller. „Medėja“. Libretas kamerinei operai. Festivalis „Gaida“. Nacionalinis dramos teatras, 2007-10-29.
• Thomas Arzt. „Svirplių kalva“. Rež. Tadas Montrimas. Nacionalinis dramos teatras, 2012-12-07.
• Marius von Mayenburg. „Kankinys“. Rež. Oskaras Koršunovas. Nacionalinis dramos teatras, premjera 2015-03-06.

Vertimai periodikoje

• Georg Heym. „Pamišėlis“. Apsakymas. Literatūra ir menas, 1998 04 04.
• Thomas Bernhard. „Ar tai komedija? Ar tragedija?“ Apsakymas. Literatūra ir menas, 2000 04 28.
• Peter Handke. „Aš esu dramblio kaulo bokšto gyventojas“. Esė. Kultūros barai, 2001, Nr. 10.
• Peter Stamm. „Kiekvieno teisė“. Apsakymas. Literatūra ir menas, 2003 04 11.
• Wilhelm Genazino. „Pašaukimas be atgarsio. Apie literatūrinį nepripažinimą“. Esė. Literatūra ir menas, 2006 02 10
• Arno Geiger. „Gyvename gerai“. Romano ištrauka. Literatūra ir menas, 2006 02 10

Knygos „Šveicarų literatūra: rinktiniai tekstai“ sudarymas (Vokiečių ir lietuvių kalbomis. Saulės delta, 2002)

Kai kurie straipsniai

Apie meninį vertimą

• „Realijų rūšys ir vertimo būdai“
• „Žodžių žaismo iš Lewis Carroll knygos “Alisa stebuklų šalyje“ vertimo į lietuvių, rusų ir vokiečių kalbas pavyzdžiai“
• „Įvadas norintiems tapti literatūros vertėjais“.
• „Kaip rašyti recenziją apie verstinį literatūros kūrinį“.
• „Redaktoriaus darbas. Ko vertėjai tikisi iš redaktorių“.
• „Geriausius metus paaukojau Grimmų pasakoms“: Interviu su Adomu Drukteniu. Literatūra ir menas 2008-03-21.
• „Antipremijos pamokos, arba dar kartą apie vertėjus, redaktorius ir leidėjus“. Rita Urnėžiūtė kalbasi su Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininke Jurgita Mikutyte. Gimtoji kalba 2008 m. Nr. 6.
• „Knygai išversti man reikia mažiausiai metų“: interviu su Povilu Gasiulu. Literatūra ir menas 2009-01-09.

Apie literatūrą

• „Apie literatūros namus“. Literatūra ir menas, 1999-04-24.
• „Fikcijų monografija“ [apie Maxo Frischo romaną „Tarkim, aš Gantenbainas“]. Literatūra ir menas, 1999-07-17.
• „Klausas Mannas ir jo „nepageidaujamas“ kūrinys“ [įžanginis straipsnis Klauso Manno romano „Mefistas“ vertimui į lietuvių kalbą]. Rašytojų sąjungos leidykla, 2000.
• „Aš – vaikas didžiosios pasaulio baimės“. Pabaigos straipsnis ir komentarai Ingeborg Bachmann romanui „Malina“. RS leidykla, 2003.
• “Das österreichische Deutsch“ (Austriškoji vokiečių kalba). Kalbotyra. Germanų ir romanų studijos. VU 2001, 50 (3).
• „Kas nebijo madingos temos?”. Recenzija apie Norberto Gstreino romano „Metai Anglijoje“ vertimą. Literatūra ir menas, 2002-10-18.
• „Kam priklauso Kafka, Rilke ir Celanas? Austrų literatūra, literatūros mokslas ir tautinė tapatybė”. Krantai, 2003 (4).
• „Vokiečių literatūros grandas Lietuvoje“ (apie Wilhelmą Genazino). Kauno diena, 2006-02-18.
• „Prieš išsiskiriant dar rūpėjo paklausti“. Interviu su Wilhelmu Genazino ir Arno Geigeriu. Literatūra ir menas, 2006-03-24.
• „Tarptautinio PEN klubo kongresas Bogotoje“. Literatūra ir menas, 2008-10-03 nr. 3206.
• „2010 metų verstinės knygos“: pokalbis su Metų verstinės knygos projekto ekspertais. Literatūra ir menas 2011-03-11.
• „2011 metų užsienio verstinė literatūra Lietuvoje“: pokalbis su Metų verstinės knygos projekto ekspertais. Literatūra ir menas 2012-03-02.
• „Atsargiai, Thomas Bernhardas!“ Literatūra ir menas, 2013-06-14.
• „Paminklas Šiaulių slengui“. Interviu su Pedro Lenz ir Rimantu Kmita. Literatūra ir menas 2013-11-15.