Naujoji Zelandija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

08:21, 18 gegužės 2017 versija


Vėliava	Herbas

Naujoji Zelandija žemėlapyje

Valstybinė kalba

maorių, anglų

Sostinė

Velingtonas

Didžiausias miestas

Oklendas

Valstybės vadovai
• Karalienė
• Generalgubernatorius
• Premjeras

Elžbieta II
Jerry Mateparae
John Key

Plotas
• Iš viso
• % vandens

268 680 km² (73)
2,1 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

4 604 871 (127)
15,17 žm./km² (161)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
106,00 mlrd. $ (56)
26 000 $ (29)

Valiuta

Naujosios Zelandijos doleris (NZD)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC +12
UTC +13

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1907 m. rugsėjo 26 d.

Interneto kodas

.nz

Šalies tel. kodas

64

Naujoji Zelandija (maor. Aotearoa, angl. New Zealand) salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos istorija

Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir mori0riai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.

1642 m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – Abelis Tasmanas. 1769 m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas Džeimsas Kukas. Jis Naująją Zelandiją paskelbė Anglijos valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. XVIII a. pab. – XIX a. pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi kolonizacijai (Muškietų karas). 1840 m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa JK kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat XX a. pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų (Žemių karas). Iki 1841 m. Naujoji Zelandija priklausė Naujojo Pietų Velso kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine Oklende. 1852 m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. 1860 m. atradus aukso, prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. 1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. 1907 m. šalis tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos nare. Zelandija aktyviai rėmė JK Būrų kare, I ir II pasauliniuose karuose, Sueco krizės metu.

XX a. vid. šalis susidūrė su socialinėmis problemomis: žemių netekę ir nuskurdę maoriai ėmė keltis gyventi į miestus. Čia jie susidūrė su diskriminacija, rasizmu, ir eurocentristiniu požiūriu. Taip pat dalis gyventojų protestavo prieš valstybės dalyvavimą JAV ir JK vykdomoje imperialistinėje politikoje, gamtos niokojimą, socialines problemas. Tik XX a. pab. pavyko išspręsti maorių integraciją, ekologines ir socialines problemas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos politinė sistema

Naujosios Zelandijos politinė sistema – konstitucinė monarchija su parlamentine demokratija. Šalies formali valdovė – karalienė Elžbieta II, valdanti per atstovą – generalgubernatorių.

Parlamentas vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos regionai

Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami bendrai „regionais“, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas:

Šiaurinėje saloje:

Gausybės įlanka (Bay of Plenty)
Gisbornas (Gisborne)
Hauko įlanka (Hawke’s Bay)
Manavatu-Vanganujis (Manawatu-Wanganui)
Nortlandas (Northland)
Oklendas (Auckland)
Taranakis (Taranaki)
Vaikatas (Waikato)
Velingtonas (Wellington)

Pietinėje saloje:

Kenterberis (Canterbury)
Marlbrou (Marlborough)
Nelsonas (Nelson)
Otagas (Otago)
Sautlandas (Southland)
Tasmanas (Tasman)
Vakarų Pakrantė (West Coast)

Kitose salose:

Čatemo salos (Chatham Islands)

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos geografija

Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji sala), ir toliau nutolę salynai: Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti, Kermadeko salos. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (dependency) – Niuė, Kuko salos, Tokelau.

3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkso Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių.

Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios Vaitakis, Tongariras, Mataura). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia miškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač paukščių rūšių.

Didžiausi miestai:

Šiaurinėje saloje:
- Velingtonas (Wellington) – apie 300 tūkst. gyv.
- Oklendas (Auckland) – apie 1,2 mln. gyventojų
- Hamiltonas (Hamilton) – apie 100 tūkst. gyv.

Pietinėje saloje:
- Kraistčerčas (Christchurch) – apie 300 tūkst. gyv.
- Danidinas (Dunedin) – apie 100 tūkst. gyv.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos ekonomika

Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo kapitalistinė valstybė. Didelę BVP dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos avys, galvijai, kiaulės. Auginami kviečiai, avižos, (kiviai, citrusiniai) ir kiti vaisiai. Žvejyba. Išgaunamos gamtinės dujos, geležis, varis, švinas, cinkas, akmens ir rusvosios anglys, auksas. Maisto, lengvoji (ypač vilnos), mašinų, medienos apdirbimo, metalurgijos, chemijos, celiuliozės pramonė. Elektros energija gaminama hidroelektrinėse, geoterminėse elektrinėse.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos demografija

Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % europietiškos kilmės (Pākehā). Tai daugiausia anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – maoriai (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos: (Kinijos, Taivano, Korėjos, Honkongo miesto (Kinijoje), Japonijos). Dar 6,9 % – išeiviai iš kitų Okeanijos salų (Kuko salų, Niuės, Samoa, Tongos ir kt.).

53 % naujazelandiečių išpažįsta krikščionybę (anglikonai, presbiterionai, katalikai, metodistai, baptistai), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek induistų, budistų, musulmonų.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Naujosios Zelandijos kultūra

Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys.

Kita informacija

Nuorodos

Vikiteka: Naujoji Zelandija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Naujoji Zelandija

Naujoji Zelandija – kelionių gidai, susiję su straipsniu

Naujosios Zelandijos vyriausybės tinklalapiai:

Naujosios Zelandijos vyriausybės svetainė anglų k.
Naujosios Zelandijos kultūros ir paveldo ministerija anglų k.
Naujosios Zelandijos statistikos departamento duomenys anglų k.

Naujosios Zelandijos profilis:

Naujosios Zelandijos info iš CIA anglų k.
Naujosios Zelandijos info iš BBC anglų k.

Bendros nuorodos apie Naująją Zelandiją:

Naujoji Zelandija žemėlapiuose:

@@ Eilutė 45: / Eilutė 45: @@
 ''Pagrindinis straipsnis: [[Naujosios Zelandijos istorija]]''
-Naujosios Zelandijos salas nuo [[XI amžius|XI]] – [[XIV amžius|XIV a.]] apgyvendino [[polineziečiai|polineziečių]] gentys. Labiausiai įsitvirtino [[maoriai]] ir [[moririai]] ([[Čatamo salos]]e). Maoriai įsikūrė [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurės]] ir [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietų salų]] pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo vadai.
+Naujosios Zelandijos salas nuo [[XI amžius|XI]] – [[XIV amžius|XIV a.]] apgyvendino [[polineziečiai|polineziečių]] gentys. Labiausiai įsitvirtino [[maoriai]] ir [[Morioriai|mori0riai]] ([[Čatamo salos]]e). Maoriai įsikūrė [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurės]] ir [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietų salų]] pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.
 [[1642]] m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – [[Abelis Tasmanas]]. [[1769]] m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas [[Džeimsas Kukas]]. Jis Naująją Zelandiją paskelbė [[Anglija|Anglijos]] valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. [[XVIII amžius|XVIII a.]] pab. – [[XIX a.]] pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi [[kolonizacija]]i ([[Muškietų karas]]). [[1840]] m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa [[JK]] kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat [[XX a.]] pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų ([[Žemių karas]]). Iki [[1841]] m. Naujoji Zelandija priklausė [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklende]]. [[1852]] m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. [[1860]] m. atradus [[auksas|aukso]], prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. [[1893]] m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. [[1907]] m. šalis tapo nepriklausoma [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] nare. Zelandija aktyviai rėmė JK [[Būrų karas|Būrų kare]], [[I pasaulinis karas|I]] ir [[II pasaulinis karas|II pasauliniuose karuose]], [[Sueco krizė]]s metu.