Naujoji Zelandija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: ba:Яңы Зелландия |
Nėra keitimo santraukos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
||
| (nerodoma 40 tarpinių versijų, sukurtų 23 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{ŠaliesLentelė| |
{{ŠaliesLentelė| |
||
pavadinimas= |
pavadinimas = Naujoji Zelandija| |
||
ilgas_pavadinimas = Naujoji Zelandija| |
|||
vietinisPavadinimas='''Aotearoa'''<br />'''New Zealand'''| |
|||
vietinis_pavadinimas = {{en|New Zealand}}<br>{{mi|Aotearoa}}| |
|||
kilm=Naujosios Zelandijos| |
kilm=Naujosios Zelandijos| |
||
žemėlapis=NZL orthographic NaturalEarth.svg| |
žemėlapis=NZL orthographic NaturalEarth.svg| |
||
vėliava=Flag_of_New_Zealand.svg| |
vėliava=Flag_of_New_Zealand.svg| |
||
herbas=Coat of |
herbas=Coat of arms of New Zealand.svg| |
||
himnas = „[[Naujosios Zelandijos himnas|Dieve, ginki Naująją Zelandiją]]“| |
|||
kalbos=[[maorių kalba|maorių]], [[anglų kalba|anglų]]| |
kalbos=[[maorių kalba|maorių]], [[anglų kalba|anglų]]| |
||
sostinė=[[Velingtonas]]| |
sostinė=[[Velingtonas]]| |
||
didžiausiasMiestas=[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklendas]]| |
didžiausiasMiestas=[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklendas]]| |
||
valdovų=3| |
valdovų=3| |
||
titulas1= |
titulas1=Karalius| |
||
pavardė1=[[ |
pavardė1=[[Karolis III (Britanija)|Karolis III]]| |
||
titulas2=Generalgubernatorius| |
titulas2=Generalgubernatorius| |
||
pavardė2= |
pavardė2=[[:en:Cindy Kiro|Cindy Kiro]]| |
||
titulas3=Premjeras| |
titulas3=Premjeras| |
||
pavardė3=[[ |
pavardė3=[[:en:Jacinda Ardern|Jacinda Ardern]]| |
||
plotoVieta=73| |
plotoVieta=73| |
||
plotas=268 680| |
plotas=268 680| |
||
vandens=2,1 %| |
vandens=2,1 %| |
||
gyvMetai=[[ |
gyvMetai=[[2017]]| |
||
gyventojuVieta= |
gyventojuVieta=127| |
||
gyventoju=4 |
gyventoju=4 604 871| |
||
gyventojuTankis=15,17<ref>[https://web.archive.org/web/20200820124803/https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf ''Gross domestic product 2019, PPP''], Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas [https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf originalas]. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.</ref>| |
|||
gyventojuTankis=15,17| |
|||
tankumoVieta=161| |
tankumoVieta=161| |
||
BVPMetai=[[ |
BVPMetai=[[2019]]| |
||
BVPVieta= |
BVPVieta=64| |
||
BVP= |
BVP=216,12| |
||
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| |
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| |
||
BVPGyventojui=26 000| |
BVPGyventojui=26 000| |
||
| Eilutė 37: | Eilutė 39: | ||
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta| |
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta| |
||
TLD=nz| |
TLD=nz| |
||
telKodas=64 |
telKodas=+64 |
||
}} |
}} |
||
'''Naujoji Zelandija''' ({{mi|Aotearoa}}, {{en|New Zealand}}) salų valstybė [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo [[Australija|Australijos]]. |
'''Naujoji Zelandija''' ({{mi|Aotearoa}}, {{en|New Zealand}}) – [[salų valstybė]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo [[Australija|Australijos]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/naujoji-zelandija/ ''Naujoji Zelandija'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.</ref> |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{main|Naujosios Zelandijos istorija}} |
|||
Naujosios Zelandijos salas nuo [[XI amžius|XI]] – [[XIV amžius|XIV a.]] apgyvendino [[polineziečiai|polineziečių]] gentys. Labiausiai įsitvirtino [[maoriai]] ir [[ |
Naujosios Zelandijos salas nuo [[XI amžius|XI]] – [[XIV amžius|XIV a.]] apgyvendino [[polineziečiai|polineziečių]] gentys. Labiausiai įsitvirtino [[maoriai]] ir [[Morioriai]] ([[Čatamo salos]]e). Maoriai įsikūrė [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurės]] ir [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietų salų]] pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai. |
||
[[1642]] m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – [[Abelis Tasmanas]]. [[1769]] m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas [[Džeimsas Kukas]]. Jis Naująją Zelandiją paskelbė [[Anglija|Anglijos]] valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. [[XVIII amžius|XVIII a.]] pab. – [[XIX a.]] pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi [[kolonizacija]]i ([[Muškietų karas]]). [[1840]] m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa [[JK]] kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat [[XX a.]] pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų ([[Žemių karas]]). Iki [[1841]] m. Naujoji Zelandija priklausė [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklende]]. [[1852]] m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. [[1860]] m. atradus [[auksas|aukso]], prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. [[1893]] m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. [[1907]] m. šalis tapo nepriklausoma [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] nare. Zelandija aktyviai rėmė JK [[Būrų karas|Būrų kare]], [[I pasaulinis karas|I]] ir [[II pasaulinis karas|II pasauliniuose karuose]], [[Sueco krizė]]s metu. |
[[1642]] m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – [[Abelis Tasmanas]]. [[1769]] m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas [[Džeimsas Kukas]]. Jis Naująją Zelandiją paskelbė [[Anglija|Anglijos]] valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. [[XVIII amžius|XVIII a.]] pab. – [[XIX a.]] pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi [[kolonizacija]]i ([[Muškietų karas]]). [[1840]] m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa [[JK]] kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat [[XX a.]] pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų ([[Žemių karas]]). Iki [[1841]] m. Naujoji Zelandija priklausė [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklende]]. [[1852]] m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. [[1860]] m. atradus [[auksas|aukso]], prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. [[1893]] m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. [[1907]] m. šalis tapo nepriklausoma [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] nare. Zelandija aktyviai rėmė JK [[Būrų karas|Būrų kare]], [[I pasaulinis karas|I]] ir [[II pasaulinis karas|II pasauliniuose karuose]], [[Sueco krizė]]s metu. |
||
| Eilutė 52: | Eilutė 54: | ||
== Politinė sistema == |
== Politinė sistema == |
||
{{main|Naujosios Zelandijos politinė sistema}} |
|||
Naujosios Zelandijos politinė sistema – [[konstitucinė monarchija]] su parlamentine demokratija. Šalies |
Naujosios Zelandijos politinė sistema – [[konstitucinė monarchija]] su parlamentine demokratija. Šalies formalus valdovas – karalius [[Karolis III (Britanija)|Karolis III]], valdantis per atstovą – generalgubernatorių. |
||
[[Parlamentas]] vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai. |
[[Parlamentas]] vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai. |
||
== Administracinis suskirstymas == |
== Administracinis suskirstymas == |
||
{{main|Naujosios Zelandijos regionai}} |
|||
[[Vaizdas:New Zealand 23 October 2002.jpg|thumb|right|180px|N. Zelandija iš kosmoso]] |
|||
[[Vaizdas:New Zealand map.PNG|thumb|right |
[[Vaizdas:New Zealand map.PNG|thumb|right|N. Zelandijos žemėlapis]] |
||
''Pagrindinis straipsnis: [[Naujosios Zelandijos regionai]]'' |
|||
Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami |
Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami regionais, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas: |
||
{| |
|||
|width=30% valign="top"| |
|||
[[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinėje saloje]]: |
[[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinėje saloje]]: |
||
* [[Gausybės įlankos regionas|Gausybės įlanka]] (''Bay of Plenty'') |
* [[Gausybės įlankos regionas|Gausybės įlanka]] (''Bay of Plenty'') |
||
| Eilutė 75: | Eilutė 78: | ||
* [[Vaikato regionas|Vaikatas]] (''Waikato'') |
* [[Vaikato regionas|Vaikatas]] (''Waikato'') |
||
* [[Velingtono kraštas|Velingtonas]] (''Wellington) |
* [[Velingtono kraštas|Velingtonas]] (''Wellington) |
||
|width=30% valign="top"| |
|||
[[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinėje saloje]]: |
[[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinėje saloje]]: |
||
| Eilutė 84: | Eilutė 88: | ||
* [[Tasmano regionas|Tasmanas]] (''Tasman'') |
* [[Tasmano regionas|Tasmanas]] (''Tasman'') |
||
* [[Vakarų Pakrantės regionas|Vakarų Pakrantė]] (''West Coast'') |
* [[Vakarų Pakrantės regionas|Vakarų Pakrantė]] (''West Coast'') |
||
|width=60% valign="top"| |
|||
Kitose salose: |
Kitose salose: |
||
* [[Čatemo salos]] (''Chatham Islands'') |
* [[Čatemo salos]] (''Chatham Islands'') |
||
|} |
|||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
{{main|Naujosios Zelandijos geografija}} |
|||
[[Vaizdas:Aoraki-Mount Cook from Hooker Valley.jpg|thumb|left|230px|[[Aoraki]] (Kuko k.)]] |
|||
[[Vaizdas:New Zealand 23 October 2002.jpg|thumb|right|N. Zelandija iš kosmoso]] |
|||
''Pagrindinis straipsnis: [[Naujosios Zelandijos geografija]]'' |
|||
Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinė]] ir [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinė]] salos, atskirtos [[Kuko sąsiauris|Kuko sąsiauriu]]. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos ([[Stiuarto sala|Stiuarto]], [[Snerso salos|Snerso]], [[Didžiojo barjero sala|Didžiojo barjero]], [[Baltoji sala]]), ir toliau nutolę salynai: [[Čatemo salos|Čatemo]], [[Oklendo salos|Oklendo]], [[Kempbelo salos|Kempbelo]], [[Antipodų salos|Antipodų]], [[Baunti sala|Baunti]], [[Kermadeko salos]]. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (''dependency'') – [[Niuė]], [[Kuko salos]], [[Tokelau]]. |
Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinė]] ir [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinė]] salos, atskirtos [[Kuko sąsiauris|Kuko sąsiauriu]]. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos ([[Stiuarto sala|Stiuarto]], [[Snerso salos|Snerso]], [[Didžiojo barjero sala|Didžiojo barjero]], [[Baltoji sala]]), ir toliau nutolę salynai: [[Čatemo salos|Čatemo]], [[Oklendo salos|Oklendo]], [[Kempbelo salos|Kempbelo]], [[Antipodų salos|Antipodų]], [[Baunti sala|Baunti]], [[Kermadeko salos]]. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (''dependency'') – [[Niuė]], [[Kuko salos]], [[Tokelau]]. |
||
| Eilutė 96: | Eilutė 102: | ||
3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi [[Pietų Alpės]], iškylančios į 3764 m [[Kuko kalnas|Kuko kalną]]. Pietų Alpes dengia dideli [[ledynas|ledynų]] plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia [[Taupo vulkaninė sritis|Taupo vulkanine sritimi]]. Čia stūkso [[Ruapehu]], [[Taranakis|Taranakio]], [[Tongariras|Tongariro]] ir kt. ugnikalniai, gausu [[geizeris|geizerių]], karštųjų versmių. |
3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi [[Pietų Alpės]], iškylančios į 3764 m [[Kuko kalnas|Kuko kalną]]. Pietų Alpes dengia dideli [[ledynas|ledynų]] plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia [[Taupo vulkaninė sritis|Taupo vulkanine sritimi]]. Čia stūkso [[Ruapehu]], [[Taranakis|Taranakio]], [[Tongariras|Tongariro]] ir kt. ugnikalniai, gausu [[geizeris|geizerių]], karštųjų versmių. |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Aoraki-Mount Cook from Hooker Valley.jpg|thumb|right|[[Aoraki]] (Kuko k.)]] |
||
[[Vaizdas:Auckland-skyline.jpg|thumb|right |
[[Vaizdas:Auckland-skyline.jpg|thumb|right|[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklendas]]]] |
||
Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios [[Vaitakis]], [[Tongariras (upė)|Tongariras]], [[Mataura]]). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia [[miškas|miškai]] (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač [[paukščiai|paukščių]] rūšių. |
Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios [[Vaitakis]], [[Tongariras (upė)|Tongariras]], [[Mataura]]). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia [[miškas|miškai]] (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač [[paukščiai|paukščių]] rūšių. |
||
| Eilutė 111: | Eilutė 117: | ||
== Ekonomika == |
== Ekonomika == |
||
{{main|Naujosios Zelandijos ekonomika}} |
|||
Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo [[kapitalizmas|kapitalistinė]] valstybė. Didelę [[BVP]] dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos [[avis|avys]], [[galvijai]], [[kiaulė]]s. Auginami [[kviečiai]], [[avižos]], |
Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo [[kapitalizmas|kapitalistinė]] valstybė. Didelę [[BVP]] dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos [[avis|avys]], [[galvijai]], [[kiaulė]]s. Auginami [[kviečiai]], [[avižos]], [[Kivis (vaisius)|kiviai]], [[citrusai|citrusiniai]] ir kiti [[vaisiai]]. [[Žvejyba]]. Išgaunamos [[gamtinės dujos]], [[geležis]], [[varis]], [[švinas]], [[cinkas]], akmens ir rusvosios [[akmens anglis|anglys]], [[auksas]]. Maisto, lengvoji (ypač [[vilna|vilnos]]), mašinų, [[mediena|medienos]] apdirbimo, metalurgijos, chemijos, [[celiuliozė]]s pramonė. Elektros energija gaminama [[hidroelektrinė]]se, geoterminėse elektrinėse. |
||
== |
== Gyventojai == |
||
{{main|Naujosios Zelandijos demografija}} |
|||
Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % [[Europa|europietiškos]] kilmės (''[[Pākehā]]''). Tai daugiausia [[anglai]], [[airiai]], [[olandai]], [[italai]], pietų [[slavai|slavų]] tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – [[maoriai]] (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos |
Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % [[Europa|europietiškos]] kilmės (''[[Pākehā]]''). Tai daugiausia [[anglai]], [[airiai]], [[olandai]], [[italai]], pietų [[slavai|slavų]] tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – [[maoriai]] (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos ([[KLR|Kinijos]], [[Taivanas|Taivano]], [[Pietų Korėja|Korėjos]], [[Honkongas|Honkongo miesto]] (''[[Kinija|Kinijoje]]''), [[Japonija|Japonijos]]). Dar 6,9 % – išeiviai iš kitų [[Okeanija|Okeanijos]] salų ([[Kuko salos|Kuko salų]], [[Niuė]]s, [[Samoa]], [[Tonga|Tongos]] ir kt.). |
||
53 % naujazelandiečių išpažįsta [[krikščionybė|krikščionybę]] ([[anglikonai]], [[presbiterionai]], [[katalikybė|katalikai]], [[metodistai]], [[baptistai]]), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek [[ |
53 % naujazelandiečių išpažįsta [[krikščionybė|krikščionybę]] ([[anglikonai]], [[presbiterionai]], [[katalikybė|katalikai]], [[metodistai]], [[baptistai]]), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek [[hinduizmas|hinduistų]], [[budizmas|budistų]], [[islamas|musulmonų]]. |
||
== Kultūra == |
== Kultūra == |
||
[[Vaizdas:MaoriWardanceKahuroa.jpg|thumb|right|230px|Maorių kariai]] |
|||
{{expand}} |
{{expand}} |
||
{{main|Naujosios Zelandijos kultūra}} |
|||
[[Vaizdas:MaoriWardanceKahuroa.jpg|thumb|right|Maorių kariai]] |
|||
Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys. |
Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys. |
||
| Eilutė 138: | Eilutė 144: | ||
* [[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė]] |
* [[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė]] |
||
== |
== Šaltiniai == |
||
{{išn}} |
|||
{{commons|Category:New Zealand}} |
{{commons|Category:New Zealand}} |
||
{{vikižodynas}} |
|||
Naujosios Zelandijos vyriausybės tinklalapiai: |
|||
* [http://www.govt.nz/ Naujosios Zelandijos vyriausybės svetainė] anglų k. |
|||
* [http://www.mch.govt.nz/ Naujosios Zelandijos kultūros ir paveldo ministerija] anglų k. |
|||
* [http://www.stats.govt.nz/default.htm Naujosios Zelandijos statistikos departamento duomenys] anglų k. |
|||
Naujosios Zelandijos profilis: |
|||
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nz.html Naujosios Zelandijos info iš CIA] anglų k. |
|||
* [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/asia-pacific/country_profiles/1136253.stm Naujosios Zelandijos info iš BBC] anglų k. |
|||
Bendros nuorodos apie Naująją Zelandiją: |
|||
* [http://www.lsnz.co.nz Naujosios Zelandijos Lietuvių Bendruomenė] |
|||
* [http://www.newzealand.com/ Turistinė informacija] |
|||
* [http://wikitravel.org/en/New_Zealand N. Zelandija Wikitravel projekte] |
|||
* [http://new-zealand-dream.blogspot.com/ Blogas apie Naujają Zelandiją] |
|||
* [http://groups.google.com/group/NZ-Lietuviai Naujosios Zelandijos Lietuvių konferencija internete] |
|||
* [http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vie%C5%A1ojo_valdymo_reformos_%28_1984_-_1994_%29_Naujojoje_Zelandijoje&redirect=no Viešojo valdymo reformos (1984–1994) Naujojoje Zelandijoje] |
|||
* [http://www.metservice.com/national/index Naujosios Zelandijos oras] anglų k. |
|||
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=264 Naujosios Zelandijos laikas] |
|||
Naujoji Zelandija žemėlapiuose: |
|||
* [http://www.ezilon.com/maps/images/oceania/New-Zealand-map.gif Naujosios Zelandijos fizinis žemėlapis] |
|||
* [http://www.ezilon.com/maps/images/oceania/political-map-of-New-Zealan.gif Naujosios Zelandijos politinis žemėlapis] |
|||
* [http://maps.google.co.uk/maps?ll=-43.261206,175.869141&spn=37.097509,86.572266&t=m&z=4 Naujoji Zelandija per googlemaps žemėlapį] |
|||
{{Okeanija}} |
{{Okeanija}} |
||
{{Tautų sandrauga}} |
{{Tautų sandrauga}} |
||
| Eilutė 171: | Eilutė 154: | ||
[[Kategorija:Naujoji Zelandija| ]] |
[[Kategorija:Naujoji Zelandija| ]] |
||
[[Kategorija:Valstybės]] |
[[Kategorija:Valstybės]] |
||
{{Link FA|el}} |
|||
{{Link GA|de}} |
|||
{{Link GA|en}} |
|||
{{Link GA|es}} |
|||
{{Link GA|fr}} |
|||
{{Link GA|ru}} |
|||
[[ace:Seulandia Barô]] |
|||
[[af:Nieu-Seeland]] |
|||
[[als:Neuseeland]] |
|||
[[am:ኒው ዚላንድ]] |
|||
[[an:Nueva Zelanda]] |
|||
[[ang:Nīƿe Sǣland]] |
|||
[[ar:نيوزيلندا]] |
|||
[[arc:ܢܝܘ ܙܝܠܢܕ]] |
|||
[[arz:نيوزيلاندا]] |
|||
[[ast:Nueva Zelanda]] |
|||
[[az:Yeni Zelandiya]] |
|||
[[ba:Яңы Зелландия]] |
|||
[[bar:Neiseeland]] |
|||
[[bat-smg:Naujuojė Zelandėjė]] |
|||
[[bcl:Nueva Zelanda]] |
|||
[[be:Новая Зеландыя]] |
|||
[[be-x-old:Новая Зэляндыя]] |
|||
[[bg:Нова Зеландия]] |
|||
[[bi:Niu Zilan]] |
|||
[[bm:New Zealand]] |
|||
[[bn:নিউজিল্যান্ড]] |
|||
[[bo:ནིའུ་ཛི་ལེན་ཌི།]] |
|||
[[bpy:নিউজিল্যান্ড]] |
|||
[[br:Zeland-Nevez]] |
|||
[[bs:Novi Zeland]] |
|||
[[bxr:Шэнэ Зеланд]] |
|||
[[ca:Nova Zelanda]] |
|||
[[cdo:Sĭng-să̤-làng]] |
|||
[[ceb:New Zealand]] |
|||
[[ckb:نیوزیلاند]] |
|||
[[crh:Yañı Zelandiya]] |
|||
[[cs:Nový Zéland]] |
|||
[[cv:Çĕнĕ Зеланди]] |
|||
[[cy:Seland Newydd]] |
|||
[[da:New Zealand]] |
|||
[[de:Neuseeland]] |
|||
[[diq:Zelandaya Newiye]] |
|||
[[dsb:Nowoseelandska]] |
|||
[[dv:ނިއުޒިލޭންޑު]] |
|||
[[dz:ནིའུ་ཛི་ལེནཌ་]] |
|||
[[el:Νέα Ζηλανδία]] |
|||
[[en:New Zealand]] |
|||
[[eo:Nov-Zelando]] |
|||
[[es:Nueva Zelanda]] |
|||
[[et:Uus-Meremaa]] |
|||
[[eu:Zeelanda Berria]] |
|||
[[ext:Nueva Zelanda]] |
|||
[[fa:نیوزیلند]] |
|||
[[fi:Uusi-Seelanti]] |
|||
[[fiu-vro:Vahtsõnõ Meremaa]] |
|||
[[fo:Nýsæland]] |
|||
[[fr:Nouvelle-Zélande]] |
|||
[[frp:Novèla-Zèlande]] |
|||
[[frr:Nei-Sialun]] |
|||
[[fy:Nij-Seelân]] |
|||
[[ga:An Nua-Shéalainn]] |
|||
[[gag:Eni Zelandiya]] |
|||
[[gd:Sealainn Nuadh]] |
|||
[[gl:Nova Zelandia - New Zealand]] |
|||
[[got:𐌽𐌹𐌿𐌾𐌰 𐍃𐌰𐌹𐍅𐌰𐌻𐌰𐌽𐌳]] |
|||
[[gv:Yn Teelynn Noa]] |
|||
[[hak:Néu Sî-làn]] |
|||
[[he:ניו זילנד]] |
|||
[[hi:न्यूज़ीलैण्ड]] |
|||
[[hif:New Zealand]] |
|||
[[hr:Novi Zeland]] |
|||
[[hsb:Nowoseelandska]] |
|||
[[ht:Nouvèl Zelann]] |
|||
[[hu:Új-Zéland]] |
|||
[[hy:Նոր Զելանդիա]] |
|||
[[ia:Nove Zelanda]] |
|||
[[id:Selandia Baru]] |
|||
[[ie:Nov-Zeland]] |
|||
[[ilo:Baro a Selanda]] |
|||
[[io:Nova-Zelando]] |
|||
[[is:Nýja-Sjáland]] |
|||
[[it:Nuova Zelanda]] |
|||
[[ja:ニュージーランド]] |
|||
[[jbo:zis. poi cnino]] |
|||
[[jv:Sélandia Anyar]] |
|||
[[ka:ახალი ზელანდია]] |
|||
[[kbd:Зелэнд ЩӀэ]] |
|||
[[kk:Жаңа Зеландия]] |
|||
[[kl:New Zealand]] |
|||
[[km:ញូស៊ីឡែន]] |
|||
[[kn:ನ್ಯೂ ಜೀಲ್ಯಾಂಡ್]] |
|||
[[ko:뉴질랜드]] |
|||
[[krc:Джангы Зеландия]] |
|||
[[ku:Zêlanda Nû]] |
|||
[[kv:Выль Зеландия]] |
|||
[[kw:Mordir Nowydh]] |
|||
[[la:Nova Zelandia]] |
|||
[[lad:Mueva Zelanda]] |
|||
[[lb:Neiséiland]] |
|||
[[lez:ЦӀийи Зеландия]] |
|||
[[li:Nui-Zieland]] |
|||
[[lij:Neuva Selanda]] |
|||
[[lmo:Növa Zelanda]] |
|||
[[lo:ປະເທດນູແວນ ເຊລັງ]] |
|||
[[lv:Jaunzēlande]] |
|||
[[mi:Aotearoa]] |
|||
[[mk:Нов Зеланд]] |
|||
[[ml:ന്യൂസീലൻഡ്]] |
|||
[[mn:Шинэ Зеланд]] |
|||
[[mr:न्यू झीलँड]] |
|||
[[mrj:У Зеланди]] |
|||
[[ms:New Zealand]] |
|||
[[mt:New Zealand]] |
|||
[[my:နယူးဇီလန်နိုင်ငံ]] |
|||
[[na:Niu Djiran]] |
|||
[[nah:Yancuīc Zetlālpan]] |
|||
[[nds:Niegseeland]] |
|||
[[nds-nl:Ni'j-Zeelaand]] |
|||
[[ne:न्यू जील्याण्ड]] |
|||
[[new:न्यु जिल्यान्द]] |
|||
[[nl:Nieuw-Zeeland]] |
|||
[[nn:New Zealand]] |
|||
[[no:New Zealand]] |
|||
[[nrm:Nouvelle Zélande]] |
|||
[[oc:Nòva Zelanda]] |
|||
[[or:ନିଉଜିଲ୍ୟାଣ୍ଡ]] |
|||
[[os:Ног Зеланди]] |
|||
[[pa:ਨਿਊਜ਼ੀਲੈਂਡ]] |
|||
[[pam:New Zealand]] |
|||
[[pih:Nyuu Ziilan]] |
|||
[[pl:Nowa Zelandia]] |
|||
[[pms:Neuva Zelanda]] |
|||
[[pnb:نیوزی لینڈ]] |
|||
[[pnt:Νέα Ζηλανδία]] |
|||
[[pt:Nova Zelândia]] |
|||
[[qu:Musuq Silanda]] |
|||
[[rm:Nova Zelanda]] |
|||
[[ro:Noua Zeelandă]] |
|||
[[roa-rup:Naua Zeelanda]] |
|||
[[roa-tara:Nuève Zelanne]] |
|||
[[ru:Новая Зеландия]] |
|||
[[rue:Новый Зеланд]] |
|||
[[rw:Nuveli Zelande]] |
|||
[[sa:न्यू-जीलैंड]] |
|||
[[sah:Саҥа Зеландия]] |
|||
[[scn:Nova Zilanna]] |
|||
[[sco:New Zealand]] |
|||
[[se:Ođđa-Selánda]] |
|||
[[sh:Novi Zeland]] |
|||
[[simple:New Zealand]] |
|||
[[sk:Nový Zéland]] |
|||
[[sl:Nova Zelandija]] |
|||
[[sm:Niu Sila]] |
|||
[[so:New Zealand]] |
|||
[[sq:Zelanda e Re]] |
|||
[[sr:Нови Зеланд]] |
|||
[[su:Selandia Anyar]] |
|||
[[sv:Nya Zeeland]] |
|||
[[sw:New Zealand]] |
|||
[[szl:Nowo Zylandyjo]] |
|||
[[ta:நியூசிலாந்து]] |
|||
[[te:న్యూజీలాండ్]] |
|||
[[tg:Зеландияи Нав]] |
|||
[[th:ประเทศนิวซีแลนด์]] |
|||
[[tk:Täze Zelandiýa]] |
|||
[[tl:New Zealand]] |
|||
[[tpi:Niu Silan]] |
|||
[[tr:Yeni Zelanda]] |
|||
[[tt:Яңа Зеландия]] |
|||
[[ty:Aotearoa]] |
|||
[[ug:يېڭى زېلاندىيە]] |
|||
[[uk:Нова Зеландія]] |
|||
[[ur:نیوزی لینڈ]] |
|||
[[uz:Yangi Zelandiya]] |
|||
[[vec:Nova Zełanda]] |
|||
[[vep:Uz' Zelandii]] |
|||
[[vi:New Zealand]] |
|||
[[vls:Nieuw-Zêeland]] |
|||
[[vo:Nula-Seleäns]] |
|||
[[wa:Nouve Zelande]] |
|||
[[war:New Zealand]] |
|||
[[wo:Seland-Gu-Bees]] |
|||
[[wuu:新西兰]] |
|||
[[xal:Шинзелендин Орн]] |
|||
[[xmf:ახალი ზელანდია]] |
|||
[[yi:ניו זילאנד]] |
|||
[[yo:New Zealand]] |
|||
[[za:Saen Saelanz]] |
|||
[[zea:Nieuw-Zeêland]] |
|||
[[zh:新西兰]] |
|||
[[zh-classical:紐西蘭]] |
|||
[[zh-min-nan:Sin Jia̍t-lân-jia]] |
|||
[[zh-yue:紐西蘭]] |
|||
[[zu:INyuzilandi]] |
|||
Dabartinė 18:34, 13 gegužės 2024 versija
| Naujoji Zelandija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Dieve, ginki Naująją Zelandiją“ | |||||
 Naujoji Zelandija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | maorių, anglų | ||||
| Sostinė | Velingtonas | ||||
| Didžiausias miestas | Oklendas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Generalgubernatorius • Premjeras |
Karolis III Cindy Kiro Jacinda Ardern | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
268 680 km2 (73) 2,1 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
4 604 871 (127) 15,17[1] žm./km2 (161) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2019 216,12 mlrd. $ (64) 26 000 $ (29) | ||||
| Valiuta | Naujosios Zelandijos doleris (NZD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +12 UTC +13 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1907 m. rugsėjo 26 d. | ||||
| Interneto kodas | .nz | ||||
| Šalies tel. kodas | +64 | ||||
Naujoji Zelandija (maor. Aotearoa, angl. New Zealand) – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir Morioriai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.
1642 m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – Abelis Tasmanas. 1769 m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas Džeimsas Kukas. Jis Naująją Zelandiją paskelbė Anglijos valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. XVIII a. pab. – XIX a. pr. britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi kolonizacijai (Muškietų karas). 1840 m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa JK kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat XX a. pr. vyko kovos tarp maorių ir kolonistų (Žemių karas). Iki 1841 m. Naujoji Zelandija priklausė Naujojo Pietų Velso kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine Oklende. 1852 m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. 1860 m. atradus aukso, prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. 1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. 1907 m. šalis tapo nepriklausoma Tautų Sandraugos nare. Zelandija aktyviai rėmė JK Būrų kare, I ir II pasauliniuose karuose, Sueco krizės metu.
XX a. vid. šalis susidūrė su socialinėmis problemomis: žemių netekę ir nuskurdę maoriai ėmė keltis gyventi į miestus. Čia jie susidūrė su diskriminacija, rasizmu, ir eurocentristiniu požiūriu. Taip pat dalis gyventojų protestavo prieš valstybės dalyvavimą JAV ir JK vykdomoje imperialistinėje politikoje, gamtos niokojimą, socialines problemas. Tik XX a. pab. pavyko išspręsti maorių integraciją, ekologines ir socialines problemas.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujosios Zelandijos politinė sistema – konstitucinė monarchija su parlamentine demokratija. Šalies formalus valdovas – karalius Karolis III, valdantis per atstovą – generalgubernatorių.
Parlamentas vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami regionais, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas:
|
|
Kitose salose:
|
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji sala), ir toliau nutolę salynai: Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti, Kermadeko salos. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (dependency) – Niuė, Kuko salos, Tokelau.
3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkso Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių.
Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios Vaitakis, Tongariras, Mataura). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia miškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač paukščių rūšių.
Didžiausi miestai:
- Šiaurinėje saloje:
- Velingtonas (Wellington) – apie 300 tūkst. gyv.
- Oklendas (Auckland) – apie 1,2 mln. gyventojų
- Hamiltonas (Hamilton) – apie 100 tūkst. gyv.
- Pietinėje saloje:
- Kraistčerčas (Christchurch) – apie 300 tūkst. gyv.
- Danidinas (Dunedin) – apie 100 tūkst. gyv.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo kapitalistinė valstybė. Didelę BVP dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos avys, galvijai, kiaulės. Auginami kviečiai, avižos, kiviai, citrusiniai ir kiti vaisiai. Žvejyba. Išgaunamos gamtinės dujos, geležis, varis, švinas, cinkas, akmens ir rusvosios anglys, auksas. Maisto, lengvoji (ypač vilnos), mašinų, medienos apdirbimo, metalurgijos, chemijos, celiuliozės pramonė. Elektros energija gaminama hidroelektrinėse, geoterminėse elektrinėse.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % europietiškos kilmės (Pākehā). Tai daugiausia anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – maoriai (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos (Kinijos, Taivano, Korėjos, Honkongo miesto (Kinijoje), Japonijos). Dar 6,9 % – išeiviai iš kitų Okeanijos salų (Kuko salų, Niuės, Samoa, Tongos ir kt.).
53 % naujazelandiečių išpažįsta krikščionybę (anglikonai, presbiterionai, katalikai, metodistai, baptistai), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek hinduistų, budistų, musulmonų.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Naujosios Zelandijos miestai
- Naujosios Zelandijos ryšiai
- Naujosios Zelandijos transportas
- Naujosios Zelandijos karinės pajėgos
- Naujosios Zelandijos tarptautiniai santykiai
- Naujosios Zelandijos šventės
- Naujosios Zelandijos regbio rinktinė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
- ↑ Naujoji Zelandija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.
| ||||||||
| |||||||||||||
