Mezliava

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Mezliava – XIV a. – XVI a. Lietuvos valsčių valstiečių duoklė.

Istorija

Mezliava buvo solidari duoklė, pasėdžio dalis. Atvykus į valsčių Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, jam ir palydai, be pasėdžio, vienas kuris valstiečių duodavo dar meitėlį, telyčią ar veršį; kiti, surinkę mezliavą, atsileisdavo su juo. Ilgainiui mezliava pradėta imti nepriklausomai nuo valdovo ar jo pareigūno atvykimo. XVI a. pradžioje mezliava įvesta jau visuose valsčiuose, o 1527 m., 1529 m. didžiojo kunigaikščio dvarų nuostatai mezliavą pavertė piniginiu mokesčiu, kurį į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždą mokėjo kiekvienas ūkis, jos dydis įvairiose Lietuvos vietose buvo nevienodas. Kai didysis kunigaikštis atiduodavo valstietį bajorui, šiam atitekdavo ir mezliavos pinigai.^[1]

Šaltiniai

↑ Rimantas Jasas. Mezliava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 13 psl.

[1] Rimantas Jasas. Mezliava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 13 psl.

[1]