Pagsasao a Yaghnobi: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
Pinartuat ti panid iti "Ti pagsasao a Yaghnobi (Яғнобӣ зивок, Yaghnobī zivok) ket ti pagsasao nga Akindaya nga Irani a naisasao idiay akinngato a ginget ti Karayan Yaghnob idiay lugar ti Zarafshan idiay Tayikistan babaen dagiti tattao a Yaghnobi. Daytoy ket naikeddeng a kas ti direkta a kaputotan ni Sogdian ken sagpaminsan a naawagan a Neo-Sogdiano iti akademiko a literatura.<ref>{{cite book |last1=Kazakevich |first1=Olga |last2=Kibrik |first2=Aleksandr |chapter=Language En..."
 
No edit summary
 
Linia 1: Linia 1:

{{Infobox language
| name = Yaghnobi
| nativename = Яғнобӣ зивок<br>Yaghnobī zivok
| states = [[Tayikistan]]
| speakers = 12,000
| date = 2004
| ref = e23
| familycolor = Indo-European| fam2 = [[Dagiti pagsasao nga Indo-Iranian|Indo-Iranian]].
| fam3 = [[Dagiti pagsasao nga Irani|Iranano]].
| fam4 = [[Dagiti pagsasao ti Daya nga Irani|Daya]].
| fam5 = Amianan<ref>Gernot Windfuhr, 2009, "Dialectology and Topics", ''The Iranian Languages'', Routledge</ref>
| ancestor = [[Pagsasao a Sogdiano|Sogdiano]]<ref>{{cite book|author=Paul Bergne|title=The Birth of Tajikistan: National Identity and the Origins of the Republic|url=https://books.google.com/books?id=3coojMwTKU8C&pg=PA6|date=15 June 2007|publisher=I.B.Tauris|isbn=978-1-84511-283-7|pages=6–}}</ref>
| iso3 = yai
| glotto = yagn1238
| glottorefname = Yagnobi
| lingua = 58-ABC-a
| notice = IPA
| map2 = Lang Status 60-DE.svg
| mapcaption2 = {{center|{{small|Yaghnobi is classified as Definitely Endangered by the [[UNESCO]] [[Atlas of the World's Languages in Danger]] (2010)<ref>{{Cite web |title=Atlas of the world's languages in danger |url=https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000187026 |access-date=2023-03-02 |website=unesdoc.unesco.org |page=40}}</ref>}}}}
| map = Yaghnobi regions.jpg
| mapcaption = Dagiti lugar nga agsasao iti Yaghnobi ken dagiti enklabo dagiti agsasao iti Yaghnobi kadagiti kaaduan a Tayiko
}}
Ti pagsasao a Yaghnobi (Яғнобӣ зивок, Yaghnobī zivok) ket ti pagsasao nga Akindaya nga Irani a naisasao idiay akinngato a ginget ti Karayan Yaghnob idiay lugar ti Zarafshan idiay [[Tayikistan]] babaen dagiti tattao a Yaghnobi. Daytoy ket naikeddeng a kas ti direkta a kaputotan ni Sogdian ken sagpaminsan a naawagan a Neo-Sogdiano iti akademiko a literatura.<ref>{{cite book |last1=Kazakevich |first1=Olga |last2=Kibrik |first2=Aleksandr |chapter=Language Endangerment in the CIS |title=Language Diversity Endangered |editor-first=Matthias |editor-last=Brenzinger |location=Berlin, New York |publisher=De Gruyter Mouton |date=2007 |page=238 |doi=10.1515/9783110197129.233}}</ref> Adda agarup 12,500 nga agsasao iti Yaghnobi, a nabingbingay iti sumagmamano a komunidad. Agnanaed ti kangrunaan a grupo iti lugar ti [[Zafarobod]]. Adda met dagiti agnanaed manen idiay Ginget Yaghnob. Dadduma a komunidad ti agnanaed kadagiti purok ti Zumand ken Kůkteppa ken idiay Dushanbe wenno iti aglawlawna.
Ti pagsasao a Yaghnobi (Яғнобӣ зивок, Yaghnobī zivok) ket ti pagsasao nga Akindaya nga Irani a naisasao idiay akinngato a ginget ti Karayan Yaghnob idiay lugar ti Zarafshan idiay [[Tayikistan]] babaen dagiti tattao a Yaghnobi. Daytoy ket naikeddeng a kas ti direkta a kaputotan ni Sogdian ken sagpaminsan a naawagan a Neo-Sogdiano iti akademiko a literatura.<ref>{{cite book |last1=Kazakevich |first1=Olga |last2=Kibrik |first2=Aleksandr |chapter=Language Endangerment in the CIS |title=Language Diversity Endangered |editor-first=Matthias |editor-last=Brenzinger |location=Berlin, New York |publisher=De Gruyter Mouton |date=2007 |page=238 |doi=10.1515/9783110197129.233}}</ref> Adda agarup 12,500 nga agsasao iti Yaghnobi, a nabingbingay iti sumagmamano a komunidad. Agnanaed ti kangrunaan a grupo iti lugar ti [[Zafarobod]]. Adda met dagiti agnanaed manen idiay Ginget Yaghnob. Dadduma a komunidad ti agnanaed kadagiti purok ti Zumand ken Kůkteppa ken idiay Dushanbe wenno iti aglawlawna.
==Dagiti Reperensia==
==Dagiti Reperensia==

Kinaudi a rebision manipud idi 16:52, 8 Mayo 2024

Yaghnobi
Яғнобӣ зивок
Yaghnobī zivok
Patubo itiTayikistan
Patubo a mangisasao
12,000 (2004)[1]
Nasapa a porma
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-3yai
Glottologyagn1238
ELPYaghnobi
Linguaesperio58-ABC-a
Dagiti lugar nga agsasao iti Yaghnobi ken dagiti enklabo dagiti agsasao iti Yaghnobi kadagiti kaaduan a Tayiko
Yaghnobi is classified as Definitely Endangered by the UNESCO Atlas of the World's Languages in Danger (2010)[4]
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Ti pagsasao a Yaghnobi (Яғнобӣ зивок, Yaghnobī zivok) ket ti pagsasao nga Akindaya nga Irani a naisasao idiay akinngato a ginget ti Karayan Yaghnob idiay lugar ti Zarafshan idiay Tayikistan babaen dagiti tattao a Yaghnobi. Daytoy ket naikeddeng a kas ti direkta a kaputotan ni Sogdian ken sagpaminsan a naawagan a Neo-Sogdiano iti akademiko a literatura.[5] Adda agarup 12,500 nga agsasao iti Yaghnobi, a nabingbingay iti sumagmamano a komunidad. Agnanaed ti kangrunaan a grupo iti lugar ti Zafarobod. Adda met dagiti agnanaed manen idiay Ginget Yaghnob. Dadduma a komunidad ti agnanaed kadagiti purok ti Zumand ken Kůkteppa ken idiay Dushanbe wenno iti aglawlawna.

Dagiti Reperensia[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Plantilia:Ethnologue23
  2. ^ Gernot Windfuhr, 2009, "Dialectology and Topics", The Iranian Languages, Routledge
  3. ^ Paul Bergne (15 June 2007). The Birth of Tajikistan: National Identity and the Origins of the Republic. I.B.Tauris. pp. 6–. ISBN 978-1-84511-283-7.
  4. ^ "Atlas of the world's languages in danger". unesdoc.unesco.org. p. 40. Naala idi 2023-03-02.
  5. ^ Kazakevich, Olga; Kibrik, Aleksandr (2007). "Language Endangerment in the CIS". Iti Brenzinger, Matthias (ed.). Language Diversity Endangered. Berlin, New York: De Gruyter Mouton. p. 238. doi:10.1515/9783110197129.233.