Daugėja žmonių, sergančių sisteminėmis jungiamojo audinio arba kitaip vadinamomis autoimuninėmis ligomis. Raudonoji vilkligė, tiroiditas, reumatoidinis artritas gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus. „Gali būti ir plaučių, inkstų, odos pažeidimas. Inkstų pažeidimas yra svarbus, kaip ir plaučių, širdies pažeidimas“, – LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi?“ sako Vilniaus universiteto profesorė, gydytoja reumatologė Jolanta Dadonienė ir priduria, kad kova su šiomis ligomis trunka visą paciento gyvenimą. Tačiau kas jas sukelia?
Saulės spinduliuotė skatina autoimuninių ligų atsiradimą
Pasak gydytojos, diagnozių padidėjimas susijęs tiek su geresniu autoimuninių ligų diagnozavimu, tiek su faktiniu jų padidėjimu.
„Pirma priežastis, kad mes ligas geriau diagnozuojame, antra – faktinis tų ligų didėjimas dėl aplinkos faktorių, kurie paskutiniaisiais dešimtmečiais mus itin baugina: klimato kaita, naujai atsiradusios virusinės ligos, tokios kaip COVID-19“, – teigia prof. J. Dadonienė.
Pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) pažeidžia įvairius organus ir kūno vietas: sąnarius, inkstus, plaučius, o ant veido atsiranda drugelio formos bėrimas. Reumatologė sako, kad raudonosios vilkligės atsiradimui didelę įtaką daro pavojinga saulės spinduliuotė.
„Insoliacijos (saulės spinduliuotės – LRT) kiekvienais metais didėja, mes susiduriame su vis daugiau saulėtų dienų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tos saulėtos dienos yra su dideliu ultravioletiniu indeksu – jos yra pavojingos, nes vyksta kolageno irimas paodyje, į kurį sureaguoja mūsų imuninė sistema. Ypač pavojinga pavasarinė saulė“, – aiškina ji.
Dažniau serga jaunos moterys
Anot J. Dadonienės, autoimuninėmis ligomis serga jauno amžiaus moterys iki 45 metų. Tam įtakos turi moteriško lytinio hormono estrogeno pokyčiai. Pavyzdžiui, moterys, sergančios autoimuninėmis ligomis, skirtingai jaučiasi nėštumo metu: vienoms liga besilaukiant kūdikio gali paūmėti, kitos atvirkščiai – pasijunta geriau. Tai, pasak gydytojos, priklauso nuo pačios autoimuninės ligos.
„Nėštumas ir gimdymas dažniausiai paskatina tokių ligų, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, paūmėjimą arba jų atsiradimą. Tačiau, jeigu kalbame apie reumatoidinį artritą, tai nėštumo metu moterys jaučiasi daug geriau. Ir taip, ir taip gali būti“, – dėsto reumatologė.
J. Dadonienės teigimu, COVID-19 sirgusiems pacientais taip pat kartais išsivysto sisteminio jungiamojo audinio ligos.
„Nėra duomenų, ar iš tikrųjų COVID-19 galėtų inicijuoti didesnį paplitimą šitų ligų – dar reikia laiko, kol epidemiologai suskaičiuos, bet praktikoje mes pastebime, kad besitęsiantis pokovidinis sindromas, kuris gali tęstis ilgai ir pasireiškia nuovargiu, smegenų rūku, jis kartais virsta į sisteminio jungiamojo audinio ligą“, – sako pašnekovė.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad autoimuninės ligos yra retos – sisteminės raudonosios vilkligės paplitimas Lietuvoje galėtų būti 50 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Šia liga gerokai dažniau serga juodaodžiai arba Lotynų Amerikos gyventojai. Baltaodžiai šia autoimunine liga serga rečiau. Tiesa, kiek dažnesnės yra vieno organo autoimuninės ligos, pavyzdžiui, skydliaukės, tačiau nutinka ir taip, kad nuo vieno organo prasidėjusi autoimuninė liga gali paveikti ir kitus organus.
Prof. J. Dadonienė pataria pajutus nuovargį, nepaaiškinamą mieguistumą ir pastebėjus plaukų slinkimą išsitirti skydliaukę, atlikti kitus tyrimus.
„Mes rekomenduojame ištirti skydliaukę, ar jos veikla nėra pažeista, ar funkciškai nėra pernelyg aktyvi, ar aktyvumas kaip tik yra sumažėjęs“, – aiškina reumatologė.
Mitybos pokyčių poveikis nėra įrodytas
Anot profesorės, autoimuninės ligos, nors ir retos, bet yra sudėtingos, pažeidžiančios skydliaukę, plaučius, odą, inkstus. Paprasčiau tariant, tai yra ligos, kai organizmas ima pats save naikinti.
„Organizmas neatpažįsta antigeno, pakliuvusio į organizmą, viruso, sintetinės vaistų dalelės, ir puola savo jungiamąjį audinį“, – tikina profesorė.
Sergant autoimunine liga, pasak gydytojos, mitybos pokyčiai ne būtinai duos teigiamų rezultatų. Mat nėra tyrimų, kurie aiškiai parodytų, kad yra tam tikras ryšys tarp ligos valdymo ir mitybos.
„Tai yra labai individualu. Žmonės, kurie tą išbandė, kiekvienas gali pasakyti kitaip. Vienas, atsisakęs mėsos, pasijuto geriau, kitas atsisakė pieno, trečias – gliuteno, bet tai yra labai individualus dalykas“, – sako prof. J. Dadonienė.
Anot gydytojos, kovoje su autoimunine liga pastebimą poveikį gali duoti pritaikytas gydymas. Paprasčiausiais ir dažniausiai taikomas gydymas – hormonais, kurie užgesina ligos židinį. Greta skiriami ir baziniai vaistai, bet jų poveikis pastebimas po kelių mėnesių.
Reumatoidiniam artritui gydyti skiriama biologinė terapija. Tiesa, ji tinka ne visiems, bet daliai žmonių ji gali būti efektyvi.
„Biologinė terapija yra antikūnų terapija. Antikūnai yra nukreipti prieš vieną ar kitą citokiną - kažkurį ląstelės baltymą. Baltymai yra žalojami, o jų sumažinimas kartu sumažina ir pačią ligą“, – teigia gydytoja.
Ji kartu pabrėžia, kad kartą susirgus autoimunine liga, jos gydymas trunka visą paciento gyvenimą.
„Liga yra neišgydoma, mes nežinome, kas ją sukelia“, – pabrėžia prof. J. Dadonienė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
