Kaip rodo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) atlikta devynių šalių analizė, per pastaruosius penkerius metus Vidurio ir Rytų Europos šalys įsigijo milijonus Kinijoje pagamintų stebėjimo kamerų, nepaisydamos šių prietaisų saugumo spragų, silpnos gamintojų duomenų tvarkymo praktikos ir ryšių su Kinijos Vyriausybe.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Iš RFE / RL surinktos informacijos matyti, kad Kinijoje pagamintos kameros vis dažniau naudojamos šalyse, kurios yra ES ir NATO narės arba pretenduoja tokiomis tapti ir kurių vyriausybės, atsižvelgdamos į savo biudžetą, vis dažniau renkasi nebrangias prekes siūlančius ir valstybės subsidijuojamus gamintojus iš Kinijos.
Nors daugelyje šalių nėra viešų nacionalinių stebėjimo kamerų duomenų bazių, turimi duomenys ir RFE / RL surinkta informacija rodo, kad „Dahua“ ir „Hikvision“ – dvi iš dalies valstybinės Kinijos bendrovės, esančios tarp pirmaujančių pasaulyje uždarosios televizijos ir stebėjimo sistemų tiekėjų, – dominuoja Vengrijos, Serbijos, Rumunijos, Moldovos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Bulgarijos ir Sakartvelo rinkose.
„Didžiausias skirtumas tarp šių [Kinijos įmonių] ir kitų yra tas, kad kitų įmonių produkcija neturi tokio plataus ir kritiškai svarbaus saugumo spragų sąrašo, kuriuo būtų galima pasinaudoti, – RFE / RL sakė stebėjimo pramonės tyrimų bendrovės IPVM vyriausybinių tyrimų direktorius Conoras Healy. – Iš esmės saugumas yra susijęs su hipotetinių grėsmių planavimu, todėl vyriausybės ir nacionalinio saugumo organizacijos turi tam skirti daug dėmesio.“
Iš RFE / RL surinktų duomenų matyti, kad, nepaisant to, jog Vakarų šalių sostinėse vis dažniau tikrinama, ar ypatingos svarbos infrastruktūroje pernelyg nepasikliaujama kinų gamybos technologijomis, „Dahua“ ir „Hikvision“ kameros yra naudojamos jautriose vietose, įskaitant karines bazes Rumunijoje ir specialiąsias policijos būstines Vengrijoje, o tai, pasak ekspertų, sudaro sąlygas programišiams ir priešams iš užsienio.
Nors kai kurios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir Australiją, įtraukė šias dvi įmones į juodąjį sąrašą, Europoje tokios priemonės netaikomos. Tačiau gegužės 5 d. prasidėjusio Kinijos vadovo Xi Jinpingo vizito Europoje, kur ne kartą yra kilę skandalų dėl Kinijos vykdomo šnipinėjimo ir kur ES buvo priversta imtis griežtų priemonių prieš Kinijos prekybos praktiką, kontekste, šių bendrovių įsitvirtinimas žemyne yra dar vienas galimas konflikto taškas.
„Matėme, kad tokiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos laikui bėgant prasidėjo diskusijos, atvedusios iki draudimo, tačiau vis dar neaišku, kokiu keliu pasuks Europos šalys“, – pridūrė C. Healy.
Vengrija
Oficialių duomenų apie tai, kiek Kinijoje pagamintų stebėjimo kamerų Vengrija įsigijo ir kokiu mastu naudojama kiniška veido atpažinimo technologija, nėra.
Tačiau, remiantis prie interneto prijungtų įrenginių paieškos sistemos „Shodan“ informacija, šalyje veikia 3 567 „Dahua“ ir 18 166 „Hikvision“ įrenginiai.
Vengrijos naujienų svetainės „Atlatszo“ duomenimis, Vengrijos nacionalinė policija pirmąsias sutartis su „Dahua“ sudarė 2017 m. – buvo pasirašyti sandoriai, pagal kuriuos šalies pasieniečiai ir policijos administracinė sistema turėjo būti aprūpinti šios bendrovės kameromis ir programine įranga.
Vengrijos elektroninės viešųjų pirkimų sistemos duomenys rodo, kad keli universitetai ir Mokslų akademija įsigijo „Hikvision“ gaminių. Kinijos bendrovės stebėjimo kameras naudoja ir kelios vietos administracijos bei Vengrijos riaušių policija.
Tačiau yra atvejų, kai naudoti kiniškus produktus buvo uždrausta. Pavyzdžiui, 2023 m. Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ savo gamykloje Vakarų Vengrijoje uždraudė naudoti kinų gamybos kameras.
Vis dėlto panašu, kad ši įranga bus naudojama vis dažniau, ypač stiprėjant Budapešto ir Pekino ryšiams, kuriuos puoselėja Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Vasario mėnesį Vengrija pasirašė su Kinija saugumo susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti abiejų šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Pagal šį susitarimą Kinijos policijos patruliai galėtų patruliuoti judriose Budapešto, kuriame gyvena didžiausia Vidurio Europoje kinų diaspora, gatvėse. Neaišku, kaip Vengrijos ir Kinijos pareigūnai dalysis duomenimis ir prieiga prie kamerų, tačiau šis žingsnis sukėlė nerimą Briuselyje ir tarp užsienyje gyvenančių kinų aktyvistų.
Ukraina
Remiantis šios pramonės srities duomenų bazės „ImportGenius“ surinktais ir RFE / RL paskelbtais duomenimis, šimtai tūkstančių „Dahua“ ir „Hikvision“ kamerų įrengta visoje Ukrainoje.
Ukrainos teisėsaugos institucijos ir privačios įmonės įsigijo didelius kiekius Kinijoje pagamintų stebėjimo kamerų. „ImportGenius“ duomenimis, Ukrainos bendrovė „Trading House of Video Surveillance Systems“ yra didžiausia „Dahua“ kamerų ir kitos įrangos importuotoja. Duomenys rodo, kad ši Ukrainos bendrovė nuo 2016 m. iki 2023 m. įsigijo daugiau kaip 1 mln. vaizdo stebėjimo įrenginių, įskaitant vaizdo stebėjimo kameras, termovizorius, domofonus ir kitą įrangą, kurioje montuojamos kameros.
Tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl „Dahua“ ir „Hikvision“ kamerų saugumo.
Sausio mėnesį Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) pareiškė, kad prieš Rusijos raketų smūgį Ukrainos sostinei, kurio metu žuvo mažiausiai trys žmonės, šios šalies žvalgyba įsilaužė į dvi stebėjimo kameras Kyjive.
Ukrainos teisėsaugos pareigūnas, dėl temos jautrumo pageidavęs neviešinti savo pavardės, RFE / RL Ukrainos tarnybos tyrimų skyriui „Schemes“ sakė, kad viena iš šių kamerų buvo „Hikvision“ gamybos vaizdo stebėjimo įrenginys, sumontuotas 2016 m.
Moldova
Remiantis viešųjų pirkimų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Moldova įsigijo tūkstančius kiniškų stebėjimo kamerų savo policijai, kariuomenei ir diplomatinėms tarnyboms, tačiau tikslus jų skaičius lieka neaiškus.
Šalis neturi viešos duomenų bazės, kurioje būtų nurodyta, kiek joje veikia stebėjimo kamerų. Tačiau „Shodan“ pateikia informaciją apie 15 133 „Hikvision“ ir 4 177 „Dahua“ kameras.
Iš Moldovos viešųjų pirkimų portalo achizitii.md duomenų matyti, kad 2018–2023 m. įsigyta daugiau kaip 7210 „Dahua“ ir „Hikvision“ vaizdo stebėjimo įrenginių. Tarp didžiausių pirkėjų buvo saugumo institucijos, tokios kaip policija ir Decebalio aviacijos pulkas prie Gynybos ministerijos, taip pat Darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Nacionalinis bankas.
Kinų gamybos įranga taip pat pateko į viešojo transporto sistemą – sostinės Kišiniovo troleibusuose sumontuotos „Dahua“ kameros. Nacionalinė įkalinimo įstaigų administracija taip pat nevengia bendradarbiauti su šiais dviem gamintojais – 2018–2023 m. jos valdomos įstaigos įsigijo ir sumontavo daugiau kaip 800 kiniškų kamerų.
Po 2019 m. vykusių šalies parlamento rinkimų 2 300 stebėjimo kamerų įsigijo Moldovos centrinė rinkimų komisija. Viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad jos buvo pirktos iš bendrovės „Rapid Link“, kuri yra įgaliotasis „Hikvision“ produkcijos platintojas.
Serbija
Serbijos muitinės registruose nenurodomas Kinijoje pagamintų stebėjimo kamerų importas, tačiau pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad per tą laiką įsigytų kamerų skaičius nuolat augo. Vien 2023 m. Belgradas vaizdo stebėjimo įrangai išleido apie 5,8 mln. JAV dolerių.
Daugumą šalyje esančių kamerų perka privačios bendrovės, kurios vėliau jas perparduoda vietos valdžios institucijoms.
2023 m. RFE / RL tyrimo duomenimis, daugiau nei 40 Serbijos savivaldybių ir miestų – beveik trečdalis visų šalies savivaldybių – yra įdiegę iš „Dahua“, „Hikvision“ ar kito Kinijos gamintojo įsigytas viešąsias vaizdo ir eismo stebėjimo sistemas. Pastaruosius penkerius metus vykdyta plėtra atsiėjo apie 32 mln. JAV dolerių.
Įrangą šioms savivaldybėms pardavė „Macchina Security“ – įtartina Belgrado įmonė, į šią Balkanų šalį importuojanti kinų technologijas ir per pastaruosius kelerius metus laimėjusi ne vieną viešąjį pirkimą.
Remiantis RFE / RL gautais dokumentais, Serbijos Vyriausybė iš Lenkijos, Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Slovakijos, Vengrijos ir vienos Serbijos bendrovės įsigijo 15 skirtingų tipų kamerų. Tačiau Serbijos savivaldybės visoje šalyje iš „Dahua“ įsigijo daugiau kamerų nei iš bet kurio kito gamintojo.
Remiantis dokumentais, kuriuos RFE / RL gavo pagal informacijos laisvės užklausas, 10 iš 42 analizuotų savivaldybių ir miestų pirko kameras su veido atpažinimo technologija. Tai yra opi problema Serbijoje, kur Vyriausybė kelis kartus bandė prastumti teisės aktus, suteiksiančius jai plačius įgaliojimus viešai naudoti veido atpažinimo technologiją.
Pastaraisiais metais Serbija įrengė daugiau kaip 1 000 „Huawei“ gamybos vaizdo stebėjimo kamerų su veido atpažinimo funkcijomis.
Ši iniciatyva Belgrade buvo vertinama prieštaringai, nes Serbijoje nėra tinkamų duomenų privatumo įstatymų, pagal kuriuos būtų galima apdoroti iš veido atpažinimo įrašų gautą biometrinę informaciją. 2022 m. RFE / RL atliktame tyrime nustatyta, kad Serbijos pareigūnai jau naudoja Kinijos technologijas aktyvistams ir protestuotojams sekti ir sulaikyti, todėl kyla susirūpinimas, kad gali būti piktnaudžiaujama pažangesne Kinijoje pagaminta stebėjimo įranga.
Bosnija ir Hercegovina
Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur valdžia padalinta į nacionalinį ir kelis žemesnio lygmens vienetus, nėra bendros duomenų bazės. Tačiau ministerijų, miestų ir savivaldybių duomenys rodo, kad pastaraisiais metais stebėjimo kameros naudojamos vis plačiau.
Bosnijos ir Hercegovinos netiesioginių mokesčių administracijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus išaugo vaizdo stebėjimo įrangos importas iš Kinijos. Valstybės viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad importas padidėjo nuo 3,4 mln. JAV dolerių 2018 m. iki 5,4 mln. dolerių 2023 m.
Serbų Respublikos, kurioje daugiausia gyvena etniniai serbai, vidaus reikalų ministerija RFE / RL pranešė, kad vien 2023 m. buvo nupirktos 139 „Dahua“ kameros už 47 000 JAV dolerių. Banja Lukoje, politiniame ir finansiniame Serbų Respublikos centre, taip pat vykdomas išmaniojo miesto projektas, pagal kurį jau įrengtos 265 iš 325 planuotų šios bendrovės kamerų.
Bosnijos ir Hercegovinos federacijos, kurioje gyventojų daugumą sudaro bosnių ir kroatų tautybės asmenys ir kurią valdo 10 kantonų vyriausybės, duomenys yra sunkiai suprantamas kratinys.
Dešimtojo kantono vidaus reikalų ministerija RFE / RL pranešė 2023 m. įsigijusi vos tris „Hikvision“ kameras. Kitos valdžios institucijos, pavyzdžiui, Bosnių Podrinės kantono vidaus reikalų ministerija, teigė neturinti informacijos apie savo pirkinių kilmės šalį.
Sarajevo vidaus reikalų ministerija teigia per pastaruosius penkerius metus iš Kinijos gamintojų įsigijusi tik dvi kameras, tačiau nenurodo, iš kurios bendrovės jos buvo pirktos.
Jos pranešime pabrėžiama, kad Sarajevo policija, vadovaudamasi įstatymais, gali gauti prieigą prie kamerų, kurias viešose vietose įrengė kitos valdžios institucijos.
Bosnijos pasienio policija patikino RFE / RL, kad nėra įsigijusi jokios kiniškos įrangos.
Kosovas
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Kosovo muitinės duomenyse kameros neskirstomos pagal gamintoją ar tipą. Tačiau vaizdo stebėjimo įranga plačiai naudojama šalies sostinėje Prištinoje.
Neseniai Prištinoje lankęsis RFE / RL reporteris pastebėjo daugybę „Dahua“ ir „Hikvision“ vaizdo kamerų, įrengtų miesto aikštėse ir vyriausybiniuose pastatuose, įskaitant Valstybės prokuratūrą, Prekybos ministeriją ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Kosovo pareigūnai RFE / RL patvirtino, kad ant vyriausybinių pastatų esančios kameros buvo įsigytos 2020 ir 2021 m.
Kiniškų kamerų naudojimo ribojimą Kosove sunkina tai, kad serbų dominuojamų šalies regionų valdžios institucijos pasirašė susitarimus dėl „Dahua“ ir „Hikvision“ įrangos importo iš Serbijos.
Šių sandorių Priština nekontroliuoja, o 2022 m. RFE / RL atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pietryčių Kosove esančios laikinosios valdžios, kurioje daugumą sudaro serbai, mokykloms buvo nupirkta „Dahua“ vaizdo stebėjimo įrangos už dešimtis tūkstančių dolerių. Sandorio dokumentuose nurodyta, kad finansavimą skyrė santykius su Kosovu kuruojantis Serbijos Vyriausybės biuras.
Rumunija
Rumunijoje taip pat nėra centrinės duomenų bazės, tačiau atskirų pramonės šakų analizė ir viešųjų pirkimų portalai rodo, kad Kinijoje pagamintų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas plečiasi. Kai kurios iš jų net buvo įrengtos saugumo požiūriu svarbiuose objektuose.
Vienos 2021 m. paskelbtos pasaulinės stebėjimo įrangos pramonės ataskaitos duomenimis, Rumunijoje tuo metu buvo 189 452 aktyvios „Dahua“ ir „Hikvision“ kameros – aštunta vieta pagal jų gausumą pasaulyje.
Neseniai RFE / RL atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo įranga naudojama mažiausiai 28 šalies kariniuose objektuose. Šią įrangą taip pat naudoja šimtai kitų su nacionaliniu saugumu susijusių valstybinių institucijų.
RFE / RL taip pat nustatė, kad „Hikvision“ kameros buvo naudojamos Deveselu karinėje bazėje, kurioje dislokuota NATO sausumos priešraketinės gynybos sistema „Aegis Ashore“.
Rumunijos pareigūnai teisino kinų gamybos kamerų naudojimą, sakydami, kad jos atitinka naujai įrangai taikomus vyriausybinių viešųjų pirkimų parametrus ir kad siekiant išvengti kai kurių „Dahua“ ir „Hikvision“ technologijoms būdingų saugumo spragų, šios kameros nėra prijungtos prie interneto.
Tačiau ekspertai RFE / RL sakė, kad pažangesni programišiai gali gauti prieigą ir prie tokių tinklų ir kad neseniai būta atvejų, kai programišių grupės prisijungdavo prie uždarų kamerų sistemų – įsilaužę į kompiuterio operacinę sistemą jie galėdavo įsiskverbti į prie interneto neprijungtus tinklus.
Bulgarija
Nors „Dahua“ ir „Hikvision“ kamerų galima pamatyti sostinėje Sofijoje ir ant vyriausybinių pastatų, Bulgarijos Vyriausybė nėra paskelbusi duomenų apie naudojamų kamerų skaičių ir neatsakė į RFE / RL prašymus pateikti komentarą.
Didžiausias tokios įrangos viešasis pirkimas susijęs su 2018 m. sutartimi su įmonių konsorciumu dėl „Hikvision“ kamerų ir susijusių technologijų pirkimo už 45 milijonus JAV dolerių, siekiant Sofijos autobusuose, tramvajuose ir troleibusuose iš viso įrengti 4300 kamerų.
2020 m. pradėta diegti viešojo transporto sistemos vaizdo stebėjimo sistema. 2023 m. dėl šios sistemos naudojimo kilo asmens privatumo gynėjų pasipriešinimas, nes susirūpinta, kad kamerų įrašais gali naudotis organizuotos nusikalstamos grupuotės arba programišiai.
Sakartvelas
Kaip rodo muitinės duomenimis, viešųjų pirkimų informacija ir pirminiais pranešimais grįsta RFE / RL Sakartvelo tarnybos analizė, beveik 80 proc. šalyje įrengtų kamerų yra „Hikvision“ ir „Dahua“ produkcija.
Tikslų kinų gamybos kamerų skaičių Sakartvele sunku nustatyti. Turimi muitinės duomenys apie bet kokio pobūdžio kamerų importą rodo ryškų šuolį per pastaruosius penkerius metus. Vien 2023 m. Sakartvelas įsigijo daugiau kaip 10 000 kamerų, mažiau nei 1 000 vienetų negu 2020 m.
Atrodo, kad didžiąją šios įrangos dalį įsigijo Sakartvelo teisėsaugos institucijos. RFE / RL Sakartvelo tarnybos patikrinti Vyriausybės viešųjų pirkimų duomenys ir muitinės informacija rodo, kad policijos pajėgos visoje šalyje naudoja daugiau kaip 7 379 stebėjimo kameras, iš kurių beveik visos pirktos iš „Dahua“, „Hikvision“ ar kito Kinijos gamintojo.
