Ore tvyro stiprūs žydinčių alyvų kvapai, žymintys besibaigiantį pavasarį ir vasaros pradžią. Gamtininkas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ alyvų gerbėjams pataria apsilankyti kaimyninėje Latvijoje, garsėjančioje savomis šio augalo veislėmis. Kitas augalas labai panašiu pavadinimu – alyvmedis – kiekvienam žinomas, o daugeliui matytas kelionėse į Pietų Europos šalis. Pasirodo, net ir mūsų krašte galima sunokinti alyvuoges.
Alyvos vilioja ilgiau pasibūti lauke ne tik dėl ryškių žiedų, bet ir stipraus žiedų kvapo. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LMNŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis pasakoja, kad alyvos krūmas gali išaugti ir į nedidelį medį. Nors šio augalo kilmė nelietuviška, tautiečių jis nuo seno mėgstamas.
Vien Latvijos Duobelės savivaldybėje galima pamatyti 300 alyvų veislių.
„Jų tėvynė yra Balkanai, Vengrija. Alyvos į mūsų šalį atkeliavo iš tų kraštų. Tai nėra taip toli, dėl to alyvos čia gerai jaučiasi ir gerai auga. Pirmiausia alyvos atkeliavo į šalies dvarų kultūrą, o vėliau – atsirado beveik kiekviename kieme. O mūsų kiemai, jei pažvelgsime giliau į praeitį, buvo nelabai puošnūs ir nelabai kvapnūs. Tokį kvapnų ir gražiai žydintį krūmą žmonės pamėgo, augino gražiausioje, matomiausioje vietoje“, – dėsto gamtininkas.
Įdomu tai, kad alyvų selekcija garsėja ne Balkanų šalys ar Vengrija, o broliai latviai. Pasak A. Kulbio, kaimynai yra išvedę gausybę latviškų alyvų veislių.
Alyvos gali daug metų augti ir pačios išsisėti bei sudygti.
„Veislės yra išvedamos, jų yra labai daug – tūkstančiai. Vien Latvijos Duobelės savivaldybėje galima pamatyti 300 alyvų veislių, – intriguoja pašnekovas. – O štai rūšių yra dešimt kartų mažiau – tai natūralios, gamtoje atsiradusios rūšys. Pasaulyje egzistuoja 30 alyvų rūšių, Europoje jų aptinkama mažiau. O štai Lietuvoje įprastai auginamos paprastosios alyvos, bet jos gali būti baltos, alyvinės. Netgi spalva tokiu vardu yra pavadinta. Taigi, mūsų šalyje jų yra įvairių, tačiau rūšis – viena.“
A. Kulbis šypsosi, kad neretai tokiu metu, pavasario pabaigoje, tautiečiai itin nustemba, pamatę žydinčią alyvą vidury miško. Anot jo, tai rodo buvusios sodybvietės vietą.
Abiejų šių augalų žiedo sandara yra panaši. Nepaisant to, pats augalas labai skiriasi.
„Kažkada ten gyveno žmonės, buvo sodyba. Alyvos gali daug metų augti ir pačios išsisėti bei sudygti. Vis tik tai nėra tas augalas, kuris išplinta, tampa agresyvus ir reikia su juo kovoti“, – sako LMNŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas.
Nors alyvmedžiai visiškai nepanašūs į alyvas, tačiau, akį merkia gamtininkas, sąsajų vis tik turi. Čia pat laidos svečias primena Senąjį testamentą, kuriame minimas Alyvų kalnas.
[...] jei dar šepetėliu žiedadulkes pernešime nuo vieno ant kito, tai ir kažkiek alyvuogių sunoks.
„O ten visai ne alyvos žydi, o alyvmedžiai, – pasakoja Mokinių neformaliojo švietimo agentūros atstovas. – Iš tiesų botanikams jos panašios, mat jie žiūri į žiedo sandarą. Abiejų šių augalų žiedo sandara yra panaši.
Nepaisant to, pats augalas labai skiriasi. Alyvmedis šiek tiek kvepia, bet ne taip stipriai, kaip alyvos. Alyvmedis yra vienas iš labiausiai ilgaamžių augalų. Viduržemio regionas neretai apibrėžiamas kaip alyvmedžių išplitimo riba.
Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra – 4 laipsniai šilumos. Lietuvai iki tokio sausio dar toli gražu. Vis tik alyvmedžiai išplitę po pasaulį ir yra labiausiai kultivuojamas augalas. Graikija, jos didžiausia sala Kreta, Izraelis turi savo seniausius alyvmedžius. Tai labai stambūs, įspūdingi, stori medžiai. Alyvmedžiai žydi, nokina alyvuoges. Tai vienas iš kultinių šio regiono augalų.“
Vis tik žiemą alyvmedžius reikia sunešti į šiltesnes patalpas. Ne tokias šiltas, kaip mūsų butai [...]
Lietuvoje taip pat auginami alyvmedžiai. Tiesa, tik vazone, dėžėje ar konteineryje. Gamtininkas pastebi, kad šalies miestų, ypač Vilniaus, apželdinime, prie kavinių, visuomeninių pastatų, galime pamatyti stambių alyvmedžių. Pasirodo, tinkamai prižiūrint šį medį, net ir mūsų klimato sąlygomis, galima išauginti alyvuogių.
„Tai mums truputėlį primena pietų kraštus, ypač karštomis dienomis. Vis tik žiemą alyvmedžius reikia sunešti į šiltesnes patalpas. Ne tokias šiltas, kaip mūsų butai, nes tuomet nubyrės medžio lapai. Patalpų oro temperatūra turi būti tokia, kaip kad žiemą lauke Graikijoje.
Tuomet alyvmedis, gavęs truputėlį šalčio, pražys pavasarį. Alyvmedžius dažniausiai apdulkina vėjas, tai jei dar šepetėliu žiedadulkes pernešime nuo vieno ant kito, tai ir kažkiek alyvuogių sunoks“, – intriguoja LMNŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis.
Visas pokalbis su gamtininku A. Kulbiu apie tai, kas sieja alyvas ir alyvmedžius – LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
