Palyginti faktinius praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, vidutinės metinės infliacijos, nedarbo lygio ir darbo užmokesčio augimo rodiklius su 2022 m. pabaigoje skelbtomis prognozėmis, Lietuvoje geriausiai pasirodė „Swedbank“ ekonomistai, o labiausiai prašovė bankas „Luminor“ ir Šiaulių bankas. Vis dėlto, svarbu pastebėti, kad ekonomika nėra tikslusis mokslas, o lyginant prognozių tikslumą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į jų paskelbimo laiką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. šalies BVP sudarė 72,1 mlrd. eurų ir palyginti su ankstesniais metais susitraukė 0,3 proc.
Pernai gruodį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 8,7 proc. Nedarbo lygis 2023 m. buvo 6,8 proc., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (DU) iki mokesčių padidėjo 12,6 proc., iki 2014 eurų.
Tokie buvo faktiniai duomenys, o ko 2023-iesiems dar tik prasidedant tikėjosi žinomi Lietuvos ekonomistai ir valstybinės institucijos? LRT.lt nusprendė palyginti jų prognozes po to, kai profesorius Rimantas Rudzkis viešai suabejojo vieno iš pagrindinių prognozuotojų – Lietuvos banko – patikimumu.
„Visada seku Finansų ministerijos prognozes. Daug metų ten neblogas kolektyvas prognozuotojų ir jie neblogai prognozuoja. (...) Lietuvos bankas prognozuoja per 10 proc. (DU augimą 2024 m. – LRT.lt). Bet į Lietuvos banko prognozes žiūriu skeptiškai. Jie daug kur yra gana smarkiai apsirikę ir broko jų prognozavimo metoduose yra nemažai“, – gegužę „Žinių radijui“ sakė jis.
Ministerijos ir centrinio banko šūviai
Kaip parodė LRT.lt palyginimas, nei Finansų ministerijos, nei Lietuvos banko prognozės 2023 m. nepateko nei prie geriausių, nei prie blogiausių spėjimų.
Ministerija 2022 m. gruodį paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje (ERS) tikėjosi 0,7 proc. BVP augimo, 9,4 proc. infliacijos, 7 proc. nedarbo lygio ir 9,1 proc. DU augimo. Tai atitinkamai 1, 0,7, 0,2 ir 3,5 proc. punkto mažiau arba daugiau nei faktas. Bendra Finansų ministerijos paklaida sudarė 5,4 proc. punkto.
Beje, jos (kaip ir Lietuvos banko) specialistų prognozė dėl DU augimo buvo tiek optimistiškiausia, tiek ir arčiausiai realybės.
„Finansų ministerijos projekcijos buvo pakankamai tikslios, o kai kurių rodiklių – tikslesnės už Lietuvos banko ir Europos Komisijos (EK)“, – komentavo ministerijos atstovai, taip pat pabrėžę, kad pastaruoju metu vyrauja didelis ekonominis neapibrėžtumas, patiriama šokų.
„Pastarųjų ketverių metų rezultatai rodo, kad daugumos Finansų ministerijos ERS vertinamų rodiklių paklaidos yra mažesnės arba ne didesnės nei Lietuvos banko ir EK“, – priduriama atsakyme.
Bendra Lietuvos banko paklaida dėl keturių minėtų rodiklių prognozių sudarė 6 proc. punktus. Labiausiai nepataikyta su BVP augimu, nes tikėtais 1,3 proc. augimo. Tačiau gana tiksliai numatytas tiek nedarbo lygis (6,7 proc. prognozė), tiek DU augimas (9,1 proc. prognozė). Tuo metu infliacijos prognozė (9,5 proc.) nuo fakto skyrėsi 0,8 proc. punkto.
„Norint objektyviai įvertinti institucijų prognozių tikslumą, reikėtų analizuoti ne vienų metų, o ilgesnio laikotarpio prognozių paklaidas. Pavyzdžiui, BVP atveju (jūsų pateiktuose duomenyse 2023 m. Lietuvos banko paklaida buvo didžiausia) žiūrint į prognozių tikslumą 2010–2023 m. labai didelių skirtumų tarp institucijų nėra – skirtumas tarp geriausiai ir blogiausiai prognozavusios institucijos sudarė apie 0,6 proc. punkto (vertintos EK, Tarptautinio valiutos fondo, Finansų ministerijos, „Swedbank“, SEB ir Lietuvos banko prognozės)“, – komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvos banko infliacijos prognozės buvo vienos iš tiksliausių tarp minėtų prognozuotojų. Anot jo, pastebėtina ir tai, kad visų minėtų institucijų BVP prognozių tikslumas pablogėjo 2020–2023 m., t. y., kai tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomika susidūrė su daug nenumatytų šokų – COVID-19 pandemija, Rusijos karu Ukrainoje ir jų pasekmėmis.
„Kalbant konkrečiau apie Lietuvos banko 2022 m. pabaigoje sudarytos BVP prognozės nukrypimą nuo 2023 m. faktinių duomenų, tai nulėmė keli veiksniai. Iš jų svarbiausi – prastesnė nei tikėtasi eksporto ir namų ūkių vartojimo raida. Reikšmingos įtakos eksporto raidai turėjo pesimistiškesnės tarptautinių veiksnių prielaidos (mažiau palankios tendencijos buvo stebėtos išorės paklausoje, euro kurso, konkurentų kainų dinamikoje, labiau nei 2022 m. pabaigoje tikėjosi rinkos griežtinta pinigų politika), 2022 m. pabaigoje nebuvo numatytas nuo 2023 m. vidurio įvestas dvigubos paskirties prekių eksporto patikros sugriežtinimas, reikšmingai apribojęs reeksporto raidą, taip pat per optimistiškai įvertintas eksportuotojų pamatinis konkurencingumas.
Kalbant apie namų ūkių vartojimą, buvo tikimasi, kad atsigaunanti perkamoji galia (dėl mažėjančios infliacijos ir spartaus darbo užmokesčio augimo) ir per pandemijos metus sukauptos santaupos stipriau ir greičiau paveiks namų ūkių paskatas vartoti. Tačiau didesnis nei laukta namų ūkių atsargumas ir namų ūkių pasirinkimas perteklines santaupas nukreipti į investicijas lėmė, kad namų ūkių vartojimas buvo vangus ilgiau, nei prognozuota“, – dėstė D. Imbrasas.
2023 m. tiksliausias „Swedbank“
Pernai su 2022 m. spalio pabaigoje paskelbtomis prognozėmis arčiausiai tikslo buvo „Swedbank“, kurio bendra paklaida sudarė 4,6 proc. punkto.
Komercinis bankas tikėjosi, kad BVP 2023 m. liks nepakitęs (susitraukė 0,3 proc.), infliacija sieks 8,7 proc. (tokia ir buvo), nedarbo lygis bus 6,6 proc. (buvo 0,2 proc. punkto didesnis), o DU augs 8,5 proc. (realiai didėjo 4,1 proc. punkto daugiau).
„Nereikėtų stebėtis, jei pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės keliomis dešimtosiomis procentinio punkto prasilenkia su faktu – ekonomika nėra tikslusis mokslas, čia veikiantys dėsniai yra išplaukę, dinamiški, kinta laike, patys ekonominiai procesai priklauso nuo besikeičiančių politinių aplinkybių, kartais didelės įtakos ekonomikai gali turėti staiga pasikeitę verslo ir gyventojų lūkesčiai“, – LRT.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomika nėra tikslusis mokslas, čia veikiantys dėsniai yra išplaukę, dinamiški, kinta laike
N. Mačiulis
Jis pastebėjo, kad net valstybės duomenų tarnyba nežino visko apie šalies ekonomiką, apie visuose sektoriuose sukurtą pridėtinę vertę, apie visas gautas pajamas, todėl skaičiuojant BVP yra ir prielaidų, įverčių, ekstrapoliacijų, ne vien nuogi kieti duomenys. Pavyzdžiui, į BVP įtraukiama ir dalis šešėlinės ekonomikos.
„Nepaisant visko, makroekonominės prognozės būna pakankamai tikslios, kol neatsiranda didelis netikėtas šokas, toks kaip pandemija, karas ar energetikos krizė. Pavyzdžiui, 2020-aisiais prasidėjus pandemijai ir ekonominiams suvaržymams kelios institucijos prognozavo, kad Lietuvos BVP kris daugiau nei 10 proc. Po fakto matome, kad tuomet BVP visai nesumažėjo. Ne ką geriau atrodė ir 2022 metų infliacijos prognozės – vienu metu sutapo ir pasiūlos šokas, ir energetikos krizė, ir kiti veiksniai, kurie infliaciją pakėlė į daug aukštesnį lygį, nei prognozavo ekonomistai. Tokiose situacijose nuo praeities tendencijų atsispiriantys ekonometriniai modeliai tampa beveik beverčiai, daug svarbiau, kaip ekonomistai dėlioja prielaidas ir modeliuoja galimus ateities scenarijus.
Manau, kad daugelis prognozių dėl 2023 metų makroekonominių tendencijų buvo gana tikslios – praėję metai nepasižymėjo dideliais netikėtumais ar šokais, kurie verčia iš esmės peržiūrėti prognozes. Vis tik jau kelerius metus daugelis institucijų prognozuoja darbo užmokesčio sulėtėjimą, bet faktinis augimas vis viršija prognozes. Atlyginimo augimo lėtėjimo dažniausiai tikimasi žiūrint į produktyvumo augimą, kuris yra kelis kartus lėtesnis nei darbo sąnaudų augimas. Tačiau atlyginimų augimą palaikė ir darbuotojų trūkumo problema, ir sparčiai didinamas minimalus atlyginimas, ir net iš dalies pastarųjų metų infliacijos šuolis (kainoms pakilus daugiau, nei pabrango žaliavos ar energija, įmonėms liko erdvės sparčiai didinti atlyginimus)“, – komentavo N. Mačiulis.
SEB banką su 2022 m. lapkričio viduryje paskelbtomis 2023 m. prognozėmis taip pat galima priskirti prie pirmūnų. Jų ekonomisto Tado Povilausko spėjimų bendra paklaida siekė 4,9 proc. punkto.
Nedarbo lygis atspėtas tiksliausiai (-0,1 proc. punkto neatitikimas). BVP augimo prognozė buvo 0,4 proc. punkto pozityvesnė, o infliacijos ir DU augimo atitinkamai 0,3 bei 4,1 proc. punkto pesimistiškesnė.
„Akivaizdu, kad labiausiai nuo fakto nutolo vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozė (tuo metu buvo energetinės krizės laikotarpis ir vyravo pakankamai pesimistinės nuotaikos, kad įmonės nebus linkusios sparčiai kelti atlyginimų, bet džiugu, kad energetinė krizė greitai baigėsi ir įmonės surado resursų pasidalyti dosniau rezultatais su darbuotojais), mažiausiai – nedarbo ir infliacijos prognozė“, – sakė T. Povilauskas.
Jis svarstė, kad su prognozių lyginimu reikia elgtis atsargiai, nes, pavyzdžiui, kuo vėliau 2022 metais prognozuotojas skelbė atnaujintas prognozes, tuo daugiau informacijos apie 2022 metus jis turėjo.
„Tai daro įtaką ir dėl 2023 metų, bet taip pat ir daugiau patvirtintų sprendimų iš valdžios. Be to, skiriasi tarp prognozuotojų ir jų komandų pajėgumai bei turimos galimybės prognozėms skirti laiko. Pavyzdžiui, aš SEB banke esu vienintelis makroekonomistas ir Lietuvos prognozių atnaujinimas yra tik vienas iš daugelio darbų, todėl tam skiriamas laikas yra kartais mažesnis nei, pavyzdžiui, Lietuvos banko ar Finansų ministerijos ekonomistų komandų“, – pastebėjo jis.
Aš SEB banke esu vienintelis makroekonomistas ir Lietuvos prognozių atnaujinimas yra tik vienas iš daugelio darbų
T. Povilauskas
„Luminor“ prašovė su infliacija, INVL – su atlyginimais
Didžiausias – 9,9 proc. punkto – paklaidas galima rasti 2022 m. rugsėjo „Luminor“ ir 2022 m. spalio INVL (dabar susijungusio su Šiaulių banku) prognozėse.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tikėjosi 1,2 proc. BVP nuosmukio, kai realybė buvo 0,9 proc. punkto geresnė. Taip pat – 4,5 proc. infliacijos (buvo 4,2 proc. punkto daugiau), 7 proc. nedarbo (buvo 0,2 proc. punkto mažiau) ir 8 proc. atlyginimų augimo (buvo 4,6 proc. punkto daugiau).
„Ekonominės prognozės yra sudaromos naudojant skirtingas metodikas, prielaidas ir duomenų rinkinius, todėl nenuostabu, kad atskirų institucijų prognozės nėra tapačios. Atitinkamai, makroekonominių prognozių tikslumas taip pat skiriasi – ypač esant neapibrėžtai ekonominei situacijai. Pavyzdžiui, centriniai bankai, vertindami ekonominės raidos perspektyvas, yra labiau linkę pasikliauti makroekonominio prognozavimo modeliais, kurie suteikia prognozavimo procesui daugiau stabilumo, tačiau esant didelio neapibrėžtumo sąlygoms (COVID-19 pandemija, infliacijos šuolis), minėtų modelių tikslumas žymiai suprastėja.
Tad centrinių bankų prognozės yra gana patikimos esant stabiliai makroekonominei padėčiai, tačiau turbulencijų laikotarpiais jų prognozėms trūksta lankstumo (pavyzdžiui, Lietuvos bankas 2020 m. birželio mėn. prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais susitrauks net 9,7 proc., nors nemažai rodiklių rodė, kad recesija bus menka arba jos visai bus išvengta. Faktinis Lietuvos BVP pokytis 2020 metais siekė 0 proc.). Finansų ministerijos prognozėms taip pat dažnai trūksta lankstumo, o joms taip pat daro įtaką politiniai procesai (pavyzdžiui, itin retais atvejais Finansų ministerija prognozuoja recesiją)“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Itin retais atvejais Finansų ministerija prognozuoja recesiją
Ž. Mauricas
Ekonomistas dar pastebėjo, kad tarptautinių institucijų prognozės Lietuvai taip pat dažnai būna labai netikslios dėl ilgų biurokratinių procesų, nepakankamai rodomo dėmesio į mažų valstybių, tokių kaip Lietuva, specifiką bei politinio poveikio.
„EK 2020 m. pavasarį nė vienai Pietų Europos valstybei neprognozavo dviženklio BVP nuosmukio, nors jos yra labiau priklausomos nuo turizmo pajamų, kurias itin sumažino COVID-19 suvaržymai, o, pavyzdžiui, Portugalijai net buvo prognozuojamas mažesnis BVP nuosmukis nei Lietuvai). Faktiniai 2020 m. BVP pokyčių duomenys buvo tokie: Ispanijos BVP susitraukė 11,2 proc., Portugalijos – 8,3 proc., o Lietuvos BVP nepakito. Tokios prognozės galimai buvo daromos siekiant nesukelti panikos dėl stipriai įsiskolinusių ir nuo COVID-19 ribojimų itin stipriai nukentėjusių Pietų Europos valstybių“, – teigė jis.
Ž. Maurico teigimu, komercinių bankų prognozėse statistinių modelių vaidmuo įprastai būna mažesnis, kas galbūt sumažina prognozių stabilumą, tačiau prognozių lankstumas įprastai būna didesnis, nes komercinių bankų ekonomistai didesnį svorį teikia naujausiems duomenims, pavyzdžiui, gyventojų atsiskaitymo kortelėmis išlaidos, gyventojų ir įmonių santaupų pokyčiai, kreditavimo paklausa, užklausos dėl investicijų finansavimo ir t. t.
„Be to, komercinių bankų prognozavimo procese įprastai būna mažiau biurokratijos ir daugiau lankstumo. Palyginti skirtingų institucijų prognozavimo tikslumą yra tikslinga lyginti ilgą laikotarpį (5–10 metų ar ilgesnį), taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į prognozių paskelbimo laiką, nes vienos institucijos paskelbia savo prognozes anksčiau, o kitos – vėliau (atitinkamai, pastarosios būna tikslesnės)“, – pridūrė jis.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė iš visų prognozuotojų buvo arčiausiai tikrojo 2023 m. BVP rezultato – numatė 0,5 proc. susitraukimą, kai realus buvo 0,2 proc. mažesnis.
„BVP augimo tempų 2023-iesiems prognozė buvo visai toliaregiška“, – sutiko ji.
Tiesa, su nedarbo (0,4 proc. punkto pro šalį) ir DU augimo (5,6 proc. punkto pro šalį) spėjimais ekonomistei pasisekė prasčiau. I. Genytė-Pikčienė taip pat prognozavo 5 proc. sieksiančią vidutinę metinę infliaciją, kai reali sudarė 8,7 proc.
„2023 m. sugėrė karo, pasikeitusios rinkų ir importo kanalų geografijos įtakos, energetinės krizės ir infliacinio šoko padarinius, užgulė aukštų palūkanų normų našta, tad taikliai prognozuoti verslo ciklo posūkio ir geopolitinių iššūkių epicentre atsidūrusios ekonomikos rodiklius reikėjo nemažai ne tik įžvalgumo, bet ir daug sėkmės. Net ir prognozės skelbimo momentas šiuo atveju yra svarbus, nes skelbiant prognozes gruodį disponuojama gerokai naujesne informacija, nei, tarkim, mano atveju spalį.
Infliacijos šleifas taip pat driekėsi ilgiau, nei tikėjausi 2022-ųjų spalį
I. Genytė-Pikčienė
Pasisekė sėkmingai prognozuoti BVP dinamiką, tačiau su atlyginimų ir infliacijos rodikliais sekėsi gerokai prasčiau. Tuomet atrodė, kad ekonomikos plėtros stabtelėjimas turės reikšmingesnės įtakos atlyginimų augimui. Privataus sektoriaus galimybės tokių žaliavų kainų svyravimų akivaizdoje dar ir dviženkliais tempais kelti darbo užmokestį bus gerokai siauresnės, ypač, kai darbo jėgos pasiūlą praplėtė išaugę pabėgėlių srautai ir rinkos spaudimas lyg ir turėjo atlėgti. Ši prielaida nepasitvirtino. Pabėgėlių srautus Lietuvos ekonomika sėkmingai įdarbino, nedarbo lygis kito nežymiai, o atlyginimų augimas išliko dviženklis. Infliacijos šleifas taip pat driekėsi ilgiau, nei tikėjausi 2022-ųjų spalį. Tikėjausi reikšmingesnių kainų indekso korekcijų antroje 2023 metų pusėje ir didesnės vartotojų reakcijos į aukštą kainų lygį. Nustebino vartotojų elgsenos atsparumas ir mažmeninės prekybos apimčių stabilumas – vartotojai sugėrė išaugusių kainų įtaką savo realias vartojimo apimtis keisdami labai nežymiai“, – komentavo ekonomistė.
