Kas kelerius metus Lietuvoje vis prisimenama idėja įvesti cukraus mokestį. Šįkart – gynybai finansuoti. Skaičiuojama, kad taip galėtų būti surinktas papildomas 100 mln. eurų. Tačiau maisto pramonė ir anksčiau, ir dabar yra prieš. Apie mokestį nekalba nei Finansų, nei Sveikatos apsaugos ministerijos. Bet kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Lenkija, tokį turi ir atšaukti neketina.
Mokestis – visuomenės elgesiui reguliuoti
Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, valstybėse, kuriose jau taikomas cukraus mokestis, siekiama, kad vartotojai pakeistų elgseną ir cukraus suvartotų mažiau.
„Ekonomistai mokesčius dažnai skirsto į skirtus tik biudžeto pajamoms papildyti ir tokius, kurie ne tik papildo valstybės biudžeto pajamas, bet ir gali pakreipti žmonių elgesį, kai norima, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmogus mažiau kenktų sau ir aplinkai ar visuomenė turėtų mažiau neigiamų pasekmių“, – dėstė N. Mačiulis.
Pašnekovo aiškinimu, siūlomas cukraus mokestis galėtų būti taikomas tik tam tikriems maisto produktams arba apmokestinamas visas rinkoje esantis cukrus. Tai skatintų ir gamintojus keisti įpročius.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apmokestinama nuo cukraus kiekio, esančio saldintuose gėrimuose. Tokiu atveju diferencijavimas paveikia ne tik vartotojus, bet ir paskatina gamintojus dėti mažiau cukraus į produktą, kad būtų taikomas mažesnis mokestis.
Jungtinė Karalystė buvo pirmoji valstybė pasaulyje, įvedusi tokį mokestį. Skaičiuojama, kad dėl šio mokesčio sumažėjo cukraus vartojimas. Maždaug 1 kg žmogui per metus“, – kitos šalies pavyzdžiu dalijosi jis.
Du nesuderinami dalykai?
Vis dėlto, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovės Irmos Pilipienės manymu, cukraus mokestis ir finansavimas gynybai – du vienas kitam prieštaraujantys dalykai.
„Reikėtų apibrėžti, dėl ko kalbame apie cukraus mokestį – ar dėl to, kad skatintume vartoti mažiau cukraus, ar dėl to, kad reikia pajamų gynybai. <...>
Išeina prieštaravimas – jei reikia daugiau lėšų gynybai, žmonės, pirkdami mažiau pabrangintus produktus su cukrumi, mažiau surinks ir gynybai“, – svarstė I. Pilipienė.
Reaguodamas į išsakytą repliką, ekonomistas N. Mačiulis nesutiko, kad cukraus mokestis ir finansavimas gynybai vienas kitam prieštarauja. Anot jo, toks sprendimas galėtų ne tik papildyti biudžetą, bet ir, kaip jau minėta, drauge sumažinti žalingų produktų vartojimą.
„Vien per mokesčius sunku pakeisti elgseną, tačiau turi būti ir kitos paskatų, žinoma, ir švietimo. Ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos sveikesniems maisto produktams.
PVM lengvatos knygoms ar sporto klubams irgi dažnai taikomos, kad didintų galimybę įsigyti tų prekių ir paslaugų <...>“, – alternatyvomis dalijosi ekonomistas.
Ar verta – priklauso nuo mokesčio
„Lietuvos maisto pramonės“ vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad toks mokestis reikalautų papildomų finansų administravimui.
„Viską suskaičiuoti ir sudeklaruoti taptų našta. Administravimas kainuotų įmonėms ir valstybei, galbūt net neapsimokėtų“, – pastebėjo I. Pilipienė.
N. Mačiulis antrino šiai pašnekovės išsakytai pastabai, tačiau ir pridūrė, kad siekiant, jog mokestis būtų pelningas, jis privalėtų būti didelis.
„Įmonėms tai reiškia receptūrų peržiūrą ir papildomą skaičiavimą bei mokesčių sumokėjimą, tai ne tik finansinė, bet ir administracinė našta. Kad tokie mokesčiai turėtų įtakos biudžetui, šis mokestis turėtų būti labai didelis. Cukraus mokesčiu finansuoti krašto apsaugą atrodytų keista. <...>
Į kiekvieną mokestį turime žiūrėti ne kaip į blogį, bet galvoti apie alternatyviąsias sąnaudas, pavyzdžiui, kas geriau – ar didesnis PVM mokestis visiems maisto produktams, ar tik akcizas kai kuriems produktams“, – komentavo N. Mačiulis.
Sako, kad prie gynybos turi prisidėti visi
Vis dėlto, I. Pilipienės manymu, prie finansavimo gynybai turėtų prisidėti visi. Pasak jos, cukraus, tam tikrų pavienių produktų ar jo sudedamųjų dalių apmokestinimas – itin mažas, palyginti su globaliais mokesčiais.
„Jei kalbame apie gynybą, turime kalbėti apie didesnius mokesčius, prie kurių prisidėtų ir verslas, ir gyventojai. Cukraus mokestis būtų labiausiai nukreiptas į mažiausias pajamas turinčius žmones, nes jie vartoja daugiausia cukraus. Šis mokestis gali skaudžiai kirsti šiai grupei“, – akcentavo pašnekovė.
Išsakytai I. Pilipienės minčiai antrino ir ekonomistas N. Mačiulis. „Kai kalba eina apie nacionalinės svarbos prioritetų finansavimą, negali būti, kad kas nors turi daugiau pelno, nei mums atrodo. <...> Visi turi susidėti dėl bendros gerovės“, – pritarė N. Mačiulis.
Daugiau cukraus suvartoja gaunantys mažesnes pajamas
Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo duomenimis, trečdalis žmonių renkasi maisto produktus pagal naudą sveikatai ir skonį, o du trečdaliai – pagal prekės kainą. LRT RADIJUI I. Pilipienė tvirtino, kad žmonių įpročiai keičiasi ir jie vis dažniau skaito etiketes.
„Įmonės mato tendencijas, kad vartotojams daugiau rūpi ir jie labiau domisi, kas parašyta etiketėse. Yra įvairių vartotojų, tačiau matoma, kad tokių žmonių daugėja“, – pastebėjo ji.
Pasak N. Mačiulio, atliktas tyrimas parodė, kad lietuvių pasirinkimus parduotuvėje lemia kainos.
„Lietuvoje kainos kriterijus – pirmasis ir jis pralenkia visus kitus. Prieš kelias savaites atliktas tyrimas apie tai, kas lemia žmonių pasirinkimus perkant. Tyrimas parodė, kad 80 proc. pirkimų sprendimų priimama žiūrint į nuolaidas. Lietuvių perkamoji galia išaugo, tačiau daugeliui ne tiek, kad galėtų žiūrėti pirmiausia ne į kainą, o į sudėtį“, – tyrimo rezultatais dalijosi jis.
Kaimyninių valstybių pavyzdžiai
LRT bendradarbio Lenkijoje Lauryno Vaičiūno teigimu, cukraus mokestis šalyje įvestas dėl visuomenės sveikatos. Daugiausia dėmesio skirta gaiviesiems ir alkoholiniams gėrimams, kurie, manoma, labiausiai veikia jaunąją kartą. Jo pastebėjimu, pasipriešinimo šiuo klausimu beveik nesulaukta.
„Stipraus pasipriešinimo nebuvo ir Lenkijos verslo struktūrose. Gal gamintojai, importuotojai, didmeninės prekybos atstovai nebuvo suinteresuoti papildoma administracine našta, visuomeninio pasipriešinimo irgi nebuvo“, – dėstė L. Vaičiūnas.
Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad iš šio mokesčio gautas pajamas tiksliai išmatuoti gana sudėtinga. Be to, tikėtina, kad pajamos kris, nes žmonės prisitaiko prie pokyčių.
„Kasmet apie 350 mln. eurų patenka į Lenkijos biudžetą iš cukraus mokesčio. Ar saldintų gėrimų vartojimas kris, sunku pasakyti, nes tie 2–3 metai per trumpas laikotarpis. Labai priklauso ir nuo orų sąlygų, nes 2022 m. atrodė, kad šių saldžiųjų gėrimų suvartojimas smuko, tačiau 2023 m. pardavimas atsigavo, nes kainos visur kilo ir buvo infliacija. Taip pat vasarą orai buvo kitokie, žmonės norėjo daugiau gerti“, – pasakojo LRT bendradarbis Lenkijoje.
Visą pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė.
