Julija gimė ir augo istorinėse Lietuvos žemėse – Punske. Čia pat gimė ir augo ir jos tėvai, seneliai bei proseneliai. Punskas priklauso Lenkijai, tačiau čia apstu lietuviškai kalbančių žmonių, lietuviškų gatvių užrašų, yra lietuvių kultūros centras, o išalkus galima pavalgyti ir lietuviškame restorane. Nors miestelis įsikūręs Lenkijos šiaurės rytuose, o Julija turi lenkišką pasą, ji sako, kad pirmiausia yra lietuvė.
Julija Punską meiliai vadina maža Lietuvėle. Mergina sako, kad kartais čia gali pasijusti labiau lietuviu nei pačioje Lietuvoje. „Palyginti su lenkų mažuma Vilniuje, mūsų labai nedaug. Bet man atrodo, kad esame pakankamai matomi“, – sako mergina. Šiuo metu ji studijuoja Vilniaus universitete, dirba žurnaliste ir kol kas su vyru gyvenimą kuria sostinėje.
Julija prisipažįsta svarsčiusi ir apie studijas Lenkijoje, tačiau galiausiai šių minčių atsisakė. „Įstojau į du universitetus, planavau jau ten studijuoti, ieškojau buto, bet… Supratau, kad negalėčiau. Net mano mintys skamba dzūkiškai“, – juokiasi Lenkijos lietuvė.
Julija pasakoja, kad klausimas „kas tu toks?“ – itin dažnai užduodamas tiek lietuviams iš Punsko, tiek lenkams iš Vilniaus. „Lenkijoje nesi lenkas, Lietuvoje man irgi niekada nesako, kad esu pilnai lietuvė“, – pasakoja Julija. Mergina įsitikinusi, kad tarp mūsų tautų vis dar yra neišspręstų nuoskaudų. Kaip pavyzdį ji pateikia savo istoriją. „Kai pradėjau studijuoti, atvažiuodavau į Vilnių mašina su lenkiškais numeriais. Ir būdavo, kad naktį tai mašinai kas nors ką nors padaro, nes mato lenkiškus numerius“, – sako Julija.
Taip pat laidoje:
Gimusi būti mokytoja – taip galima apibūdinti Kavano mieste Airijoje lituanistinei mokyklai „Gintarėlis” vadovaujančią Donatą Simonaitienę. Ji ne tik jau 16 metų kiekvieną šeštadienį meile Lietuvai ir lietuvių kalbai dalijasi su mažaisiais tautiečiais, bet ir nuolat stengiasi padėti bei palaikyti tą patį darbą kitose šalyse dirbančias lietuves.
Jau penktąjį kartą Jungtinėje Karalystėje nuskambėjo „Laisvės pavasaris“. Šiais metais jis simboliškai sutapo su Lietuvoje švenčiama Mamos diena, o ne vieną mėnesį didžiulei šventei besiruošianti Jungtinės Karalystės pietų pakrantės lietuvių bendruomenė žada tradiciją tęsti ir kitąmet.
170-tą jubiliejų atšventusi Renhofo pilis Vokietijoje jau 70 metų priklauso lietuviams. Miestelio simboliu tapusią pilį nusipirkti pavyko tik viso pasaulio lietuvių aukų dėka. O dabar čia sėkmingai statomi tiltai tarp lietuviškos ir vokiškos kultūros.
Laida apie pasaulio lietuvius „Širdyje lietuvis“ – šeštadieniais 12.30 val. per LRT PLIUS ir portale LRT.lt.
