Jeigu Seimo iniciatyva Lietuvoje būtų panaikintos socialinės įmonės, gatvėje atsidurtų 7 tūkstančiai neįgalių darbuotojų.
Vienas iš bendrovės savininkų Nerijus Briedis teigia, kad tokį sprendimą paskatino šiuo metu Seime svarstomas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas, kuris draustų naujų darbuotojų priėmimą į socialines įmones ir naujų socialinių įmonių steigimą.
„Parlamente bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje mums buvo aiškiai pasakyta, jog įstatymo pakeitimas priimamas dėl mūsų bendrovės veiklos – pagalbos steigiant socialines įmones. Valstybė neranda pinigų neįgaliųjų mažesnio darbingumo kompensavimui naujai steigiamose socialinėse įmonėse, todėl norima stabdyti jų steigimą. Ne kartą viešai sakiau, jog man rūpi neįgalieji ir jų gerovė. Todėl dar kartą informuoju, jog nebevykdysime veiklos, susijusios su pagalba steigiant socialines įmones“, – aiškina jis.
Bendrovė tikisi, kad socialinių įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas nesikeis, o jeigu keisis, bus paruoštas apgalvotai, aptartas su socialiniais partneriais bei bus naudingas – pagerins neįgaliųjų galimybes dirbti ir užsidirbti.
„Jeigu Seimo iniciatyva Lietuvoje būtų panaikintos socialinės įmonės, gatvėje atsidurtų 7 tūkstančiai neįgalių darbuotojų. Socialinės įmonės – vienintelė neįgaliųjų integravimo į aktyvią darbo rinką sistema, – dėsto N.Briedis. – Seimo nariai nuolatos mus kaltino, dergė ir laikė didžiausiu šalies blogiu. Vien mūsų bendrovė padėjo susirasti darbą daugiau nei 1200 neįgaliųjų. Tikiuosi, kad mūsų sprendimas atvers Seimo nariams akis ir jie supras, kad mums nuoširdžiai rūpi neįgalieji ir jų galimybės dirbti. Mums pasitraukus – nebėra problemos ir priežasties keisti galiojantį socialinių įmonių įstatymą.“
Socialinės įmonės per 2016-uosius sumokėjo daugiau kaip 32 mln. eurų pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir Sodros mokesčių.
Pernai neįgaliųjų darbuotojų mažesniam darbingumui kompensuoti skirti 23 mln. eurų. Per paskutinius metus socialinėse įmonėse buvo sukurta daugiau kaip 700 darbo vietų neįgaliesiems asmenims.
Seimas balandžio pradžioje pradėjo svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kad nuo šių metų birželio būtų draudžiama kurtis naujoms socialinėms įmonėms, tačiau negalią turintys gyventojai galėtų lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje. Teigiama, kad pakeitimais siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias socialines įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o tik „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.
Mes tikrai negalime leisti toleruoti tokios veiklos, kuri buvo ir kuri kirtosi su pačio įstatymo principais, buvo vykdomos veiklos, kurios buvo nenumatytos, buvo iškreipta pačios socialinės įmonės koncepcija.
Projektas numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms – subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.
Siūlomų įstatymo pataisų priėmimą palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Aš manau, kad ta praktika, kuri iki šios dienos buvo taikoma, parodė tikrai pakankamai daug galimybių piktnaudžiauti, iškreipiant pačią esmę. Dėl to yra numatyta Vyriausybės programoje įtvirtinti socialines įmones ir socialines neįgaliųjų įmones. Mes tikrai negalime leisti toleruoti tokios veiklos, kuri buvo ir kuri kirtosi su pačio įstatymo principais, buvo vykdomos veiklos, kurios buvo nenumatytos, buvo iškreipta pačios socialinės įmonės koncepcija“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo ministras pirmininkas.
Balandžio 25-ąją Vilniuje, prie Seimo, buvo rengiamas įspėjamasis dirbančių neįgaliųjų mitingas „Leiskite dirbti“. Protesto akcijos dalyviai teigia, kad siūlomos naujovės sunaikins vienintelę neįgaliųjų integravimo į aktyvią darbo rinką sistemą Lietuvoje ir paskatins emigraciją.
Lietuvoje veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.
Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.
