Prezidento rinkimai, remiantis JAV Konstitucija, vyksta kas ketverius metus lapkričio pirmąjį antradienį, kuris eina po pirmojo pirmadienio. 2016 m. JAV Prezidento rinkimai vyko lapkričio 8 d. kartu su 34 Senatorių, 435 Atstovų rūmų narių, teismų teisėjų, valstijų senatorių ir kitų valstijų pareigūnų rinkimais bei referendumais.

Priešingai nei daugelyje Europos valstybių, JAV Prezidentas buvo renkamas netiesiogiai pagal tam tikrą ciklą: Pavasarį, likus daugiau nei metams iki rinkimų, kandidatai pasiskelbia apie pageidavimus kandidatuoti. Vasarą, likus daugiau nei metams iki rinkimų vyksta partijų susirinkimai, kurių dalyviai registruoja kandidatus į Prezidentus. Nuo sausio iki birželio mėnesio partijos surengia pretendentų į kandidatus pirminius rinkimus. Nuo liepos iki ankstyvo rugsėjo kandidatai į JAV Prezidentus dalyvauja diskusijose, skirtose JAV Prezidento rinkimams. Ankstyvą lapkritį vyksta rinkimai. Gruodžio mėnesį vyksta balsavimas Rinkikų kolegijoje. Ankstyvą sausį Kongresas suskaičiuoja rinkikų balsus. Sausio 20 d. vyksta naujo JAV Prezidento inauguracija.

Rinkėjai. Pagal JAV Konstituciją, Jungtinių Valstijų piliečių, kuriems sukako aštuoniolika metų, ir vyresnių teisės balsuoti negali paneigti arba suvaržyti nei Jungtinės Valstijos, nei kokios nors valstijos dėl amžiaus. Visgi, per 2016 m. lapkričio 8 d. JAV vykusius Prezidento rinkimus buvo apie 6 mln. nuteistųjų, kuriems buvo atimta teisė balsuoti. Tiesa, kai kurios valstijos jau imasi tam tikrų priemonių atkurti piliečių teisėms.

JAV rinkimų sistema nenumato galimybės JAV teritorijų gyventojams (pavyzdžiui, Puerto Riko, Mergelių salų, Amerikos Samoa) balsuoti Prezidento rinkimuose, nebent piliečiai yra oficialūs JAV ar Kolumbijos apygardos rezidentai.

Kandidatai. Paprastai Prezidento rinkimuose būna daug kandidatų, norinčių tapti JAV Prezidentu. Tačiau pagal JAV Konstituciją Prezidentu negali tapti asmuo, kuris nėra gimęs Jungtinių Valstijų piliečiu arba nėra juo buvęs priimant Konstituciją. Taip pat į šias pareigas negali būti renkamas asmuo, kuriam nesukako trisdešimt penkeri metai ir kuris per pastaruosius keturiolika metų nuolat negyveno Jungtinėse Valstijose.

Paprastai kiekvienas pretendentas į kandidatus į JAV Prezidentus turi savo idėjas apie tai, kaip vyriausybė turėtų dirbti. Asmenys su panašiomis idėjomis priklauso tai pačiai partijai, kur prasideda diskusijos partijos narių gretose, vykdoma kandidatų į JAV Prezidentus atranka. Kandidatai iš kiekvienos partijos keliauja po valstijas vykdydami kampaniją ir siekdami laimėti jų partijos narių pasitikėjimą. Vyksta diskusijos, kurių metu partijų nariai diskutuoja, kuris kandidatas geriausias. Vėliau partijų nariai balsuoja pirminiuose rinkimuose už, jų nuomone, geriausią kandidatą, kuris juos atstovaus visuotiniuose JAV Prezidento rinkimuose. Kiekviena partija pasirašo nacionalinę konvenciją, kuria paskelbiama, kurį pretendentą į kandidatus kelia kandidatu į JAV Prezidentus visuotiniuose rinkimuose. Vėliau, siekiant užsitikrinti kuo daugiau rinkėjų balsų prasideda Prezidento rinkimų kampanija, vykstanti visose valstijose, kurios metu vyksta kandidatų į JAV Prezidentus debatai, agitacija per televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones.

2016 m. JAV Prezidento rinkimuose dominavo du kandidatai: Respublikonų partijos deleguotas Donald Trump ir Demokratų partijos deleguota Hillary Clinton, kuri buvo pirmoji moteris, deleguota vienos pagrindinių partijų kandidate į JAV Prezidentus.

Rinkikai. JAV Prezidentas ir viceprezidentas nėra renkami tiesiogiai tautos. Rinkimų procesas vykdomas per rinkikus, dar vadinamus Rinkikų kolegija.

Rinkimų dieną rinkėjai, atiduodami savo balsą už vieną iš kandidatų į JAV Prezidentus ir viceprezidentus balsuoja už žmonių grupę, vadinamą rinkikais.

JAV Konstitucijos II straipsnio 1 skyriuje numatyta, kad kiekviena valstija savo įstatymų leidžiamojo susirinkimo nustatyta tvarka skiria tiek rinkikų, kiek ši valstija turi Kongrese senatorių ir atstovų (daugiausiai rinkikų (t.y. 55) renka Kalifornijos valstijos gyventojai). Tad pagal rinkimų sistemą visos 50 JAV valstijų iš viso turi 538 rinkikus. Kas bus pasirinktas rinkiku, priklauso nuo valstijos. Kiekviena valstijos partija pasirenka savo rinkikus. Politinės partijos dažnai rinkikus renkasi pagal jų pripažinimą ir atsidavimą politinei partijai. Tai gali būti valstijos partijos lyderiai ar žmonės, kurie yra tokių pačių asmeninių ar politinių pažiūrų, kaip kandidatas į JAV Prezidentus. Rinkikais negali būti skiriami nei senatoriai, nei atstovai, nei asmenys, užimantys oficialias ar apmokamas pareigas Jungtinių Valstijų tarnyboje. Jeigu paskirtas rinkikas negali atlikti pareigų susirinkimo dieną, kiekvienos valstijos įstatymai numato, kaip užpildomos laisvos vietos.

Kai kuriose valstijose rinkikų pavardės gali būti nurodomos ir rinkimų biuletenyje greta kandidato į JAV Prezidentus pavardės, tačiau tai priklauso nuo kiekvienoje valstijoje nustatytos rinkimų tvarkos. 48 iš 50 JAV valstijų naudoja taisyklę „laimėtojas gauna viską", t.y. rinkimų laimėtojas laimi visus valstijos rinkikų balsus. Pavyzdžiui, Kalifornijos valstija turi 55 rinkikų balsus, tad laimėtojas gauna visus rinkikų balsus, net jeigu jis surenka tik 50,1 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Tačiau dvi JAV valstijos, t.y. Nebraska ir Meinas, šios taisyklės netaiko. Šiose valstijose rinkikų balsai pasidalija proporcingai.

Rinkikai renkasi savo valstijose pirmą pirmadienį po antrojo gruodžio trečiadienio. Tad 2016 m. balsavimas Rinkikų kolegijoje vyks 2016 m. gruodžio 19 d. Įstatymai nenumato valstijoms galimybės pasirinkti kitą alternatyvią datą. Šiame susirinkime rinkikai turi balsuoti už JAV Prezidentą ir viceprezidentą, kurių bent vienas neturi būti tos pačios valstijos kaip rinkikai gyventojas.  Kiekvienas rinkikas rinkimuose turi vieną balsą. Rinkikai savo biuleteniuose pažymi asmenį, už kurį balsuoja kaip už Prezidentą, o atskiruose biuleteniuose – asmenį, už kurį balsuoja kaip už viceprezidentą. Rinkikai taip pat sudaro atskirus sąrašus visų asmenų, už kuriuos balsuota kaip už Prezidentus, ir visų asmenų, už kuriuos balsuota kaip už viceprezidentus, nurodydami, kiek balsų gavo kiekvienas jų. Šiuos sąrašus rinkikai pasirašo, patvirtina ir užantspauduotus siunčia į Jungtinių Valstijų Vyriausybės buveinę Senato pirmininkui. Senato pirmininkas, dalyvaujant Senato ir Atstovų Rūmų nariams, atplėšia užantspauduotus sąrašus ir skaičiuoja balsus.

Kandidatas, gavęs rinkikų balsų daugumą balsuojant už Prezidentą, t.y. kandidatas, surinkęs daugiau nei 270 balsų, laikomas išrinktu JAV Prezidentu. Žinoma, kartais gali nei vienas kandidatas nesurinkti 270 Rinkikų kolegijos balsų. Tokiu atveju, jeigu nei vienas kandidatas negauna nustatytos balsų daugumos, tuomet iš daugiausiai balsų gavusių kandidatų Atstovų Rūmai iškart balsuodami biuleteniais renka JAV Prezidentą. Renkant Prezidentą balsuoja kiekviena valstija atskirai, kiekviena valstija turi po vieną balsą. Tokiu atveju kvorumą sudaro Atstovų Rūmų nariai iš dviejų trečdalių valstijų, o Prezidentui išrinkti būtina visų valstijų balsų dauguma. Jeigu Atstovų Rūmai, kai teisė rinkti pereina jiems, neišrenka Prezidento iki kito kovo mėnesio ketvirtos dienos, tada Prezidento pareigas eina viceprezidentas, kaip ir Prezidento mirties ar kitais JAV Konstitucijoje nurodytais Prezidento negalėjimo eiti pareigas atvejais. Tačiau toks atvejis buvo tik vieną kartą 1824 m. rinkimuose, kai John Quuincy Adams surinko balsų daugumą Atstovų rūmuose po to, kai nei vienas kandidatas nesurinko balsų daugumos Rinkikų kolegijoje.

Kandidatas, gavęs didžiausią skaičių balsų balsuojant už viceprezidentą, tampa JAV viceprezidentu. Jeigu nei vienas kandidatas negauna tokios daugumos, tada iš dviejų daugiausiai balsų gavusių kandidatų JAV viceprezidentą renka Senatas. Tokiu atveju kvorumą sudaro du trečdaliai visų senatorių, o viceprezidentui išrinkti būtina visų senatorių balsų dauguma. Tačiau asmuo, kuris pagal JAV Konstituciją negali būti renkamas prezidentu, negali būti renkamas ir JAV  viceprezidentu.

Autorius:

Laura Matjošaitytė

VRK Pirmininko pavaduotoja