manoSeimas.lt – Apie projektą

Apie ManoSeimas.lt politinių pažiūrų testą bei svetainę www.manoseimas.lt

Atnaujintoje svetainėje „ManoSeimas.lt” pristatome atnaujintą politinių pažiūrų testą 2012-2016 metų Seimo kadencijos balsavimų kontekste. Kviečiame visus lankytojus atsakyti į 12 klausimų ir tokiu būdu greitai sužinoti, kurių Seimo narių balsavimai per šiuos keturis metus labiausiai atitiko Jūsų pažiūras.

Gyventojai savo ir Seimo narių pozicijas galės palyginti atlikę testą ir pažymėję, kaip jie patys balsuotų dėl dvylikos Seime svarstytų temų: darbo kodekso, šauktinių prievolės grąžinimo, privačios informacijos sekimo, tiesioginių mero rinkimų, balsavimo internetu, aukštojo mokslo sistemos, alkoholio kontrolės, pensijų sistemos reformos, imigracijos, dvigubos pilietybės, asmenvardžių rašymo, vaiko teisių apsaugos.

Prie kiekvieno Seime balsuoto klausimo pateikiamas aprašymas, pristatomi argumentai „už“ ir „prieš“ bei nurodomi pateikiamos informacijos šaltiniai. Testo rezultatų puslapyje klausimus taip pat galima reitinguoti pagal svarbą - jei klausimas pažymimas kaip Jums svarbus, jam skiriama didesnė vertė testo rezultato skaičiavime.

Svetainėje „ManoSeimas.lt“ taip pat galima greitai ir paprastai sužinoti Seimo narių biografijas, narystę komitetuose, kiek aktyviai jie dalyvauja posėdžiuose ir balsavimuose, kiek ir kokiomis temomis pasisako. Taip pat - kokius ir teisės aktų projektus siūlo, su kokiais Seimo nariais tai dažniausiai daro bei kiek šie pasiūlymai būna sėkmingi.

Turite pastabų ar idėjų, kaip galėtume patobulinti ManoSeimas.lt? Laukiame Jūsų nuomonės:

Gabija Lukšaitė
gabija@transparency.lt
8 5 212 6951

Temų sudėtis

Kiekvieną testo temą sudaro daugiau nei vienas Seimo balsavimas (dėl nevienodos svarbos bei siūlomo pokyčio kiekvienam balsavimui priskiriant atitinkamą svarbos koeficientą.

Plačiau apie testo temose priskirtus balsavimus bei jų vertes temose kviečiame susipažinti čia.

Kaip skaičiuojamas Seimo nario/frakcijos ir testo vartotojo atitikimas:

Seimo nario pozicija temos atžvilgiu apskaičiuojama sudedant to Seimo nario balsavimų rezultatus visuose su tema susijusių balsavimuose, kuriuose Seimo narys dalyvavo. Balsavimas „už“ yra prilyginamas +2, balsavimas „prieš“ prilyginamas -2, o balsavimas „susilaikyti“ bei prisiregistravimas bet nebalsavimas yra prilyginami -1. Šie skaičiai yra dauginami iš atitinkamam balsavimui priskirto svorio.

Frakcijos pozicija balsavimo atžvilgiu apskaičiuojama sudedant visų Seimo narių, balsavimo metu priklausiusių frakcijai, balsavimų rezultatus. Frakcijos pozicija temos atžvilgiu apskaičiuojama sudedant tos frakcijos balsavimų rezultatus visuose su tema susijusiuose balsavimuose.

Lankytojo ir frakcijos / Seimo nario atitikimas temos atžvilgiu yra apskaičiuojamas taip: jei lankytojas balsavo „už“, atitikimas yra lygus tos frakcijos / Seimo nario pozicijos procentinei išraiškai. Jei lankytojas balsavo „prieš“, atitikimas yra lygus (100 – tos frakcijos / Seimo nario pozicijos procentinė išraiška), t.y. atvirkščiai proporcingas frakcijos / Seimo nario pozicijai.

Politinių pažiūrų testo rezultatai lankytojui apskaičiuojami sudedant lankytojo ir frakcijos / Seimo nario atitikimą visiems lankytojo atsakytiems klausimams, tą atliekant kiekvienai frakcijai ir Seimo nariui.

Kodėl būtent šios 12 temų?

Šioje skiltyje išsamiau pristatome „ManoSeimas.lt“ testo temų atrankos metodologiją.

Temų atrankos metodiką parengėme konsultuojantis su politologais ir sociologais: Aine Ramonaite (VU), Vaidu Morkevičiumi (KTU) ir Tomu Krilavičiumi (VDU):

Politinės temos sudaro manoSeimas.lt 2012-2016 m. Seimo politinių pažiūrų testo (toliau – testas) pagrindą. Temos, įtraukiamos į politinių pažiūrų testą, buvo atrinktos vadovaujantis ekspertų apklausos rezultatais.
Buvo įvykdyta atvira ekspertų apklausa, nenumatanti išankstinių temų pasirinkimų – ekspertai patys įvardino temas, kurios, jų manymu, buvo aktualiausios 2012-2016 m., o vėliau atrinktos tos temos, kurios daugiausia kartų buvo paminėtos skirtingų ekspertų.
Buvo atrinkta po 2-4 ekspertus kiekvienai iš aktualių visuomenės gyvenimo sričių: ekonomika, žmogaus teisės, kultūra, teisė, socialiniai reikalai, gynyba ir užsienio politika, valstybės valdymas, technologijos, energetika. Ekspertams buvo išsiųstas el. laiškas su užklausa, kurioje prašoma įvardinti „3-5 teisės aktus ar platesnes temas (temos įtrauktų bent po kelis bendros tematikos vienijamus teisės aktus)“ to eksperto srityje, kuriuos būtų verta įtraukti į testą.
Du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos ekspertų prašyta atsirinkti teisės aktus ar temas, buvo šie: Vertybiškumas: teisės aktas / tema buvo susijusi su ne vien techniniu pakeitimu (pavyzdžiui, minimaliu ES direktyvų perkėlimu, teisės aktų veikimo optimizavimu suvienodinant terminus, ir pan.), bet ir paskatino didesnes diskusijas visuomenėje, galbūt netgi darė įtakos nusistovėjusiai žmonių gyvenimo tvarkai, elgsenai, sąlygoms;Reikšmingumas: a) gylis: teisės aktas / tema stipriai ir giliai paveikė kasdieninį žmonių gyvenimą, mąstymą, elgseną; ir/arba b) plotis: tema buvo aktuali didesnei visuomenės daliai, ne vien siaurai specifinei žmonių grupei.
Taip pat prašyta, kad a) pasirinkti teisės aktai / temos turėtų bent vieną įvykusį Seimo balsavimą 2012-2016 m. kadencijos metu; b) būtų išlaikytas nešališkumas laiko atžvilgiu, siekiant, kad teisės aktai / temos turėtų panašią tikimybę būti atrinkti iš visos Seimo kadencijos laikotarpio.
Apibendrinus apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad du ar daugiau ekspertų nurodė 16 temų. Iš šių temų, buvo atmestos 6 temos: trys temos neįtrauktos, nes visi Seimo nariai balsavo vieningai (tokiu atveju atsakymas į testo klausimą neparodo, kurie Seimo nariai ar partijos geriau ar prasčiau atstovavo rinkėjo interesus); viena tema buvo per plati ir neįmanoma suskaidyti (valstybės biudžetas); viena tema sudėtingai suprantama ir galimai neaktuali visuomenei; viena tema nevyko jokie balsavimai Seime, pagrindiniai sprendimai priimti LR Vyriausybės ir SADM lygmenyje. Likusios 10 temų buvo įtrauktos į 2012-2016 m. Seimo politinių pažiūrų testą.
Iš temų, kurias ekspertai įvardino bent vieną kartą, buvo atrinktos keturios papildomos temos, kurios geriausiai atitinka 5 punkte numatytus kriterijus, ir buvo taip pat įtrauktos į politinių pažiūrų testą.
Atrinkti temas „ManoSeimas.lt“ padėjo įvairių sričių ekspertų komanda:

Ekonomika:

Raimundas Kuodis, Rimantas Rudzkis, Dalius Simėnas

Žmogaus teisės:

Birutė Sabatauskaitė, Karolis Liutkevičius, Ieva Petronytė

Kultūra:

Vaidas Jauniškis

Teisė:

Julija Kiršienė, Lyra Jakulevičienė

Socialinė politika:

Jurgita Poškevičiūtė, Nerija Putinaitė, Dovilė Žvalionytė (Jonavičienė)

Gynyba ir užsienio politika:

Tomas Janeliūnas, Deividas Šlekys, Vykintas Pugačiauskas

Valstybės valdymas ir viešoji politika:

Mindaugas Jurkynas, Vitalis Nakrošis, Paulius Martinkus

Aplinkosauga ir technologijos:

Povilas Poderskis, Paulius Vertelka

Energetika:

Romas Švedas, Rytas Staselis

Išsami temų rengimo metodologija

Metodologija parengta manoSeimas.lt projekto komandos, konsultuojantis su politologais ir sociologais:
Aine Ramonaite (VU)
Mažvydu Jastramskiu (VU)
Tomu Krilavičiumi (VDU)
Vaidu Morkevičiumi (KTU)
Ieva Petronyte (VU / Pilietinės visuomenės institutas)
LR Seimo komitetų patarėjais.

Politinės temos sudaro manoSeimas.lt 2012-2016 m. Tema susideda iš šių dalių:

Priskirti Seimo plenarinių posėdžių balsavimai
Atskirų Seimo narių ir frakcijų apskaičiuotos pozicijos procentine išraiška
Bendrasis aprašymas
Argumentai už ir prieš

Temos, įtrauktos į politinių pažiūrų testą, buvo parinktos pagal temų atrankos metodiką, apklausus daugiau nei 20 įvairių sričių ekspertų.

Pagal metodologiją temas rengia, manoSeimas.lt komandos savanoriai, atitinkamų sričių ekspertai, bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) darbuotojai. Temai priskiriamas balsavimų sąrašas temos bendrasis aprašymas, argumentų už ir prieš pradinė versija yra rengiami manoSeimas.lt projekto savanorių. Dažnu atveju tai – politikos ar susijusių mokslų bakalauro ar magistro studentai. Siekiama, kad jie turėtų žinių atitinkamoje srityje.

Savanorių preliminariai parengtas temas peržiūri tos srities ekspertas. Ekspertui pateikiami visi potencialiai į temą įtrauktini įstatymų projektai (ir kt. teisės aktai), bei kiekvieno teisės akto reikšmingi balsavimai, iš kurių ekspertas pažymi tuos, kuriuos verta įtraukti. Antra, ekspertui pateikiami pilna žiniasklaidos analizė, apibendrinanti aktualiausius argumentus; ekspertas patikrina, ar siūlomas argumentų rikiavimas yra tinkamas, bei pasiūlo (jei gali) argumentams papildomus informacijos šaltinius ar teiginius.

Temas taip pat peržiūri TILS darbuotojai, kurie pataiso stilių, gramatiką, bei, esant reikalui, pataiso loginę argumento struktūrą ir pagrindimą (nepriimdami sprendimų, reikalaujančių ekspertinio vertinimo).

Seimo plenarinių posėdžių balsavimų atranka

Priskirtų susijusių balsavimų Seime tikslas – sukurti sąsają tarp Seime svarstomų aktualių visuomenei temų, bei Seimo narių faktinių balsavimo rezultatų, atspindinčių jų faktinę poziciją šiomis temomis. manoSeimas.lt sistema leidžia išryškinti visuminį vaizdą apie Seimo narių ir partijų pažiūras svarbiomis visuomenei politinėmis temomis, kurios atsiskleidžia apibendrinus keletą ar daugiau susijusių Seimo balsavimų rezultatų.

Balsavimų priskyrimą sudaro du žingsniai: aktualių susijusių teisės aktų atranka, ir aktualių susijusių balsavimų dėl atrinktų teisės aktų atranka.

Susiję teisės aktai atrenkami pagal sąsajumą (kiek teisės aktuose perteiktos nuostatos atitinka temos pagrindinę mintį), reikšmingumą (neįtraukiami techniniai pakeitimai), datą (pagrindiniam politinių pažiūrų testui atrenkami tik 2012-2016 m. kadencijos metu svarstyti teisės aktai)

Susiję balsavimai atrenkami pagal statusą (pvz., įprastai įtraukiami svarstymo, priėmimo stadijos balsavimai, aktualios pataisos), reikšmingumą (ekspertų vertinimas), atskirais atvejais įtraukiami balsavimai dėl procedūros (komiteto paskyrimo, svarstymo atidėjimo ir kt.).

Duomenys apie balsavimus imami iš LR Seimo interneto svetainės, teisės aktų ir balsavimų ieškoma pasitelkiant e-tar.lt, e-seimas.lrs.lt, tinkintas paieškas bei kitus įrankius.

Toms temoms, kurios susijusios su išimtinai kelių įstatymų pakeitimais, peržiūrimi ir įvertinami visi Seime svarstyti tų įstatymų pakeitimai. Temoms, kurios susijusios su įvairių įstatymų pakeitimais, balsavimai atrenkami ieškant susijusių įstatymų projektų pagal raktinius žodžius žiniasklaidoje, teisės aktuose ir kituose šaltiniuose.

Priskirti balsavimai gali įgyti teigiamą arba neigiamą svorį. Teigiamą svorį balsavimas įgyja tuomet, kai teisės aktas atitinka temą / sustiprina jos pagrindinę idėją. Neigiamą svorį įgyja tuomet, kai teisės aktas prieštarauja temai / susilpnina jos pagrindinę idėją.

Taip pat balsavimams gali būti priskirti skirtingo dydžio svoriai. Priskirtas balsavimas įgyja didesnį svorį, kai jo reikšmė temai didesnė, ir mažesnį svorį, kai reikšmė temai mažesnė.

Seimo narių ir frakcijų apskaičiuotos pozicijos temos atžvilgiu tikslas – vizualiai aiškiai ir patraukliai parodyti, kurie Seimo nariai ir frakcijos laikosi teigiamos, o kurie – neigiamos ar neutralios pozicijos aktualių visuomenei temų atžvilgiu.

Seimo narių ir frakcijų pozicijų skaičiavimas

Bendrasis temos aprašymas

7. Bendrojo aprašymo tikslas – pristatyti ir detalizuoti informaciją apie temą ir jos kontekstą. Rengiant aprašymą, stengiamasi neapkrauti lankytojo pernelyg detalia informacija, todėl jo ilgis ribojamas. Aprašymu siekiama išvengti situacijos, kad portalo lankytojas susidarytų nuomonę apie temą vien iš antraštės pavadinimo, nepilnai suvokdamas jos turinį.

Aprašymas yra aprašomasis, t.y. siekiama pateikti faktus bei neutralius apibūdinimus, dėl kurių nekyla esminių diskusijų, nesileidžiant į kontraversiškas interpretacijas. Visi su subjektyviais vertinimais susiję teiginiai yra pateikiami argumentų už ir prieš sekcijoje.

Aprašyme turi atsispindėti visi teisės aktuose, kurių balsavimai buvo priskirti tai temai, paminėti esminiai aspektai. Kitaip tariant, aprašymas turi perteikti visas esmines nuostatas, kurias buvo bandoma įgyvendinti tai temai priskirtuose Seimo balsavimuose. Taigi lankytojas, perskaitęs aprašymą, turėtų gauti supratimą apie tai temai priskirtų balsavimų esmę. Tokiu būdu, atsakydamas į temą-klausimą, lankytojas žino, dėl kokių teiginių reiškia savo poziciją.

Argumentų „už“ ir „prieš“ rengimas

Argumentų už ir prieš tikslas – pateikti įvairiapusišką ir subalansuotą temos įvertinimą, kuris padėtų lankytojui apsispręsti dėl savo pozicijos temos atžvilgiu. Kiekvieną argumentą sudaro apibendrintos vieno ar kelių asmenų/organizacijų teiginiai (nuomonės, citatos), gautos iš žiniasklaidos, Seimo diskusijų bei kitų šaltinių, tiesiogiai vertinančios temą ar kurį nors jos esminį aspektą.

Argumentai yra vertinamojo pobūdžio ir todėl nebūtinai yra objektyvūs. Vis dėlto pirmenybė teikiama argumentams, atitinkantiems patikimumo (paaiškinantiems priežastinius ryšius, turintiems loginę argumento struktūrą ir grindžiantiems nuomonę įtikimais teiginiais) ir reikšmingumo (turintiems didesnę reikšmę visuomenėje) kriterijus.

Kartu su argumentu yra pateikiamas sąrašas asmenų ar organizacijų, kurių teiginiai sudarė argumento turinį, taip leidžiant lankytojui suprasti, kieno nuomonę atspindi argumentas. Asmenų ir organizacijų sąrašas pateikiamas argumento profilyje, kartu su pilnomis citatomis.

Kiekvienai temai parengiami bent trys argumentai už ir prieš, nebent tiek reikšmingų ar patikimų argumentų neįmanoma rasti. Gali būti paruošiama ir daugiau argumentų (5-7). Testo klausimo puslapyje yra pateikiama po tris argumentus, likusieji gali būti išskleidžiami arba peržiūrimi temos vidiniame puslapyje.

Gali būti rengiami ir kontr-argumentai, ginčijantys argumente pateikiamą nuomonę. Jie sudaromi vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir argumentai.

Argumentų ir kontr-argumentų rengėjai neįsipareigoja apibendrinti visų viešai prieinamų šaltinių ir juose išsakytų pozicijų, todėl gali pasitaikyti, kad vieno ar kito asmens/organizacijos išsakyta citata nebus įtraukta į argumentų turinį. Vis dėlto, siekiant užtikrinti argumentų reprezentatyvumą, stengiamasi apibendrinti informaciją iš įvairių šaltinių bei išlaikyti nešališkumą laiko atžvilgiu (t.y. neatrinkti tik pastaruoju metu išsakytų nuomonių).