(Go: >> BACK << -|- >> HOME <<)

 
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Esu kopriklausomas, arba Meilė iki mirties

Pora
123RF.com nuotr. / Pora
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kopriklausomybė – tai psichologinė būsena, kai žmogus panyra į emocinę priklausomybę nuo kito žmogaus. Dažniausiai tas „kitas“ – priklausomybių turintis žmogus: narkomanas, alkoholikas arba lošėjas. Tačiau – ne visada, rašoma psy-practice.com.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kartais tai gali būti visai niekuo neišsiskiriantis žmogus su savo įprastomis problemomis ir tarakonais. Vienintelė sąlyga: jį galima ir gelbėti, ir mesti, ir jo nekęsti, ir aistringai mylėti pakaitomis arba vienu metu.

Tokie santykiai nenuobodūs, primena linksmuosius kalnelius 24 val. per parą. Tačiau po pusmečio tas važinėjimasis pradeda pykinti, o po daugelio metų pažadas „kol mirtis mus išskirs“ gali skambėti jau ir nebe metaforiškai…

Priežastis čia yra ne tas priklausomas žmogus su savo problemomis, o pati kopriklausomo žmogaus asmenybė, kuri visuomet siekia ieškoti tokių, kuriuos reikėtų globoti, kuriais reikėtų rūpintis ir mylėti besąlygine meile. Kopriklausomo žmogaus meilės samprata – tai totali kito žmogaus gyvenimo, jo asmenybės kontrolė.

Kopriklausomi dažnai kalba: „mes išėjome pasivaikščioti“, „mes susiradome darbą“, „mes nusprendėme likti namuose“. Nuolatinis „mes“ kartojimas iki tokio laipsnio, kad tampa sunku atsekti, kur prasideda vienas žmogus tuose santykiuose, o baigiasi kitas. Tokie santykiai primena motinos ir vaiko ryšį, kol mažylis yra priklausomas nuo jos: „mes pavalgėme“, „mes jau vaikštome“, „mes sergame“.

Ne visi specialistai linkę sutarti, kad kopriklausomybė – tai susirgimas, tačiau absoliučiai visi mano, jog kopriklausomas elgesys – neefektyvus ir žlugdantis tiek pačią kopriklausomo žmogaus asmenybę, tiek jo artimuosius. Kopriklausomo elgesio tyrinėtojai Barry ir Janae Weinhold (knygos „Breaking Free of the Co-Dependency Trap“ autoriai) rašo, kad kopriklausomybės požymių turi 93 proc. žmonių, kuriuos veikia kultūra, žiniasklaida, kinas ar literatūra.

Bet viskas atsiremia į vaikystę. Juk mus nuo pat mažens auklėjo taip, kad „geras esi“ tik tuomet, kai galvoji ir rūpiniesi kitais, o ne savimi. Nes jei rūpiniesi savimi – esi blogas, egoistas, tau turėtų būti gėda. Būti altruistu, padėti nieko nereikalaujant atgalios – štai toks žmogus nusipelno pagarbos. O jei jūs esate moteris, kuriai lyg ir pagrindinis „darbo laukas“ turėtų būti šeima, tai jūs išvis beveik neturite galimybių galvoti apie save. Vyras dar gali kažkiek laiko skirti sau (nors prioritetas – darbas), o štai moteris turi gyventi tik šeima ir namais. Pažįstami motyvai iš anų laikų?

Tas vyras su moterimi turi gražiai ir laimingai gyventi, tačiau matome kitokį vaizdą: moteriai – depresija, pašliję nervai, nuolat persekioja psichosomatiniai susirgimai, o vyras iš pasakų princo virsta pabaisa.

Kopriklausomo žmogaus meilės samprata – tai totali kito žmogaus gyvenimo, jo asmenybės kontrolė.

Kopriklausomybė – kaip tarsi pūslelinė: kiekvienas mes ją turime, tik vieniems pasireiškia daugiau, o kitiems visai neišryškėja. Žinoma, dabar lyčių vaidmenys pakitę, nuo tokių socialinių dogmų jau kratomės, kalbame apie lyčių lygybę, sveiką egoizmą, feminizmą, tačiau vis tiek pastebime asmenybių, daugiausia – moterų, kurios turi kopriklausomybę. Vadinasi, dar reikia apie tai kalbėti – kodėl norime gelbėti kitus, kai reikėtų gelbėti pirmiausia save?

Štai psichologė Jekaterina Borodaenko iš psy-practice.com siūlo testą kopriklausomybei nustatyti. Jei pamatysite, kad bent 5 apibūdinimai tinka jums, neišsigąskite – jūs toks/-ia ne vienas/-a.

  • Nemoka pasakyti „ne“
  • Lengvai gina svetimų žmonių teises, tačiau sunkiai gali pakovoti už save
  • Jaučiasi esantis aplinkybių, gyvenimo ar kitų žmonių auka, marionetė
  • Nesupranta, kur jo atsakomybė, o kur – jau kito žmogaus
  • Augo probleminėje šeimoje
  • Kaltina save viskuo
  • Bijo atstūmimo
  • Galvoja, kad viskas aplinkui vyksta dėl jo veiksmų
  • Vertina save tik tada, kai padeda kitiems
  • Mano, kad turi viską daryti idealiai ir teisingai
  • Bijo nesėkmių ir klaidų
  • Savo gyvenimą laiko menkaverčiu
  • Dažnai jaučiasi išnaudojamas
  • Sunkiai sekasi išreikšti pyktį ir nepasitenkinimą
  • Nuolat stengiasi kitiems įrodyti, kad yra „pakankamai geras“
  • Mėgsta kontroliuoti ir jaučia tam poreikį
  • Atsiprašinėja, kai reikia ar nereikia
  • Lengviau kalbėti apie kitus nei apie save ir savo problemas
  • Leidžia kitiems jį skaudinti
  • Nerimastingas
  • Vengia bet kokių minčių ir jausmų įsisąmoninimo
  • Tiki, kad jis daugiau nesitaikstys su kito žmogaus blogu elgesiu, tačiau toliau kenčia ir galiausiai pasielgia taip, kaip niekuomet nebūtų pasielgęs
  • Nepasitiki savo jausmais
  • Nepasitiki savo sprendimais
  • Nepasitiki kitais žmonėmis (punktas apie kontrolę)
  • Dažnai verkia, krenta į depresiją, persivalgo, serga
  • Sutinka mylėtis vien tam, kad gautų palaikymą ir rūpestį, o ne todėl, kad jaučia seksualinį potraukį
  • Pernelyg atsakingas
  • Pernelyg neatsakingas
  • Nesugeba linksmintis ir būti gyvas, spontaniškas
  • Gėdijasi savęs, šeimos, asmeninių problemų ir sunkumų santykiuose

Kopriklausomi žmonės nesąmoningai pasirenka probleminius partnerius, tokie santykiai padeda jiems jaustis „pseudogerai“ ir sukuria reikalingumo ir prasmingo gyvenimo pojūtį. Išeiti iš to užburto rato ir „išgydyti“ kopriklausomybę galima tik padedant psichoterapeutui.

Neleiskite kitam žmogui jus praryti, sunaikinti. Saugokite save, ypač santykiuose su kitais žmonėmis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką