Tiesa, panašu, jog šią idėją palaiko tik jos iniciatoriai – abiejų akademijų bendruomenės ir Lietuvos kultūros taryba (LKT) šiame siūlyme įžvelgia daugiau trūkumų, nei privalumų.
LKT – prieš akademijų jungimą
Pirmosios ir antrosios LKT nariai antradienį išplatintame pareiškime pasisakė prieš siūlymą sujungti akademijas.
Jame nurodoma, jog LKT pritaria iškeltam tikslui kelti aukštojo mokslo kokybę ir universitetų bei akademijų konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, tačiau dvejojama dėl siūlymo sujungti menų akademijas, vadinant tai „optimizacija“.
„Gerai žinodami abiejų institucijų svarbą Lietuvos kultūros raidai bei jų veiklos specifiką ir poreikius, LKT nariai neabejoja, kad toks jungimas tik supriešintų jau dabar finansavimo stokojančias akademines bendruomenes. Tai lemtų tarptautinių Studijų kokybės vertinimo centro paskirtų tarptautinių akreditavimo komisijų labai gerai įvertintų programų praradimą.
Sudėtingesnis naujo darinio administravimas, nepadidinus finansavimo, verstų jungtinę vadovybę kažką „aukoti“, pvz., Lietuvos stiklo ir vitražo mokyklą ar Lietuvos fortepijono mokyklą. Tarptautiniai studijų kokybės vertintojai įvardija nepriimtiną menų sričiai stojamųjų egzaminų sistemą ir suteiktam akreditacijos laikotarpiui negarantuojamą programų finansavimą kaip pagrindines problemas, trukdančias gerinti studijų kokybę“, – teigiama pranešime.
Laiške atkreipiamas dėmesys į faktą, jog per paskutinį dešimtmetį, vykstant tarptautinio aukštojo mokslo institucijų savianalizės ir akreditacijos procesams, nė vienas užsienio ekspertas nerekomendavo sujungti abiejų akademijų.
LKT nariai pareiškimu teigia norintys pakviesti atsakingų institucijų atstovus ir kultūros lauko dalyvius atvirai diskusijai: „Pastebime, kad plinta klaidingas požiūris, kad jos [aukštojo mokslo institucijos] yra tik „kadrų kalvės“ verslui, pamirštant apie universitetų ir akademijų misiją valstybėje. Meno studijų atveju tai yra ne tik naujausius rinkos poreikius atitinkančių specialistų ugdymas, bet ir sukauptų patirčių, kompetencijų bei nacionalinių vertybių išsaugojimas ir tolimesnis puoselėjimas. <…> Praradus vienos ar kitos unikalios programos ar specialybės kompetencijas, po kelerių metų atstatyti praradimus būtų be galo sunku ir brangu, o dažnai ir nebeįmanoma.“
Susijungimui nepritaria VDA ir LMTA
Tiek VDA, tiek LMTA bendruomenės nepritaria siūlymui sujungti akademijas.
Kaip teigia VDA Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla, gegužės 24 dieną vykusiame bendrame VDA ir LMTA rektoratų posėdyje, apsvarsčius tolesnes bendradarbiavimo tarp šių aukštųjų mokyklų gaires, buvo nutarta, jog fizinis akademijų sujungimas neturėtų teigiamos įtakos studijų ir tyrimų kokybei.
„Nors abi akademijos rengia menininkus ir jų studijų sistema panaši – paremta individualiu darbu su dėstytoju, besidubliuojančių studijų programų beveik nėra,“ – sakė M.Dirgėla.
Pasak LMTA Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Beatos Baublinskienės, išnagrinėjus galimas VDA ir LMTA sinergijos galimybes, galima teigti, jog mechaninis akademijų sujungimas pridėtinės vertės nesuteiks, o visos sinergijos galimybės jau dabar yra įveiklintos bendradarbiavimo sutarčių forma.
„Mes neturime besidubliuojančių programų, LMTA dėstytojai negali į savo auditorijas pakviesti klausytis muzikos istorijos ar kūrinių analizės paskaitų architektų, skulptorių ar tapytojų, mūsų koncertų, teatro ar šokio salės jokiais pavidalais negali tapti naudingos vizualiųjų menų atstovams“, – teigia B.Baublinskienė.
Pasak jos, optimizavimo galimybes akademijos bendruomenė matytų kitur: „LMTA, palaikydama Vyriausybės siūlomą menų studijų įtinklinimo planą, prisiimtų atsakomybę kelti menų studijų kokybę vakarų Lietuvos regione, susigrąžindama buvusius Klaipėdos fakultetus, kurie šiandien yra tapę Klaipėdos universiteto Menų akademija. LMTA siūlo Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžti sąvoką „akademija“ kaip specializuotą universitetinę aukštąją mokyklą, suteikiančią konkrečios studijų krypties ar krypčių grupių kvalifikacinį laipsnį ir vykdančią trijų pakopų studijas. Manome, jog tokį reikalavimą būtina taikyti ir klasikinių universitetų akademijoms“.
Siekiant studijų kokybės ir geresnio būsimų studentų pasirengimo studijoms, siūloma įgalioti akademijas dalyvauti visų meninio ugdymo grandžių procesuose bei rūpintis specialistų, esančių darbo rinkoje, kvalifikacijos tobulinimu.
Švietimo viceministras: „Akademijų veiklos autonomija nebūtų pažeista“
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjo Viktoro Bachmetjevo, Kultūros ministerija visuomet pasisakė už du esminius menininkų rengimo sistemos principus: „Rengiant menininkus ypač svarbu yra tęstinumas ir tradicijos, taip pat akademinės bendruomenės autonomija. Ignoruojant šiuos du principus rizikuojama sugriauti ir taip trapią Lietuvos menininkų rengimo ekosistemą.“
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigė, jog siūlymas jungti menų akademijas buvo suformuluotas Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės ir yra pagrįstas bendraisiais kriterijais: „Reikia siekti didesnės šalyje veikiančių mokslo ir studijų centrų sinergijos ir galimo efektyvumo, ypač vieno miesto ribose.“
Pasak G.Viliūno, yra nemažai įrodymų, kad stambesnės aukštosios mokyklos yra stabilesnės, jose atsiranda daugiau tarpkryptiškumo galimybių, o menų srityse tai taip pat yra labai svarbu. Tačiau viceministras tikina, jog jei sujungimas įvyktų, akademijų veiklos autonomija nebūtų pažeista.
„Abi menų akademijos yra ganėtinai nedidelės ir vykdo panašaus pobūdžio, nors tikrai netapačias studijas, todėl manytume, kad tam tikri jų proceso organizavimo ypatumai, o kai kuriais atvejais ir infrastruktūros bendras panaudojimas yra svarstytinas dalykas. Tuo labiau kad viena iš šių akademijų – Vilniaus dailės akademija – turi keletą filialų kituose Lietuvos regionuose, o Lietuvos muzikos ir teatro akademija taip pat svarsto apie tokių filialų atkūrimą. Tokiu atveju, jeigu labai maži filialai paraleliai veiktų viename mieste, jų bendra veikla yra taip pat svarstytinas klausimas“, – sakė G.Viliūnas.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog rengiant pasiūlymus dėl visų sprendimų, susijusių su atskirais sektoriais, buvo konsultuojamasi su atitinkamomis ministerijomis, žinybomis, taip pat ir visuomeninėmis organizacijomis. Dėl menų akademijų tolesnės raidos buvo tartasi su Kultūros ministerija, o šis dialogas bus tęsiamas ir ateityje.
