2016 metais dėstytojų darbo užmokestis augo vidutiniškai 2,8 proc., kai tuo tarpu šalies ūkyje stebėtas 9 proc. augimas, o švietimo sektoriuje augimas siekė 6 proc. Greičiau už šalies vidurkį augo tik rektorių atlyginimai, lyginat 2015 ir 2016 m. spalio mėn. duomenis, pastebimas beveik 13 proc. vidutinis augimas.
Tyrimo duomenimis, universitetuose dėstytojų atlyginimai augo šiek tiek sparčiau (3,2 proc.), nei kolegijose (2,5 proc.). 2016 m. spalio mėn. duomenimis universitetų dėstytojai vidutiniškai uždirba 1017 Eur prieš mokesčius: dėstytojų asistentai – 584, lektoriai – 737, docentai – 1088, profesoriai – 1660 Eur. Kolegijose dėstytojų asistentams mokamas vidutiniškai 483, lektoriams – 776, docentams – 1093 Eur darbo užmokestis prieš mokesčius.
Tyrėjų atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei dėstytojų, 2015 ir 2016 m. spalio mėn. duomenis, augimas siekė 5,1 proc. Santykinai labiausiai augo jaunųjų mokslo darbuotojų atlygis – beveik 9 proc. 2016 m. pabaigoje universitetuose jaunesnieji mokslo darbuotojai uždirbo 704, mokslo darbuotojai – 967, vyresnieji mokslo darbuotojai – 1310, vyriausieji mokslo darbuotojai 2103 Eur prieš mokesčius.
„Nors atlyginimai ir augo, problema išlieka ta, kad aukštosios mokyklos lėšų, skirtų atlyginimams išmokėti trūkumą sprendžia dėstytojus įdarbindamos etato dalimi, pavyzdžiui asistentai dirba vidutiniškai 0,6, tuo tarpu, profesoriai – 0,97 etato, jaunesnieji mokslo darbuotojai – 0,8, vyriausieji – pilnu etatu. Tai reiškia, kad jaunieji dėstytojai ir tyrėjai negali savęs realizuoti eidami vienas pareigas ir turi ieškoti papildomų pajamų šaltinių“, – teigia MOSTA mokslo politikos analitikas Tadas Juknevičius
Lyginant su 2015 m., labiausiai kilo universitetų rektorių atlyginimai. Rektorių atlyginimai prieš mokesčius 2016 m. spalio mėn. siekė 4715 Eur ir per metus augo 531 Eur arba beveik 13 proc. Kolegijų direktoriams prieš mokesčius buvo mokamas 3769 Eur atlyginimas, metinis augimas buvo 142 Eur arba beveik 4 proc.
Kaip teigiama pranešime, vidutiniškai didžiausią sektoriuje atlyginimą gauna universitetų rektoriai (4715 Eur), antrąjį pagal dydį sektoriuje atlyginimą gauna kolegijų direktoriai (3769 Eur), toliau rikiuojasi dekanai universitetuose (2792 Eur), vyriausieji mokslo darbuotojai universitetuose (2103 Eur) ir mokslo institutuose (1783 Eur). Mažiausią ir šalies vidutinio atlyginimo nesiekiantį atlygį už darbą gauna: dėstytojų asistentai kolegijose (483 Eur) ir universitetuose (584 Eur), jaunesnieji mokslo darbuotojai mokslinių tyrimų institutuose (622 Eur) ir universitetuose (704 Eur) bei lektoriai universitetuose (737 Eur) ir kolegijose (776 Eur).
Atlyginimų tyrimui buvo naudojami Švietimo valdymo informacinės sistemos pedagogų ir „Sodra“ šakų duomenys. Kadangi tas pats asmuo gali dirbti keliose darbovietėse, o ir toje pačioje darbovietėje gali užimti kelias skirtingas pareigybes, asmeniui buvo priskirta pagrindinės darbovietės pagrindinė pareigybė. Duomenys buvo skaičiuojami pasirinktų pareigybių asmenims, kurių pagrindinė darbovietė buvo valstybinė aukštoji mokykla ar mokslinių tyrimų institutas.
