Daugeliui matematika yra tik nesuprantamų abstrakcijų ir visokių kitų nepaaiškinamų baisybių pasaulis, kuris atrodo, neturi nieko bendro su mūsų gyvenimu. Turbūt ne vienam mokyklos suole kilo klausimai: „Kada man realiame gyvenime reikės išspręsti kvadratinę lygtį?“ ar „Kur ir kada savo gyvenime aš panaudosiu trikampių panašumo ar tiesių lygiagretumo požymius?“. Atsakymas paprastas – NIEKADA, bet matematikos mokytis vis tiek verta. Taigi didysis klausimas – KODĖL?
Matematika – tai smegenų mankšta. Spręsdami įvairius uždavinius, mokydamiesi, atrodo, nereikalingų matematinių dalykų laviname savo smegenis. Tokią smegenų mankštą galima sugretinti su sporto salėje atliekamais pratimais. Turbūt ne kiekvienam iš mūsų gyvenime prireiks daryti prisitraukimus, atsispaudimus ar bėgti ilgus nuotolius, tačiau žinome, kad sportuodami mes tapsime fiziškai stipresni ir sveikesni. Tas pats ir su matematika – kiekvienas išspręstas uždavinys lavina mūsų loginį mąstymą, kurio nežinia kada gyvenime prireiks (o prireikia dažnai ir kai labiausiai to nesitikime).
Tokią smegenų mankštą galima sugretinti su sporto salėje atliekamais pratimais.
Matematika – tai sunkus darbas. Turbūt daugelis pasakytų, kad matematiką pavadinus darbu ir dar sunkiu, niekam nekils noras jos mokytis. Bet ar kada susimąstėte, kad vaikystėje ir paauglystėje išmokus dirbti tokį sunkų, daug kantrybės ir užsispyrimo reikalaujantį darbą bus lengviau susitvarkyti ir su sudėtingais, kartais ne visai maloniais gyvenimo iššūkiais. Juk jei būdamas vaikas sugebi išspręsti matematikos uždavinį, kuris dažnai nepasiduoda iš pirmo, antro, o gal net trečio karto, tai gal ir gyvenime susidūręs su sunkumais nepabūgsi ir lengva ranka visko nemesi.
Matematika – tai grožis. Norit suprasti matematikos grožį reikia įgyti elementarių matematinių žinių. Čia panašiai kaip ir su literatūra. Juk neišmokę skaityti, suvokti paprasto teksto negalime pamatyti eilėraščio grožio, negalime suprasti gilios kūrinio prasmės ir esmės. Taigi, neišmokus matematinio elementoriaus, nepažinę matematikos „raidžių“ tikrai nepamatysime jos grožio.
Ir pabaigai. Ar kada susimąstėte, kad matematikos ugdomas loginis mąstymas jums gali padėti išspręsti tokią paprastą gyvenimišką problemėlę: Jūs su broliu ar sese nutarėte pasidalinti paskutinį gabalėlį likusio torto. Kaip turėtumėte dalintis, kad tos dalybos būtų sąžiningos? Akivaizdu, kad tai ne taip jau paprasta, juk turbūt daugeliui teko atsidurti situacijoje, kai kitas sako: „Kodėl tavo gabalas didesnis negu mano?“. Šį mažą nesusipratimą galima išspręsti labai paprastai – vienas pjausto, o kitas renkasi, kurį gabalą pasiimti. Taigi, jei jūs nevisai sąžiningai perpjovėte, jūsų brolis ar sesė be didelės sąžinės graužaties pasirinks didesnį gabalą, o siekdami savęs nenuskriausti jūs tortą tikrai stengsitės padalinti sąžiningai.
