„Išmaniosios technologijos, paremtos naujausiomis informatikos, fizikos, chemijos, agronomijos žiniomis sparčiai veržiasi į agroverslą. Sakyčiau, kad jau šiandien Lietuvoje agrosektorius yra ta sritis, kurioje įdiegta bene daugiausiai išmaniųjų technologijų“, – teigia žemės ūkio specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas.
Profesorius pateikia ilgą sąrašą inovacijų, kurios šiandien taikomos žemės ūkyje. Pavyzdžiui, jau kurį laiką pasaulyje naudojamos programos, padedančios pagal laukų vaizdą iš kosmoso sudaryti jų derlingumo žemėlapius. Neįtikėtina, tačiau net 80 proc. komerciniam naudojimui parduodamų dronų naudojami būtent žemės ūkyje.
Agrosektoriuje naudojamų naujovių sąrašą būtų galima tęsti kone iki begalybės, tačiau pateikiame svarbiausias inovacijas, kurios atnešė didžiausią perversmą žemės ūkyje.
Laukuose – trečioji „išmaniųjų“ traktorių karta
Pirmieji pasaulyje traktoriai sukurti ir pradėti naudoti XIX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje JAV. Europoje po Pirmojo pasaulinio karo juos pradėjo gaminti Vokietijos įmonė „Deutz-Fahr“.
Pasak šios bendrovės oficialaus atstovo Lietuvoje UAB „Biržų žemtiekimas“ direktoriaus Sauliaus Silicko, iki šiol traktorius išliko pagrindine žemės ūkio mašina, tik dabar, palyginti su pirmtakais, jis atrodo lyg kosminis laivas. Jei dar prieš dešimt metų vienas pagrindinių traktoriaus rodiklių buvo galingumas, dabar žemdirbiai jį renkasi pagal išmanumo lygį.
„Anksčiau tręšiant lauką dažnai dalis jo likdavo nepatręšta, o kai kur buvo patręšiama po kelis kartus. Technologijos išsprendė šią problemą. Šiuolaikiniai išmanieji traktoriai aprūpinti GPS sistemomis, kurių pagalba traktorius lauke automatiškai pasirenka reikiamą judėjimo trajektoriją. Išmaniosios sitemos valdo ne tik traktorių, bet ir agreguojamą mašiną. Todėl dabar traktorininkas reikalingas daugiau dėl procesų stebėjimo nei dėl elementaraus mašinos vairavimo “, – sako S.Silickas.
Šių metų gegužę Vokietijoje atidaroma nauja „Deutz-Fahr“ gamykla, kurioje bus gaminama jau trečioji „išmaniųjų“ traktorių karta.
„Nuo ankstesniųjų naujausioji traktorių karta skiriasi dvikrypte valdymo sistema. Tai reiškia, kad ne tik traktorius valdys agreguojamas – prikabintas – mašinas, bet ir pastarosios galės jam duoti komandas, pavyzdžiui, reguliuoti traktoriaus greitį“, – apie naujausias technologijas traktoriuose pasakoja „Biržų žemtiekimo“ vadovas.
Tręšimo žemėlapius sudaro įrenginiai
Azoto ir kitų naudingų elementų turinčios mineralinės trąšos ūkininkams padėjo padidinti derlių net mažai derlingose žemėse, o herbicidai – kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais. Labai greitai žemdirbystė be jų tapo neįsivaizduojama. Tačiau nekontroliuojamas cheminių medžiagų naudojimas ir neigiamas perteklinių trąšų poveikis mažino ūkininkų pelną bei piktino aplinkosaugininkus.
Ir vėlgi – situaciją pagerino technologijos ir tikslusis ūkininkavimas. Jas panaudojant tręšimo metu tapo įmanoma labai tiksliai įvertinti konkretaus žemės ploto situaciją ir pagal tai dozuoti trąšų kiekį. „Pavyzdžiui, „Bredal“ barstomosios yra aprūpintos išmaniosiomis sistemomis, kurių pagalba kompiuteris fiksuoja patręštą plotą ir atitinkamai reguliuoja agregatą. Taip išsprendžiamos galulaukių problemos, be to, galima nustatyti, kad nebūtų tręšiama arti vandens telkinių, kelių ar kitų opių vietų“, – kalba S. Silickas.
Šiuo metu technologijos žengia dar toliau ir koreguoja tręšimą ne tik pagal plotą, bet ir pagal žemės struktūrą bei derlingumą.
A. Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentas dr. Remigijus Zinkevičius pasakoja, kad net tame pačiame lauke žemės struktūra skiriasi: „Ant kalvos ji vienokia, žemumoje kitokia, atitinkamai augalams reikia daugiau arba mažiau trąšų. Dabartinės technologijos labai tiksliai paskaičiuoja kiek konkrečioje vietoje ir kokių jų reikia.“
Pavyzdžiui, šiuo metu universitete yra tiriamas prie mineralinių trąšų barstomųjų montuojamų optinių jutiklių, skenuojančių augalus, darbas. Šie jutikliai pagal šviesos atsispindėjimą nuo augalų automatiškai kontroliuoja tręšimo intensyvumą. „Šios sistemos vaizdo kameromis stebi dirvą, atpažįsta piktžoles, nustato jų tankį ir pagal situaciją kontroliuoja herbicidų purškimo normas arba, jei tankis neviršija „žalos slenksčio“, neleidžia jų purkšti“, – kalba R.Zinkevičius.
Fermose karaliauja robotai
Palyginti neseniai, vos prieš tris dešimtmečius, fermose pradėti naudoti robotai šiandien jau yra nepamainomi gyvulių priežiūros pagalbininkai.
„Šiuolaikiniai karves melžiantys robotai jau ne tik melžia dideles jų bandas. Naujausi robotai patys automatiškai dezinfekuojasi ir taip apsaugo pieną nuo užteršimo, jie užtikrina mastito plitimo bandoje rizikos valdymą bei atlieka kitas svarbias funkcijas“, – sako „Biržų žemtiekimo“ vadovas S.Silickas.
Modernūs robotai gali pristumti galvijams pašarą, parinkti racioną, šalinti mėšlą iš tvartų ir jį perdirbti. „Lietuvoje pirmieji Baltijos šalyse įrengėme itin modernų GEA mėšlo separatorių, kuris mėšlą atskiria į kietą ir skystą frakciją, kietąją paversdamas bekvapiu kraiku“, – pasakoja S.Silickas. Jis priduria, kad šiuo metu svarstomos galimybės iš nusausinto mėšlo gaminti kuro granules.
Išmanios technologijos padeda stebėti ir gyvulių sveikatos būklę. Prie jų pritvirtinus mažus vietos nustatymo daviklius sekamas gyvulių elgesys bandoje. Pagal tai informaciją apdorojanti sistema geba labai greitai nustatyti, kad gyvulys susirgo. Pavyzdžiui, pakilus temperatūrai karvės pradeda daugiau judėti.
Tai tik nedidelė dalis naujųjų technologijų, kurios yra diegiamos žemės ūkyje. Agrosektorius yra itin greitai auganti sritis, kurios progresas neatsiejamas nuo inovacijų.
